Pastabos ir pasiūlymai dėl LR viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir LR farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI), išanalizavęs Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Ministerija) pakoreguotus LR viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir LR farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – projektai) bei įvertinęs Ministerijos atstovų argumentus, išsakytus 2014 m. gruodžio 10 d. vykusiame pasitarime dėl teikiamų projektų, teikia pastabas bei pasiūlymus.
Įstatymų projektais siūloma, įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse. Inspektorius apsimestų pirkėju, atliktų pirkimą, o inspektoriaus tarnybinis pažymėjimas ir kiti dokumentai būtų pateikiami po atlikto kontrolinio pirkimo.
LLRI dar kartą atkreipia dėmesį, kad, pirma, projektų rengėjas nepagrindžia ir neįrodo įstatymo projekto tikslingumo. Nepateikti nei įrodymai, kad egzistuoja problema, nei, kad ją išspręs slapti kontroliniai pirkimai, nei, kad jos negalima išspręsti kitomis priemonėmis. Antra, nepaisant to, projekto rengėjas siūlo neproporcingas priemones, turiniu ir forma nesuderinamas patvirtintiems verslo priežiūros principams, t. y. kad priežiūros institucijos turi tapti verslo pagalbininkais, konsultantais, o ne baudėjais. Trečia, Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas, išplečiantis slaptų pirkimų mechanizmą į visas ūkinės veiklos sritis (pvz., visą prekybos ir paslaugų sektorių) nėra derintas su kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Dėl įstatymų projektų pakeitimo tikslingumo
- Projektų rengėjai teigia, kad gauna nemažai skundų dėl netinkamos farmacinės paslaugos suteikimo (neparodomos kainos monitoriuose, nepasiūlomas pigiausias vaistas) ir dėl didėjančių vaistų kainų bei taikomų antkainių. Tačiau per 2013 metus Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) gavo vos 41 su tuo susijusį skundą[1]. VVKT gaunamų skundų kiekis yra labai mažas, palyginus su aptarnautų gyventojų kiekiu vaistinėse. Pavyzdžiui, jei kiekviena iš Lietuvoje 1383 veikiančių vaistinių (2013 m. duomenys) per dieną aptarnautų tik po vieną klientą, turėtume apie 504 800 apsilankymų per metus. Tokiu atveju skundai sudarytų 0,03 proc. apsilankymų. Savaime suprantama, kad per dieną vaistinės sulaukia daugiau nei vieno kliento, todėl realus skundų procentas nuo apsilankymų būtų kur kas mažesnis. Todėl smarkiai sugriežtinti priežiūrą motyvuojant skundų skaičiumi yra nepagrįsta.
- Pažeidimus dėl informacijos pateikimo monitoriuose ir dėl kainodaros galima nustatyti ir dabar atliekamų planinių ar neplaninių tikrinimų vaistinėse metu. 2014 metais VVKT atlikus tikslinius tikrinimus 23 vaistinėse buvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamo farmacinių paslaugų teikimo (pvz., vaistinėse gyventojams prieš pasirenkant vaistinį preparatą monitoriuje neparodė informacijos apie vaistų kainas ir priemokas; farmacijos specialistai nemokėjo parodyti informacijos monitoriuje ir kt.)[2]. Taip pat, jeigu norima tikrinti, ar laikomasi kainodaros reikalavimų, tam nereikia jokio slapto kontrolinio pirkimo. Kainodaros pažeidimai nėra lengvai paslepiami ar greitai ištaisomi. Vaistininkas negali pakeisti apskaitos sistemose įvestų kainų ir antkainių. Tai patvirtina, kad dabartiniais patikrinimo būdais galima nustatyti pažeidimus vaistinėse.
- Vaistų kainos nėra priežastis įvesti slaptus kontrolinius pirkimus vaistinėse. Vaistų kainos priklauso nuo daugybės veiksnių pradedant vartotojo pasirinkimu (t. y. neretai patys vartotojai renkasi ne patį pigiausią preparatą), baigiant deklaruotos gamintojo kaina, valstybės kompensuojamos dalimi ir kt. Nėra jokių įrodymų ar pagrindimo, kad slapti kontroliniai pirkimai sumažins vaistų kainas vaistinėse.
- Projektų rengėjai argumentuoja, kad slapti kontroliniai pirkimai vaistinėse leis nustatyti pažeidimus, ar receptiniai vaistiniai preparatai išduodami be recepto. Tačiau, kaip rodo naujausias specialus Eurobarometro tyrimas[3], Lietuvoje 2013 metais tik 2 proc. gyventojų šios grupės vaistinių preparatų įsigijo be recepto ir nuo 2009 metų antibiotikų išdavimas be recepto sumažėjo 5 proc. Kitose šalyse šis procentas kur kas didesnis. Pavyzdžiui, Rumunijoje antibiotikų be recepto įsigijo 17 proc. gyventojų, Airijoje 15 proc., Kipre 10 proc., Bulgarijoje 7 proc. (ES vidurkis 3 proc.). Atkreipiame dėmesį, kad kovai su šia problema ES rekomenduoja visuomenės švietimą, pvz., European Antibiotics Awareness Day (http://ecdc.europa.eu/en/EAAD/Pages/Home.aspx) ir panašias priemones.
Dabartiniai tikrinimo būdai leidžia nustatyti esminius pažeidimus tiek dėl farmacinės paslaugos teikimo, tiek dėl kainodaros, galima teigti, kad įstatymo projektas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. numatyto tikslingumo principo, kuris reiškia, jog teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis.
Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo
Atnaujintame Viešojo administravimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad “įstatymų nustatytais atvejais kontroliniai pirkimai gali būti atliekami nepateikus ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopijos”. Tai reiškia, kad įstatymų nustatytais atvejais slapti kontroliniai pirkimai galės būti vykdomi ne tik farmacijos, bet ir kitose ūkinės veiklos srityse. Kol kas tai planuojama įvesti tik farmacijos srityje, nes šalia siūlomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos atitinkamai yra keičiamos ir Farmacijos įstatymo nuostatos. Tačiau Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinus tokią nuostatą, įstatymų nustatytais atvejais būtų galima keisti tikrinimo tvarką atliekant ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Tokios nuostatos atsiradimas gali lemti tolimesnį tokio reguliavimo plitimą ir kitose ūkinės veiklos srityse.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektas nėra suderintas su kitais ūkio subjektais ar kitomis suinteresuotomis institucijomis, kurių priežiūrai tokie pakeitimai darytų įtaką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome atsisakyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimų bei palikti galioti dabar esančią tvarką.
[1] Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. (2014 m. rugsėjo 23 d. pranešime „Vaistinių pasiskirstymas teritoriniu požiūriu, farmacinių paslaugų prieinamumas“ pateikta informacija).
[2] Ten pat, žr. 2 išnašą.
[3] Special Eurobarometer 407 “Antimicrobial Resistance”, 2013. http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_407_en.pdf
