Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3323(2) (toliau – Projektą) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Šiuo įstatymu siekiama uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose ir vietose ir (ar) teritorijose arčiau negu 10 metrų spinduliu aplink daugiabučius gyvenamuosius namus.
Apribojimas galimai prieštarauja Konstitucijai
Draudimas rūkyti balkone ar pro pravirą buto langą būtų esminis žmogaus teisės į privatumą ir asmeninę nuosavybę pažeidimas. Balkonas ar buto vidus yra ne viešoji, o privati erdvė. Butas nuosavybės teise priklauso tik jo šeimininkams, o jį perkantis žmogus su nuosavybės teise į butą nusiperka ir balkoną ar terasą. Kadangi balkonai nėra viešoji erdvė, toks apribojimas galimai prieštarautų Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintam principui, saugančiam žmogaus privatumą.
Taip pat privati erdvė ir žmogaus asmeninio gyvenimo saugumas neturėtų būti pažeidinėjami be tinkamo pagrindo. Tai prieštarautų Konstitucijos 23 straipsniui, kuriame teigiama, jog nuosavybė neliečiama.
Projekto rengėjai taip apt nenurodo pakankamai argumentų, kodėl turėtų būti apribojamas rūkymas ne tik asmenims priklausančiuose balkonuose, bet ir 10 metrų aplink daugiabučius namus. Tik įrodžius, jog be siūlomų pakeitimų nebūtų galima užtikrinti žmonių interesų apsaugos, galima priimti žmonių teises ribojančius sprendimus. Kadangi Projekto autoriai neargumentuoja, kaip būtent tokiais sprendimais būtų užtikranami žmonių interesai, toks siūlymas galimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui.
Apribojimas nėra taikomas beveik jokiose kitose šalyse
Reikia pažymėti, kad analogiški apribojimai rūkyti balkonuose galioja tik vienoje valstybėje – Latvijoje. Daugiau asmenims nėra niekur draudžiama rūkyti savo pačių balkonuose. Tačiau net ir šalyje, kur yra taikomas draudimas rūkyti balkonuose, nėra draudimo rūkyti net 10 metrų iki daugiabučių namų. Reikia pastebėti, kad vietovėse, kur daugiabučiai namai stovi arti vienas kito, pavyzdžiui Vilniaus senamiestyje, apskritai gali nebelikti vietos, kur būtų galima rūkyti, net jei gatvės apačioje būtų įsikūrusi lauko kavinė, kurioje rūkyti galima. Arba toks reikalavimas verstų žmones išeiti į važiuojamąją dalį.
Projekto autoriai klaidingai interpretuoja daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios paskirties turtą
Kaip Projekto rengėjai teisingai nurodo, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ir pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams). Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad bendrosios yra tik balkonus laikančios konstrukcijos arba bendrojo naudojimo balkonai. Todėl jokiu būdu negalima laikyti balkonų bendrojo naudojimo patalpomis. Projekto rengėjai negali neteisingai interpretuodami įstatymų priimti naujo asmenų konstitucinių teisių apribojimo.
Bendrijos pačios gali nustatyti, kuriose teritorijose gali būti rūkoma, kuriose – ne
Reikia atkreipti dėmesi, kad tokiu Projektu valdžia nepagrįstai kišasi į bendruomenių gyvenimą. Reikėtų apsvarstyti galimybę pačioms daugiabučių namų bendrijoms spręsti, ar jų name ir aplinkinėje teritorijoje galima rūkyti. Tokia galimybė labiau atitiktų žmonių poreikius. Vienos bendrijos galėtų nuspręsti, kad jų teritorijose iš vis negali būti rūkoma, kitos, priešingai leistų rūkyti visur – balkonuose, terasose ir kitose bendrijai priklausančiose teritorijose. Nėra priežasties, kodėl valstybė turėtų visoms bendruomenėms taikyti vienodą standartą. Kadangi bendrijos yra pajėgios pačios nustatyti tokius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi, tokio apribojimo įvedimas pažeistų subsidiarumo principą.
Sudėtingas įstatymo vykdymo užtikrinimas
Priėmus šį įstatymo projektą bus susiduriama su sunkumais fiksuojant ir nustatant pažeidėjus. Pavyzdžiui, kaimynai gali įskųsti tokių pažeidimų nedarančius žmones, su kuriais jie nesutaria. Gali būti sunku nustatyti, iš kurio buto sklinda dūmai. Be to, bus itin sunku kvalifikuoti pažeidimą. Kaimynams gali pasirodyti, jog jie užuodžia tabako kvapą, tačiau atvykus pareigūnams gali būti praktiškai neįmanoma nustatyti, ar buvo rūkoma balkone.
Išvados
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LLRI siūlo nepritarti projektui.
