Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertizė dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 49, 55, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 110, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. 14-2234
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo šį įstatymo projektą ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Dėl 3 str. 1 d. ir 4 str. numatyto periodiško informacijos teikimo mokesčių administratoriui
Projekte siūloma, kad visos kredito įstaigos privalomai teiktų mokesčių administratoriui informaciją apie asmenų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, taip pat kitą informaciją, reikalingą mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Taip pat numatyta, kad bankai ir kitos istaigos privalėtų VMI periodiškai teikti duomenis apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą.
Projekto aiškinamajame rašte motyvuojama, kad siūlomi pakeitimai susiję “su artimiausiu metu ES ir globalioje erdvėje įvyksiančiomis permainomis automatinio apsikeitimo mokesčių surinkimui reikšminga informacija tarp skirtingų šalių mokesčių administratorių srityje”.
Tačiau siūlomos nuostatos būtų ydingos ir nepagrįstos dėl šių priežasčių:
- Periodiškas informacijos apie Lietuvoje atidarytų banko sąskaitų duomenis rinkimas pažeistų gyventojų laisvę ir teisę į privatumą. Konstitucijos 22 straipsnis skelbia, kad “Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas” ir kad “Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.” Tuo tarpu įstatymo projekte siūloma rinkti duomenis apie visas bankų sąskaitas, nesant net menkiausio įtarimo dėl mokesčių vengimo.
- Mokesčių administratorius jau dabar gali sužinoti šią informaciją tais atvejais, kai yra rimtas pretekstas. Informacijos rinkimas be preteksto yra nepagrįstas.
- Itin ydinga tai, kad informacijos teikėjus, duomenų rūšis, mastą, jų teikimo terminus ir būdus siūloma reglamentuoti poįstatyminiuose aktuose (nustatant centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru), o ne įstatymu. Tokios konstitucinės reikšmės nuostatos turi būti priimamos įstatymu ir derinamos su visuomene, o ne įtvirtinamos poįstatyminiuose aktuose.
- Siūlomų priimti nuostatų grindimas įvyksiančiais ES ir globaliais pokyčiais yra nepagrįstas todėl, kad pirma, šie pokyčiai dar neįvyko – dėl jų vyksta aršios diskusijos, antra, net jei pokyčiai ir būtų priimti, informaciją reikėtų rinkti tik apie trečiųjų šalių asmenų atidarytas sąskaitas Lietuvoje veikiančiuose bankuose. Kaip pažymima aiškinamajame rašte, “pasaulinis proveržis automatinių mokesčių informacijos mainų srityje numatomas nuo 2015 metų”, tad nors diskusijos tebevyksta, Lietuvoje siūloma užbėgti šioms diskusijoms už akių ir priimti Lietuvos gyventojų laisvę ir teisę į privatumą varžantį įstatymą.
- Projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais šia informacija gali būti disponuojama. Tai yra ypač svarbu, turint omenyje, kad informacija būtų renkama apie visas Lietuvoje atidarytas bankų sąskaitas.
- Projekte nėra numatyta, kokius privatumo saugiklius taikytų mokesčių administratorius. Neaišku, kaip VMI užtikrintų informacijos saugumą bei kokia reali atsakomybė grėstų informaciją nutekinusiems asmenims.
- Projekte nėra numatyta, kokiais atvejais informacija būtų perduodama trečiosioms šalims. Turint omenyje Baltarusijos opozicijos aktyvisto Alesiaus Beliackio atvejį, kai Baltarusijos valstybinėms institucijoms perduota informacija reiškė opozicionieriaus įkalinimą ir turto konfiskavimą, svarbu numatyti veikiantį mechanizmą, kad tokie incidentai nepasikartotų.
- Siūlomos nuostatos prieštarautų administracinės naštos mažinimo principui. Projekto iniciatoriai teigia, kad “įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės”, tačiau akivaizdu, kad būsima administracinė našta nėra įvertinta.
Dėl 3 str. 3 d. numatyto draudimo nepateikti informacijos grindžiant profesine paslaptimi
Siūloma, kad asmuo nebegalėtų atsisakyti pateikti informaciją grindžiant profesine paslaptimi. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kuo motyvuojamas šis siūlymas.
Šis siūlymas yra nepagrįstas. Jeigu projekto autoriai mano, kad grindžiant profesine paslaptimi gali būti vengiama mokesčių prievolės, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad yra daug situacijų, kai profesinės paslapties išsaugojimas yra ypač svarbus (pavyzdžiui, teisininkams, gydytojams, programuotojams ir kt. profesijų atstovams) klausimuose, nesusijusiuose su mokesčiais. Panaikinus galimybę atsisakyti teikti informaciją dėl profesinės paslapties, gali įvykti įvairūs piktnaudžiavimai ir netyčiniai informacijos nutekėjimai, kurie gali labai neigiamai paveikti rinkos dalyvius.
Dėl 11 str. numatyto mokestinės prievolės apskaičiavimo pagal duomenis, žinomus iš trečiųjų šalių
Siūloma, kad nustatydamas mokestinę prievolę mokesčių administratorius atsižvelgtų ne tik į ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų duomenis, bet ir į “trečiųjų asmenų pateiktą informaciją”. Turint omenyje kitas įstatymo projekto siūlomas nuostatas, manytina, kad kita trečiųjų asmenų pateikta informacija būtų bankų informacija apie asmenų sąskaitų duomenis.
Kaip jau įvardinta aukščiau, bankų sąskaitų informacijos pateikimas pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą. Kadangi siūlome atsisakyti nuostatų, pagal kurias šie duomenys būtų periodiškai perduodami mokesčių administratoriui, taip pat siūlome palikti galioti esamą tvarką dėl mokestinės prievolės apskaičiavimo.
Dėl 13 str. numatyto dėl skundo teismui stabdomos ginčijamos mokesčių sumos sumažinimo nuo 100 iki 90 proc.
Projekto autoriai siūlo, kad mokesčių mokėtojui paduodant skundą teismui būtų stabdoma nebe 100 procentų, bet 90 proc. ginčijamos mokesčių sumos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “mokestinio ginčo inicijavimas, siekiant vien tik atidėti mokesčių sumokėjimą yra dažnas reiškinys, kai piktnaudžiajama teise”. Piktnaudžiavimą projekto autoriai bando pagrįsti tuo, kad apie pusė skundų pasiekia teismą, o mokesčių administratorius teisme laimi apie 78 – 83 proc. bylų.
Tačiau net jeigu mokesčių administratorius laimi bylą, teismas gali sumažinti mokėtino mokesčio dydį, baudos arba delspinigių dydį. Jų sumažinimas net ir vienu litu reiškia, kad skundas buvo bent iš dalies pagrįstas. Todėl laimėtų bylų skaičius neįrodo mokesčių mokėtojų piktnaudžiavimo teise.
Siūlomas reglamentavimas pažeistų mokesčių mokėtojo nekaltumo prezumpciją. Konstitucijos 31 str. skelbia, kad “asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu”. Pagal siūlomą reglamentavimą, asmuo automatiškai yra pripažįstamas kaltu ir baudžiamas be jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo. Nors siekiama, kad nuostata sumažintų galimą piktnaudžiavimą, nubausti būtų ir sąžiningai skundą pateikę mokesčių mokėtojai.
Ši nuostata pažeistų lygiateisiškumo principą ir suteiktų papildomų teisių valstybei.
Siūloma nuostata yra ydinga ir dėl to, kad tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas laimėtų bylą, jam nebūtų tinkamai atlyginti nuostoliai dėl sumokėtos 10 proc. mokėtino mokesčio sumos. Nėra numatyta, kad mokesčių mokėtojui teisme laimėjus bylą jo sumokėta suma būtų grąžinta su palūkanomis.
Net jeigu ir būtų numatyta, kad valstybė mokėtų palūkanas už be pagrindo paimtus mokesčių mokėtojo pinigus, šios palūkanos sudarytų 10,95 proc. per metus. Tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas iš savo veiklos uždirba didesnę grąžą, negu šios palūkanos, mokesčių mokėtojo nepagrįstai patirti nuostoliai nebūtų tinkamai kompensuoti.
Jeigu nuostatą siūloma įteisinti kaip įrankį kovoti su piktnaudžiavimu teise, toks įrankis Lietuvos teisėje jau egzistuoja. Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. 1 d. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiaja administraciniu procesu. Siūlomas stabdomos mokesčių sumos sumažinimas reikštų dvigubą baudimą už tą patį prasižengimą.
Pasiūlymai
1. Atsisakyti 3 str. 1 d. ir 4 str. numatyto periodiško informacijos teikimo mokesčių administratoriui, nes tai pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą. Mokesčių administratorius jau dabar gali sužinoti šią informaciją tais atvejais, kai yra rimtas pretekstas, tuo tarpu informacijos rinkimas be preteksto būtų nepagrįstas.
2. Atsisakyti 3 str. 3 d. numatyto draudimo nepateikti informacijos grindžiant profesine paslaptimi. Toks draudimas būtų nepagrįstas, nes egzistuoja daug su mokesčiais nesusijusių situacijų, kai profesinės paslaptis išlaikymas yra itin svarbus.
3. Atsisakyti 11 str. numatyto mokestinės prievolės apskaičiavimo pagal duomenis, žinomus iš trečiųjų šalių, nes tai pažeistų asmens laisvę ir teisę į privatumą.
4. Atsisakyti 13 str. numatyto dėl skundo teismui stabdomos ginčijamos mokesčių sumos sumažinimo nuo 100 iki 90 proc., nes tai pažeistų Konstitucijos 31 str. numatytą nekaltumo prezumpciją, lygiateisiškumo principą, suteiktų papildomų teisių valstybei. Skundui buvus pagrįstam, mokesčių mokėtojo nepagrįstai patirti nuostoliai dėl 10 proc. mokesčių sumos sumokėjimo nebūtų tinkamai kompensuoti.
