Finansų ministerija kitus metus planuoja kur kas dosnesnius nei anksčiau. Šįkart užsimota kaip niekada daug – kitąmet iš valstybės biudžeto kišenės planuojama išleisti 580 mln. eurų daugiau nei šiemet. Iš viso – 7,934 mlrd. eurų. Pajamų planuojama gauti 7,283 mlrd. eurų. Aritmetika paprasta – išlaidos pajamas viršys 651 mln. eurų. Biudžeto skylė bus didžiausia per pastaruosius penkerius metus.
Teisinamasi tuo, kad išlaidos didinamos dėl įsipareigojimų kompensuoti pensijas, didinti finansavimą krašto apsaugai, kelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiesiems viešajame sektoriuje ir integruoti pabėgėlius. Tam bus skirta apie 311,5 mln. eurų, tai sudaro 54 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų padidėjimo (ir apie 48 proc. deficito). Šis išlaidų didėjimas būtų suprantamas ir pateisinamas, jei didindama vienur valdžia būtų suradusi, kur išlaidas galima sumažinti. Yra priešingai – išlaidos daugiau ar mažiau auga beveik visose srityse. Todėl didžiausios deficito priežastys ir toliau yra nemokėjimas perskirstyti lėšų taip, kad bendros išlaidos nedidėtų, taip pat išpūstas viešasis sektorius.
Kitąmet finansavimas didėja valdžios institucijoms, valdininkų komandiruotėms ir išeitinėms kompensacijoms, konsultacijoms, konferencijoms ir pan. Nors turime 390 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, aiškėja, kad jų dar negana. Pavyzdžiui, Energetikos ministerija kitąmet papildomoms ekspertų konsultacijoms išleis 1 mln. eurų daugiau nei šiemet, Ūkio ministerija – 290 tūkst. eurų.
Be to, per pastaruosius penkerius metus gyventojų skaičius kasmet vidutiniškai mažėja 44 tūkstančiais, o viešasis sektorius nesitraukia. Palyginkime – 2010 metais 10 tūkst. gyventojų teko 127 viešojo sektoriaus darbuotojai, šiemet – 133. Per šiuos metus viešasis sektorius ne tik nesusitraukė, kai kuriose įstaigose darbuotojų dar daugėjo. Pavyzdžiui, ministerijose darbuotojų padaugėjo 363 pareigybėmis, Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose – 1037, savivaldybių institucijose – 102, Seimo kanceliarijoje ir jam atskaitingose įstaigose – 69 pareigybėmis. Be abejo, tai reikalauja papildomo finansavimo. Toliau plaukiant pasroviui ir nereformuojant viešojo sektoriaus, jį išlaikyti kainuos vis daugiau.
Kitais metais beveik 2 mln. eurų bus skiriama Seimo narių išeitinėms išmokoms. Taip, dabartiniai parlamentarai, kurių neišrinks kitai kadencijai, gaus išeitinę kompensaciją. Lyg darbuotojai, kuriuos netikėtai atleido iš darbo. Taip mąstant išeitų, jog kiekvienas Seimo narys turi teisėtą lūkestį būti išrinktas pakartotinai. Tai kam tada rinkimai?
Ir toliau bus dengiami valstybinių įmonių nuostoliai ir didinamas įvairių rūmų finansavimas. Pavyzdžiui, kitąmet Susisiekimo ministerija skirs 2 mln. eurų Lietuvos pašto nuostoliams dėl pašto paslaugų teikimo ir leidinių pristatymo į nuostolingus regionus kompensuoti. Valdovų rūmams statyti numatyta 8 mln. eurų daugiau nei šiemet, 1,3 mln. eurų – valstybės netikėtai įsigytų Sporto rūmų rekonstrukcijai. Neskaičiuojant 5,6 mln. eurų, šiemet išleistų jiems įsigyti.
Be viso to, Seimo nariai jau pradėjo teikti siūlymus, kam papildomai reikia skirti pinigų: 2 mln. eurų – Sportininkų rengimo ir reabilitacijos centrui Druskininkuose, 4 mln. eurų – Kauno alėjos rekonstrukcijai, 12,6 mln. eurų – pieno sektoriui remti; 1,5 mln. eurų – viešajai įstaigai „LŽŪU mokomasis ūkis“, 800 tūkst. eurų – Saulės mūšio įamžinimo projekto įgyvendinimo tęstinumui, 400 tūkst. eurų – Šiaulių universiteto renovacijai, 350 tūkst. eurų paminklo ir teritorijos sutvarkymui Kryžkalnyje, 300 tūkst. eurų – gimnazijai Pasvalyje modernizuoti. Tokių pasiūlymų bus dar daugiau. Noras įtikti rinkėjams kur kas svarbiau nei atsakingas elgesys su piliečių pinigais.
Kas būtų, jei žmogus taip elgtųsi su savo pinigais? Tarkim, jūsų pajamos per mėnesį siekia 1000 eurų, jas išleidžiate būstui, maistui, transportui, drabužiams ir pan. Jei norite važiuoti atostogų, turėtumėte joms taupyti mažindamas išlaidas, pavyzdžiui, nepirkti naujų drabužių. Arba, pinigus išleidę atostogoms, nesiskųstumėte, kad „pritrūko maistui“. Perfrazuojant garsų ekonomistą Miltoną Friedmaną, tokias dilemas žmogus sprendžia kiekvieną dieną. Nes yra atsakingas už savo pinigus – kaip jie panaudojami, ką už juos gaus. Tik ne valdžia – juk pinigai ne savi. Valdžia leidžia kitų pinigus savo arba kitų reikmėms.
Koks rezultatas? Augančios išlaidos toliau dengiamos skolintomis lėšomis. Valstybė jau prasiskolinusi daugiau nei 18 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus skolingas daugiau nei 6 tūkst. eurų. Ateinančiais metais vien tik už skolos palūkanas ir administravimą mokėsime daugiau nei 602 mln. eurų. Nepriimant reikalingų sprendimų išlaidoms ir skolai mažinti, kuo toliau, tuo labiau ši finansinė našta sunkės ne tik šiai, bet ir būsimai mokesčių mokėtojų kartai.
Ar galima valstybės finansus valdyti geriau? Be abejonės. Reikia tik pasirinkti prioritetus. Atsisakius nebūtiniausių išlaidų ir pradėjus reformuoti viešąjį sektorių, būtų galima artėti subalansuoto biudžeto, mažesnių išlaidų, mažesnio skolinimosi link. Tai ypač svarbu, nes finansų poreikis tik augs dėl gyventojų senėjimo, pensininkų gausėjimo, dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimo. Be to, Europos Sąjungos lėšų kasmet gausime vis mažiau (jau šiemet finansavimas sumažintas 211 mln. eurų). Seimas turi galimybių tai padaryti iki gruodžio vidurio, tik ar pasiryš?
