Vilniaus meras pasiūlė daugiau elektros energijos gaminti ne Elektrėnuose, o Vilniuje ir taip Vilniuje sumažinti šilumos kainą. Pasiūlymo esmė – jei iš Vilniaus elektrinių elektros energija į šalies tinklą būtų nuperkama aukštesne kaina (t.y. už kiek yra perkama iš „Lietuvos elektrinės“), Vilniuje atsirastų galimybė atpiginti šilumą.
Tačiau šis pasiūlymas iš principo tinka ne tik Vilniui. Dabar beveik iš visų šilumą ir elektrą miestuose gaminančių elektrinių elektra yra nuperkama už valstybės nustatytą žemesnę kainą nei iš „Lietuvos elektrinės“. Todėl šį planą galima ir verta siūlyti beveik visuose miestuose, kur šiluma ir elektra gaminama kartu. Kuo labiau didėtų elektros supirkimo iš konkrečios elektrinės kaina, tuo labiau konkrečiame mieste būtų galima piginti šilumą.
Nereikia pamiršti, kad miestuose esančios elektrinės šilumą parduoda miestui, o elektrą – visai šaliai. Kraštutiniu (ir blogu) atveju iš konkrečios elektrinės perkamą elektrą būtų galima branginti tiek, kad ji šilumos energiją galėtų tiekti išvis už dyką. Išloštų vieno miesto gyventojai, tačiau praloštų visos šalies elektros vartotojai.
Nagrinėjamas pasiūlymas piginti šilumą nėra toks primityvus. Taip pat tiesa, kad brangi elektra Elektrėnuose gaminama ne marioms šildyti. Valstybė yra nusprendusi remti energijos gamybą šalies viduje, energiją iš konkrečių elektrinių pirkdama brangiai. Kiek gaminti konkrečiose elektrinėse nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotos.
Dėl esamos VIAP kvotų politikos teisingumo galima ir reikia ginčytis, ir net siūlyti jos atsisakyti. Net šios politikos šalininkai turbūt sutiktų, kad valstybės politikos įgyvendinimo našta turėtų būti kuo mažesnė. O to galima pasiekti perskirstant VIAP kvotas, t.y. kiek kokiame mieste gaminama brangios „kvotinės“ elektros energijos.
Todėl į pasiūlymą nereikėtų žiūrėti kaip į primityvias varžybas į savo miestus pritraukti daugiau brangios elektros energijos gamybos kvotų ir taip piginti šilumą. Tai yra impulsas susitarti dėl naujų, objektyvių ir visiems naudingų VIAP kvotų paskirstymo principų.
VIAP kvotas reikėtų skirstyti ne tiesiog ministro įsakymu, o konkursu ar aukcionu. Tai užtikrintų, kad elektra šalyje būtų gaminama efektyviausiose elektrinėse už potencialiai mažesnę kainą nei dabar. Visa tai galėtų virsti ne tik pigesne šiluma miestų gyventojams, bet ir pigesne elektros energija visiems šalies vartotojams.
Kiek tiksliai atskiruose miestuose tai pakeistų šilumos kainą būtų galima apskaičiuoti tik po konkursų sužinojus elektros energijos kainas ir kiekius. Bet net jei dėl VIAP kvotų perskirstymo šilumos kaina nepasikeistų, vis tiek turėtume du gerus pokyčius. Pirma, sumažėtų elektros energijos kaina. Antra, energetikos sektoriuje atsirastų daugiau konkurencijos ir skaidrumo.
