Europos Sąjungai tęsiant didesnio reguliavimo ir centralizavimo kursą, o Europos šalių ūkiams grumiantis su sunkumais, gegužės 7-ąją Lietuvos laisvosios rinkos institutas organizavo tarptautinę konferenciją „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“.
2013 m. 28 ES šalių realusis BVP augimas sudarė vos 0,1 proc., o niūrios tolimesnio ekonomikos augimo prognozės rodo, kad daugumai Europos šalių vis dar nepavyksta atsigauti po 2008 m. finansinės krizės. Krizės akivaizdoje Lietuva buvo laikoma efektyvios taupymo politikos pavyzdžiu, tačiau struktūrinės reformos ir su jomis susijęs išlaidų mažinimas nebuvo šios politikos dalimi.
Konferencijoje buvo ieškoma atsakymų į šiuos pagrindinius klausimus: kokio ekonomikos augimo recepto reikia Europai? Ar didesnis centralizavimas duos generesnių rezultatų, ar visgi Europa turėtų liberalizuoti ekonomiką, sumažinti subsidijas, subalansuoti biudžetus ir sumažinti mokesčius? Ar Lietuva pasirinks reformų kelią su naująja darbo santykių pertvarka?
Pirmojoje konferencijos dalyje buvo diskutuojama apie tai, kokio ekonomikos augimo recepto reikia Europai. Kai kalbama apie ekonominę nelygybę, dažnai prisimenama frazė, kad „turtingesni turtėja, o vargšai skursta“, tačiau tai yra mitas, sako JAV Ilinojaus universiteto Ekonomikos, istorijos, anglų kalbos ir komunikacijos profesorė ir Švedijos Geteborgo universiteto Ekonomikos istorijos profesorė Deirdre McCloskey.
Pasak jos, mums neturėtų rūpėti, kiek turtingi žmonės perka jachtų ir deimantinių apyrankių, jei tai nedaro kitų skurdesniais. Priešingai, turėtume galvoti apie tai, kas daro mus turtingesniais. „Kaip vargšai tapo turtingesniais? Dėl to, kad ekonomika tapo produktyvesne. Posakis, kad turtingi turtėja, o vargšai skursta yra nesąmonė, tai yra mitas. Vargšams turtingesnėje visuomenėje yra geriau“, – teigė profesorė.
Turino ekonomikos profesorius Enrico Colombatto kalbėjo apie tinkamos vizijos, ideologijos ir politikos svarbą siekiant ištrūkti iš dabartinių lėto Europos ekonominio augimo pančių, pabrėždamas, kad mūsų visuomenė pamiršo, jog liberaliosios pažiūros užtikrina vienodą prieinamumą, o ne vienodus rezultatus. Profesorius tikino, kad Europos ekonomikos klestėjimo paslaptis slypi verslume ir inovacijose, o ne įstatymuose.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas, kalbėdamas apie veiksmus, kurių turėtume imtis gerinant šalies ekonominę situaciją, Lietuvos mėginimus panaudojant Europos Sąjungos lėšas sukurti Vakarų gerovei pavadino absurdiškais.
„Aš manau, mes kai kada, ypatingai su europinėmis investicijomis, elgiamės taip: jeigu mes matome, kad turtingose šalyse yra gražiai sutvarkyta miestelio aikštė ar nutiestas naujas šaligatvis, mes manome, kad jeigu pas save Lietuvoje tai padarysime, staiga visi pradėsime gyventi turtingai“, – ironizavo jis.
Pasak jo, tai yra priežasčių ir pasekmių nesuvokimo rezultatas. „Naudingos yra tokios investicijos, kurios didina produktyvumą ar mūsų pagaminamų gėrybių kiekį. Graži miestelio aikštė yra labai puiku, bet tai yra tiesiog graži miestelio aikštė“, – sakė Ž. Šilėnas.
Jis, kaip ir profesorė Deirdre McCloskey, kalbėjo apie tai, kad reikia nustoti gilintis, kokios yra skurdo priežastys, o imti aiškintis, kokios yra turto priežastys. „Skurdas yra natūrali žmogaus būsena. O turtas yra tai, ką mes sukuriame. Tai žmogaus kūrybingumo išraiška, – dėstė jis. – Nežinau, galbūt vietoj Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikia Turtingumo ministerijos?“
Antrojoje konferencijos dalyje buvo diskutuojama: ar Lietuva pasirinks reformų kelią su naujuoju Darbo kodeksu ir ko galime pasimokyti iš Estijos darbo santykių reformos?
Estijos taikomųjų tyrimų centro vyresnysis ekspertas, buvęs socialinių reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas darbo santykių klausimais Janno Järve konferencijoje dalinosi: „Estijos reformos buvo įgyvendintos 2009 m. Reformos tikslas buvo liberalizuoti visus su darbo santykiais susijusius santykius. Mūsų nuomone, lankstumas ir saugumas – svarbiausi darbo santykių ramsčiai. Žmogui reikia suteikti saugumą ir galimybę uždirbti duonos“, – Estijos patirtimi dalijosi svečias.
Janno Järve teigimu, analogiška darbo santykių reguliavimo peržiūra, kokią svarstyti artimiausiomis savaitėmis ketina imtis Seimas Lietuvoje, neįmanoma be stiprios politinės valios. „Mes turėjome stiprų politinį palaikymą, tad mūsų vyriausybė pasinaudojo šia galimybe. Jei tos valios nebūtume turėję Estijoje, tai pasiekti tuos sprendimus būtų buvę kur kas sunkiau.“
Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas ir bendrovės „Lietkabelis“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas negailėjo kritikos dabar galiojančiam Darbo kodeksui. „Iš tikrųjų, buvo nemažai įmonių, tuo pačiu ir mano, kurios atsisakė pakankamai daug darbuotojų. Mūsų įmonė atleido beveik 300 žmonių per sunkmetį, – kalbėjo jis. – Ir, jeigu būtume mokėję visas išeitines pašalpas <…> nežinau, ką šiandien toliau darytumėme.“
Advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto privatinės teisės katedros docentas Justinas Usonis teigia, kad Lietuva daro teisingą reformą, tik per vėlai. „Apie tai, ką padarė estai, kalbėjome nuo 2007 metų, tačiau darbo santykių reforma taip ir liko popieriuose“, – teigė J.Usonis.
Kalbėdamas apie lietuviškąjį Darbo kodeksą LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas pripažino, kad jis daug modernesnis, bet daug kas perimta iš sovietinio. „Didžiulio liberalizmo naujame Darbo kodekse neįžvelgiu, tačiau mes jį palaikome, nes Lietuvai jis reikalingas“, – LLRI poziciją apibendrino Ž. Šilėnas.
Akimirkos iš konferencijos:
Tarptautinę konferenciją „Taupymas be reformų – ekonomikos be augimo“ LLRI rengė kartu su Austrų ekonomikos centru ir Friedricho Naumanno fondu. Konferencija buvo FREE MARKET ROAD SHOW 2015 dalis. Daugiau: http://freemarket-rs.com/tour/
