Perskirstymą galima apibūdinti kai valdžia iš vienų mokesčių mokėtojų surinktus pinigus perskirsto kitiems, t. y. į biudžetą surenkamų mokesčių skyrimas valstybės funkcijų finansavimui ir valdžios išlaikymui. Dažniausiai perskirstymo dydis išreiškiamas kaip mokestinių pajamų ir BVP santykis.
Mokestinės pajamos iš socialinių išmokų apmokestinimo ir oficialiai neapskaitytos ekonomikos dalis, kuri įtraukiama į BVP skaičiavimus, gali ženkliai iškreipti perskirstymo rodiklio reikšmę. Šalyse, kurios taiko socialinių išmokų apmokestinimą statistinis perskirstymo rodiklis yra didesnis nei šio mokesčio neturinčiose šalyse. Tose šalyse, kuriose didesnė šešėlinės ekonomikos dalis įtraukiama į BVP, perskirstymas atrodo mažesnis.
Įvertinus šiuos du veiksnius, Lietuvos perskirstymo statistinis rodiklis gali siekti 34,2 proc. BVP, t. y. yra net 4,8 proc. didesnis nei 2015 m. pagal Eurostat apskaičiuotas dydis (29,4 proc. BVP.). Rodiklio koregavimas visose ES šalyse parodė, kad statistinis perskirstymo dydžio skirtumas tarp senų ES šalių ir naujų šalių yra mažesnis. Tai iš dalies prieštarauja teiginiui, kad naujos šalys narės perskirsto labai mažai ar kad turėtų perskirstyti daugiau įvedant naujus mokesčius ar plečiant mokesčių bazę.
Analizė „Perskirstymas Lietuvoje ir ES įvertinant socialinių išmokų apmokestinimą ir šešėlinę ekonomiką” čia.
