Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė savivaldybių indeksą. Tokio išsamaus tyrimo, kuris įvertintų savivaldybių veiklą visose svarbiausiose srityse, Lietuvoje dar nebuvo. Indeksas sudarytas iš 55 rodiklių, o savivaldybėms įvertinti pasitelkta net 3300 savivaldybių veiklą apibūdinančių duomenų vienetų. Nepaisant indekso išsamumo, turime nuvilti manančius, kad indeksas parodys, kuriose savivaldybėse gyventi geriausia. Į klausimą, kokia yra ideali savivaldybė, kurioje būtų gera gyventi ir dirbti, atsakyti turi kiekvienas sau.
Matuoja žmonių ekonominę laisvę
Ideali savivaldybė indekse yra tokia, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas. Kuri savo veiklos srityse neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų, savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių. Ideali savivaldybė neapkrauna žmonių mokesčiais, kuria palankias sąlygas verslui, efektyviai valdo turtą, nelaiko nebūtino turto, atsisako ne pirminių savo funkcijų, nuolat mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Tokios yra šiame indekse užprogramuotos bendražmogiškos vertybės, pagal jas sukurta visa savivaldybių vertinimo metodologija. Tai vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Jei kažkas nesutinka su indekse puoselėjamomis vertybėmis, tai jiems nepatiks nei indekso rodikliai, nei jo rezultatai. Įvairios pažiūros skirtingai traktuoja žmogaus laisvės svarbą, mums ji – pirmoje vietoje. Kam laisvė nėra atskaitos taškas, tas greičiausiai skaičiuotų ir vertintų kitus savivaldybių veiklos aspektus, ir rezultatai būtų kitokie. Tačiau tokiame indekse neišvengiamai būtų ignoruojama tai, kas yra pagrindinė žmonių gerovės prielaida.
Vertinti sprendimai, o ne gamta ar politika
Indekse tyrinėjome tik tas savivaldybių sritis, kurioms įtaką daro tiesioginiai savivaldybių sprendimai. Kitaip sakant, vertinome savivaldybių administracijų veiklą ir priimamus sprendimus, o ne mišką, jūrą ir kitas gamtines sąlygas. Manome, kad savivaldybė savo sprendimais gali sukurti palankias gyvenimo ir investavimo sąlygas net ir tuomet, kai neturi išskirtinių gamtinių sąlygų ar išteklių.
Sudarydami šį indeksą atsiribojome nuo politikos. Manome, kad ir žmonėms palankius, ir žalingus sprendimus savivaldybėse gali priimti bet kuri politinė partija. Tai, kokios politinės jėgos vadovauja ar vadovavo savivaldybėms, neturėjo tiesioginio poveikio, nes vertinome sprendimus, savivaldybių veiklą apibūdinančius faktus.
Aukščiausias įvertinimas Lietuvos savivaldybių indekse – apie 60 balų iš 100. Tai rodo, kad net ir ekonomiškai laisviausioje savivaldybėje judėti yra kur, kad yra dar daug sprendimų, kuriais savivaldybė gali ne tik pagerinti savo vertinimą indekse, priartėti prie ekonominės laisvės. Be to, leidinyje kiekvienai savivaldybei pateikėme po 5 pasiūlymus, kaip to galima būtų pasiekti.
Savivaldybėms trūksta laisvės valdyti savo finansus
Lietuvos savivaldybių indekse išskirtinę vietą turi savivaldybių biudžetas ir finansai, jie buvo analizuojami atskirai ir neįtraukti skaičiuojant Lietuvos savivaldybių balus. Taip darėme todėl, kad savivaldybės negali visiškai savarankiškai kontroliuoti savo finansų, savivaldybių finansinė padėtis didele dalimi priklauso ne nuo pačių savivaldybių veiklos, o nuo centrinės valdžios sprendimų. Tokia padėtis nėra gera, ji sumenkina savivaldos savarankiškumą, sukuria politikavimo centralizuotai skirstant išteklius riziką, neleidžia savivaldai laisvai priimti sprendimų, gerinančių jų finansinę padėtį.
Siekdami gerinti žmonių padėtį, investavimo sąlygas, siūlėme savivaldybėms mažinti nekilnojamojo turto, žemės mokesčių tarifus. Suprantame, kad tose savivaldybėse, kurios turi skolų, minėtų mokesčių mažinimas gali pabloginti jų finansinę padėtį. Tačiau problema yra ne pats mokesčių mažinimas, o finansinė savivaldybių priklausomybė. Savivaldybės turėtų pačios būti atsakingos už augančias savivaldybių skolas ir turėti teisę disponuoti augančiomis savo pajamomis. Tuomet ir galimybė mažinti savivaldybių nustatomus mokesčius priklausytų ne nuo Finansų ministerijos, o nuo pačios savivaldybės ir jos noro mažinti mokesčius. Be to, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių pajamos sudaro palyginti nedidelę dalį savivaldybių biudžetų pajamų – tik apie 10 proc. (skaičiuojant be dotacijų). Tai rodo, kad šie mokesčiai nėra efektyvūs: jų administravimas daug kainuoja, o naudos – mažai.
Ar tikrai savivaldybėms reikia viso turto, kurį jos turi?
Savivaldybėms siūlėme atsisakyti nereikalingo turto. Kas bus, jei parduosime savivaldybei priklausantį, ne visada efektyviai valdomą, dažnai – perteklinį nekilnojamąjį turtą? Tikrai nebus blogiau nei tuomet, jei jį ir toliau valdys savivaldybės. Pastatus reikia prižiūrėti, remontuoti, šildyti. O tai kainuoja ne kam kitam, o gyventojams. O pajamas iš privatizuojamo turto galima panaudoti būtent gyventojams aktualioms sritims: būreliams, parkams ir t.t., o ne tuščių pastatų šildymui. Tai, kad savivaldybė turi turėti nekilnojamojo turto savo būtinoms funkcijoms atlikti nereiškia, jog neturėtų atsisakyti to turto, kuris yra perteklinis.
Savivaldybių indekse teigiama, kad savivaldybė savo funkcijoms atlikti turėtų pasitelkti efektyviau veikiantį privatų sektorių. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad privatizuojant daugiabučių administravimo paslaugas ar atliekų surinkimo paslaugas teikiančią įmonę ši paslauga savivaldybėje išnyks. Šios paslaugos gyventojams arba kainuos mažiau (nes privatus sektorius paprastai komercines paslaugas teikia efektyviau), arba už paslaugas sumokės būtent tie, kurie jomis naudojasi (nes įmonės nebus subsidijuojamos iš biudžeto). Kodėl savivaldybėms turėtų priklausyti pirtys, laidojimo namai, knygynai ir kirpyklos? Jei šių paslaugų teikimas savivaldybėse atsiperka – šios įmonės ir taip atsiras. Galbūt savivaldybei priklausantis knygynas ir yra priežastis, kodėl neatsiranda privatus knygynas. Jei paslaugų teikimas yra nuostolingas, kodėl visi mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už tai, kad dalis gyventojų naudojasi minėtomis paslaugomis?
Siekis vienu skaičiumi įvertinti savo prigimtimi kokybinę, smarkiai tarpusavyje besiskiriančių savivaldybių veiklą yra drąsus, rezultatai neišvengiamai negali būti 100 proc. tikslūs. Nėra idealių kiekybinių rodiklių, beveik kiekviename iš jų yra bent po vieną „bet“, todėl esame atviri konstruktyviems pasiūlymams ir pastaboms. Tikimės, kad Lietuvos savivaldybių indeksas padės suvokti, kokia savivaldybių veikla yra svarbi kasdieniniame visų mūsų gyvenime ir atkreips dėmesį į savivaldybių sprendimus, keičiančius gyvenimo ir veiklos sąlygas.
