Santrauka
Lietuvos savivaldybių mokyklos finansuojamos iš dviejų pagrindinių šaltinių – Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skiriamo mokinio krepšelio (ugdymo reikmėms) ir savivaldybės skiriamų lėšų mokyklų aplinkos išlaikymui.
Vienam mokiniui 2014 m. teko pastebimai netolygios sumos, kurios tarp savivaldybių skyrėsi daugiau kaip 3 kartus. Daugiausia lėšų teko mažesnėms savivaldybėms. Vienam mokiniui tenkanti suma mažosiose savivaldybėse buvo beveik pusantro karto didesnė nei miestų savivaldybėse.
Tačiau net ir panašų mokinių kiekį turinčiose mažosiose savivaldybėse vienam mokiniui tenkanti krepšelio ir aplinkos išlaikymui skiriama suma gali skirtis iki pusantro karto.
Vienam mokiniui tenkantis mokyklų bendras plotas pasiskirstęs netolygiai. Be to, 33 šalies mokyklose vienam mokiniui 2014 m. teko 80-385 kv. m. bendro ploto, kai daugumoje mokyklų vienam mokiniui teko 10-15 kv. m.
Kuo didesnis mokyklos plotas (tiek bendras, tiek klasių), tuo daugiau savivaldybei tenka skirti lėšų jos išlaikymui. Neefektyvus infrastruktūros panaudojimas smarkiai pakelia vienam mokiniui tenkančią sumą.
Optimizavus mokyklų infrastruktūrą, sutaupytas lėšas galima panaudoti ugdymo reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams, kvalifikacijos kėlimo kursams ar pan. Atlikti skaičiavimai rodo, kad kai kuriose savivaldybėse dėl efektyviau naudojamos infrastruktūros būtų sutaupyta iki 2,8 mln. EUR per metus. Šalies mastu efektyvesnis infrastruktūros naudojimas leistų sutaupyti apie 20 mln. EUR per metus.
Mokyklos, kuriose moksleivių išlaikymas kainuoja daugiau, nepasiekia geresnių egzaminų rezultatų.
-
Vienam mokiniui tenkančios lėšos savivaldybėse skiriasi daugiau kaip 3 kartus. Nuo 1523 iki 5099 EUR per metus.
-
2014 m. ugdymui buvo išleista 476 mln. EUR, o mokyklų aplinkos priežiūrai – 193 mln. EUR.
-
Yra savivaldybių, kuriose efektyviau naudojama ir prižiūrima infrastruktūra leistų sutaupyti iki 2,8 mln. EUR per metus. Šalies mastu sutaupyta suma siektų 20 mln. EUR.
