„Lietuvos savivaldybių indeksą 2012” galima atsisiųsti ir peržiūrėti čia:
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) jau antrą kartą skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuris vertina, kaip savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė. Pirmąją vietą tarp miestų užima Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 69,4 balo iš 100 galimų. Toliau rikiuojasi Vilniaus (63,9 balo) ir Panevėžio miestai (62,9 balo). Indekse buvo vertinamos devynios aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
„Pirmąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybei užtikrino gera situacija beveik visose vertintose srityse. Geriausiai įvertinta Klaipėdos miesto savivaldybėje yra investicijų ir plėtros sritis, kadangi Klaipėdoje aukštas investicijų apskirtai, taip pat užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, lygis. Taip pat čia palyginus nemažai privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės sutarčių. Komunalinio ūkio sritis Klaipėdos m. savivaldybėje yra pakankamai efektyvi, savivaldybė pasitelkia privatų kapitalą. Gerai įvertinta ir savivaldybės administracija – savivaldybės administracijos ir seniūnijų darbuotojų skaičius nėra didelis, savivaldybė gauna nedaug skundų, joje veikia vieno langelio principas,“ – teigia „Lietuvos savivaldybių indekso 2012“ tyrimo vadovas ir LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Pasak V.Žukausko, Vilniaus miesto savivaldybė neblogai įvertinta švietimo, administracijos ir personalo valdymo, komunalinio ūkio ir transporto srityse. Vis tik koją Vilniui pakišo mokesčių, biudžeto ir sveikatos sritys – savivaldybėje aukšti mokesčių tarifai, savivaldybė turi daug skolų. Panevėžio miestas nuo Vilniaus miesto atsiliko labai nedaug. Gerai įvertinta Panevėžio komunalinio ūkio sritis – savivaldybė miestą ir miesto statinius prižiūri pasitelkdama privatų kapitalą. Tačiau Panevėžio miesto savivaldybėje santykinai aukštas nedarbo lygis, didesnė nei vidutiniškai dalis gyventojų gauna socialines pašalpas, socialinėms išmokoms mokėti išleidžiama daug pinigų.
Iš 53-ių tyrime vertintų ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje yra Kretingos rajono savivaldybė, surinkusi 68,9 balo. Toliau geriausiųjų penketuke seka Kauno r. (67,5), Klaipėdos r. (67,2), Kėdainių r. (66,4), Plungės r. (63,5) savivaldybės.
„Nors Lietuvoje labai daug sprendimų yra sukoncentruota centrinės valdžios organuose, savivaldybės vaidina svarbų vaidmenį tokiose žmonėms artimose srityse kaip komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, mokesčiai ir kt. Svarbu suprasti, kad konkuruoti turi ne tik verslas, bet ir valdžia. Kiekviena savivaldybė turi stengtis sudaryti kuo geresnes gyvenimo, darbo, verslo sąlygas. „Lietuvos savivaldybių indeksas 2012“ ir yra skirtas tam, kad galėtume įvertinti, kurios savivaldybės pirmauja, o kurioms reiktų pasitempti,“ – teigia V. Žukauskas.
Vertinant bendras tendencijas savivaldybėse buvo ir gerų, ir blogų dalykų. Pavyzdžiui, sveikintina, kad 5 savivaldybės pasirinko vykdyti socialinės paramos skyrimą kaip savarankišką funkciją, daugėjo vieno langelio principą įsidiegusių savivaldybių, daugumos savivaldybių internetinės svetainės reikalavimus atitinka daugiau nei 90 proc. – galima stebėti viešai posėdžius, matyti Tarybos narių balsavimus. Taip pat nedidintas nekilnojamo turto mokesčio tarifų bendras lygis – vidutiniškai net šiek tiek mažėjo. Savivaldybių veiklos rezultatai rodo, kad trumpėjo patekimo pas šeimos gydytoją laukimo laikas, augo tiesioginių užsienio investicijų apimtys.
Kaip blogos tendencijos vertintinos šios – didėjo savivaldybių skola, savivaldybės vis dar turi daug nenaudojamo neprivatizuotų pastatų ir patalpų (vidutiniškai siekia 16 proc. viso turimų pastatų ir patalpų ploto), didelė dalis viešųjų pirkimų nėra skelbiami. Kiti neigiami savivaldybių veiklos rezultatai – nedarbas vis dar išlieka aukštas, padaugėjo socialines pašalpas gaunančių žmonių skaičius, materialinių investicijų kiekiai pastaraisiais metais krito.
„Manome, kad geriausia žmogui savivaldybė yra tokia, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas, savo veiklos srityse neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių. Savivaldybės, kurios neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias sąlygas verslui, nuolat mažina administracinę ir biurokratinę naštą sugeba pritraukti daugiau investicijų, jose atsiranda daugiau darbo vietų, žmonės gauna didesnes pajamas,“ – teigia V.Žukauskas.
Kaip geriausios gyventojui savivaldybės – vertinant komunalinio ūkio ir transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos sritis – įvertintos Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų savivaldybės. Iš ne miestų savivaldybių palankiausios sąlygos gyventojams yra Plungės, Marijampolės, Kretingos, Kauno ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse.
Vertinant investicijų plėtrą bei savivaldybės nustatomus mokesčius, lyderio poziciją užėmė Klaipėdos miestas. Geriausiųjų investuotojams reitingo antroje vietoje liko Panevėžio, o trečioje – Palangos miesto savivaldybė. Ne miestų savivaldybių geriausiųjų penketą sudaro – Kėdainių, Kauno, Klaipėdos, Kretingos rajonų savivaldybės ir Neringos savivaldybė.
Pagal savivaldybių administracijos ir personalo, turto valdymą bei biudžetą aukščiausiai įvertintos Klaipėdos, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybės, o ne iš miestų savivaldybių – Kėdainių, Kretingos, Trakų, Lazdijų ir Pasvalio rajonų savivaldybės.
Visi Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai pristatomi LLRI leidinyje „Lietuvos savivaldybių indeksas 2012“.
