Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato 23-iąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą, kuriame pateikiami Lietuvos ekonomikos rodiklių 2008 metų vertinimai ir patikslintos 2009 metų prognozės.
Ketvirtadalis ekonomikos susitraukimo – dėl valdžios sprendimų
Tyrimo duomenimis, 2008 m. Lietuvos ekonomikos augimas palyginti su prieš tai buvusiais metais sulėtėjo ir siekė 3,4 proc. 2009 – aisiais metais prognozuojamas ekonomikos susitraukimas, staigus daugelio makroekonomikos rodiklių blogėjimas. Šiais metais BVP augimas bus neigiamas: – 2,8 proc.
Paklausti, kokia prognozuojamos ekonominės veiklos susitraukimo (pajamų mažėjimas, sąnaudų mažinimas, darbuotojų skaičiaus mažinimas) priežastis, tyrimo dalyviai 26 proc. skyrė netinkamiems valdžios sprendimams ir 66 proc. rinkos aplinkybėms.
Tyrimo duomenimis, ekonomikos augimui tapus neigiamam, smarkiai sumažės ir užsienio prekybos augimo tempai. Vertinama, kad praėjusiais metais eksportas ir importas augo atitinkamai 15 ir 14 proc., tuo tarpu šiais metais galima tikėtis jau tik 3 proc. eksporto ir 3 proc. importo augimo.
Šešėlis augs 5 proc. punktais
Prastėjanti ekonominė situacija bei mokesčių naštos kėlimas padidins šešėlinės ekonomikos mastus. Dalyvavusieji tyrime mano, kad 2008 m. šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP išliko beveik tokia pati kaip ir prieš tai buvusiais metais ir siekė 18 proc. Tuo tarpu 2009 m. prognozuojamas žymus šešėlinės ekonomikos padidėjimas. Tyrimo duomenimis, šiais metais šešėlinė ekonomika išaugs 5 proc. punktais ir sieks 22,7 proc. BVP. Taigi, kone kas ketvirtas litas – šešėlyje. Didesnis šešėlis Lietuvos ekonomikos tyrime paskutinį kartą prognozuotas tik 1998 m.
Paklausti, kiek ekonomine veikla užsiimančių ūkio vienetų bent dalį savo veiklos vykdė ir vykdys šešėlyje, tyrimo dalyviai teigė, kad 2008 m. šešėline veikla užsiėmė 28 proc. ūkinių subjektų, o 2009 – net 40 proc. (Šešėlis – vokeliai, pajamų nuslėpimas, nelegali gamyba ar paslaugų teikimas, kita veikla bandant nuslėpti mokesčius.) Šio klausimo tikslas – išsiaiškinti šešėlinės ekonomikos masto pasikeitimą 2008 – 2009 m. ne santykyje su BVP, tačiau vertinant ūkio subjektų, užsiimančių šešėline veikla dalimi.
Prognozuojamas dviženklis nedarbas
Lėtėjant ekonomikos augimui dažniausiai nedarbo lygis linkęs didėti, kainų augimas – lėtėti. Tyrimo duomenimis, 2008 m. pabaigoje nedarbo lygis Lietuvoje siekė 6,6 proc. Šių metų pabaigoje nedarbo lygis bus 10,8 proc. Ekonomikos lėtėjimas mažins vartotojų bei gamintojų kainų augimą. 2008 m. pabaigoje metinis vartotojų kainų augimas buvo beveik 10 proc. Prognozuojama, jog 2009 m. metinis vartotojų kainų augimas lėtės ir metų pabaigoje sieks 6,1 proc.
Mokesčių našta didėja, biudžetas nesurenkamas
Dėl padidėjusių mokesčių valstybė ir jos paslaugos Lietuvos mokesčių mokėtojams 2009 m. atsieis 3,6 mlrd. lt. daugiau nei praeitais metais.
[1]Tyrimo duomenimis, 2008 m. mokestinė našta siekė 32,4 proc. BVP. Prognozuojama, jog 2009 m. mokesčiais valstybei sumokėsime 36,7 proc. šalyje sukurto BVP.
Toks staigus mokestinės naštos padidėjimas yra užfiksuotas pirmą kart per visą Lietuvos ekonomikos tyrimo istoriją.Tyrimo duomenimis, žymiai padidinta mokesčių našta šiais metais nepadės surinkti planuojamų nacionalinio biudžeto bei socialinio draudimo fondo. Nacionalinio biudžeto pajamų įvykdymas šiais metais sieks 87 proc. Manoma, kad blogiau bus su „Sodra“ – jos, pasak dalyvavusiųjų tyrime, pajamų surinkimas sieks 84 proc. Įvertinus planuojamus šių metų nacionalinį biudžetą bei socialinio draudimo fondą, tai reikštų 5,3 mlrd. pajamų nesurinkimą.
Mažės namų ūkių pajamos, mažiau sutaupysime ir investuosime
Lietuvos ekonomikai iš spartaus augimo pereinant i recesijos fazę, rinkos dalyviai vis prasčiau vertina šalies gyventojų galimybę užsidirbti ir sutaupyti. Anot tyrimo, vidutinės piniginės namų ūkio pajamos 2008 m. sudarė 3180 lt. Šiais metais jos sumažės 152 litais ir sieks 3029 lt. Pajamos vienam namų ūkio nariui 2008 ir 2009 m. atitinkamai sieks 1325 ir 1262 lt., t.y. sumažės 63 litais arba penkiais procentais.
[2]Tyrime prognozuojamas taip pat ir vidutinio darbo užmokesčio mažėjimas. Tyrimo duomenimis, 2008 m. vidutinis darbo užmokestis nuskaičiavus mokesčius sudarė 1797 lt. Manoma, jog 2009 m. jis sumažės 5 proc. ir sieks 1701 lt. Prognozuojami namų ūkio pajamų bei vidutinio darbo užmokesčio mažėjimai yra pirmi nuo pat Lietuvos ekonomikos tyrimo pradžios 1997 m.
Tyrimo duomenimis, mažėjančios namų ūkio pajamos privers žmones taupyti ir investuoti mažiau. 2008 m. namų ūkis per mėnesį vidutiniškai sutaupė 390 lt. ir į ilgalaikius stambius vartojimo pirkinius investavo 283 lt. 2009 m. namų ūkis per mėnesį sutaupys 124 litais mažiau, t.y. 265 lt. o investuos 112 litų mažiau, t.y. jau tik 172 lt.
Prognozuojama prastėjanti įmonių finansinė padėtis
Tyrimo duomenimis, prognozuojama ne tik prastėjanti namų ūkių, tačiau ir įmonių padėtis. Įmonių pelningumas 2008 m. siekęs 5,7 proc. šiais metais nukris iki 3,4 proc. Anot tyrimo, 2008 m. vienam įmonės savininko nuosavybės litui per metus teko 10,1 cento pelno. 2009 m. nuosavybės grąža sumažės iki 6,1 proc.
Mažėjantis įmonių pelningumas vers įmones mažiau investuoti. Tyrime teigiama, jog 2008 m. vidutinės investicijoms skirta įmonių pelno dalis siekė 34 proc. 2009 m. ji sieks 31 proc. Taip pat, mažiau bus investuojama į mokslą ir naujoves. Mokslui ir naujovėms 2008 m. įmonės skyrė 4,2 proc. savo išlaidų. Prognozuojama, jog šiai sričiai skiriamų išlaidų dalis šiais metais sumažės iki 3,3 proc.
Skolinimosi kaina – nemažės
Tyrimo duomenimis, šiais metais nesitikima žymaus skolinimosi kainų sumažėjimo.Tiek iki 1 metų tiek virš 5 metų skolinimosi kaina 2008 m. siekė 10,7 proc. Prognozuojama, jog šiais metais skolinimosi kaina vis dar išliks aukšta ir sieks 10,1 proc.
Apie tyrimą
Lietuvos ekonomikos tyrimą LLRI pradėjo 1997 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – pateikti Lietuvos ekonomikos rodiklių vertinimus ir prognozes, paremtas rinkos dalyvių nuomone, apžvelgti veiksnius, galėjusius turėti įtakos šiems vertinimams ir lūkesčiams. 23-ajame Lietuvos ekonomikos tyrime dalyvavo 45 ekspertai. Respondentų atranka nėra reprezentacinė: tyrimo dalyviai neskirstomi pagal jų atstovaujamas veiklos rūšis, įmones ar regionus – dalyvauti apklausoje kviečiami įmonių vadovai ir analitikai.
[1] Skaičiuota pagal 2008 m. BVP, įvertinus prognozuojamą 2009 m. BVP augimą (-2,9 proc.), neatsižvelgiant į BVP defliatorių.
[2] Statistikos departamento duomenimis, vidutinis namų ūkio dydis Lietuvoje – 2,4 asmens.
