„Mažinsime administracinę naštą verslui, viešosios politikos priemones derinsime su smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiais. Įstatymu įtvirtinsime gero reguliavimo principus – proporcingumą, atskaitingumą, nuoseklumą, skaidrumą, tikslingumą.“ Tokie šios Vyriausybės pažadai įtvirtinti jos programoje 303-iuoju punktu. Po beveik trejų Vyriausybės veiklos metų galime ir įvertinti rezultatus, ir panagrinėti, kaip artimiausi valdžios ketinimai atitinka programinius pažadus.
Išretino „naktinis“ kirtis
Turbūt nereikia nė priminti, kad smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) po „naktinės“ mokesčių reformos nukentėjo bene skaudžiausiai. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams ir individualių įmonių savininkams atsirado prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, daliai jų augo „Sodros“ įmokų tarifai. Dėl išaugusių mokesčių mažiau žmonių ėmė veikti pagal verslo liudijimus: tarp 2008 ir 2009 m. jų sumažėjo ketvirtadaliu (nuo 99 iki 74 tūkstančių). Kažkas emigravo, kažkas tapo bedarbiu, o kažkas ir toliau veikė, tik jau nebelegaliai. Nukentėjo ne tik smulkieji verslininkai, bet ir jų išlaikomi vaikai ir tėvai.
Sumažėjo beveik per pus
Antras kirtis SVV buvo suduotas Vyriausybei įvedus kasos aparatus prekiaujantiems maisto produktais dengtose turgavietėse. Kaltindama prekybininkus šešėline veikla, Vyriausybė tikėjosi, kad kasos aparatai skatins rodyti tikrąsias turgaus pajamas. Buvo užsibrėžta į biudžetą surinkti papildomus 60–100 milijonų litų. Neįsiklausyta, kad didesnės administracinės naštos išsigandę prekybininkai nutrauks veiklą, o dėl to nukentės turgavietėse apsiperkantys gyventojai.
Praėjus 5 mėnesiams jau matyti, kad nepasitvirtino Vyriausybės prognozės dėl augsiančios oficialios apyvartos. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos duomenys rodo, kad ir mėsos apyvarta, ir su verslo liudijimais prekiaujančių gyventojų skaičius krito staigiai ir smarkiai. Įvedus kasos aparatus parduota dviem trečdaliais mažiau paukštienos, trečdaliu mažiau šviežios mėsos ir ketvirtadaliu mažiau mėsos gaminių.
Prekiautojų su verslo liudijimais daug kur sumažėjo beveik perpus: Šiauliuose – nuo 350 iki 188 žmonių, Vilniaus Kalvarijų turgavietėje – nuo 134 iki 68, Klaipėdos „Naujajame turguje“ – nuo 130 iki 62, Jonavoje – nuo 29 iki 14.
Ne mažiau svarbūs ir tie pokyčiai, kurių „neįvilksi“ į skaičiukus ir nepateiksi statistikos ataskaitoje. Kur dabar yra tie šimtai žmonių, neįsigijusių verslo liudijimus? Kaip ir po „naktinės“ mokesčių reformos, kažkam gal ir pavyko įsidarbinti Lietuvoje, tačiau dalis emigravo, o kita dalis gauna bedarbio pašalpą. Tuo tarpu pirkėjai atėję į turgų neberanda savo pamiltų pardavėjų, palikdavusių jiems geresnę išpjovą.
Numatytos ir nenumatytos pasekmės
Dar prieš įvedant kasos aparatus turgavietėse, Vyriausybė buvo raginama išsamiai išanalizuoti numatomas pasekmes, užsibrėžti, kokio laukia apyvartos padidėjimo. Tai būtų leidę įvertinti, ar pasiekti tikslai, ir jei ne, atsisakyti nepasiteisinusio reguliavimo. Tačiau vietoje konkrečių tikslų buvo vardijami abstraktūs ir neišmatuojami siekiai, pavyzdžiui, „verslo skaidrumas“ ir „vartotojų apsauga“. Reikalaudama skaidrumo iš verslo, Vyriausybė pamiršo savo pačios pažadą įvesti skaidrumą ir tikslingumą teisėkūroje. Nors pasekmės jau akis bado, net nesiruošiama į jas kreipti dėmesio. Maža to – užsimota įvesti dar vieną reguliavimą „akluoju“ būdu, nepaisant skambių SVV paramos principų.
Vidurvasarį Finansų ministerija viešai diskusijai pasiūlė pakeitimus, susijusius su verslo liudijimų tvarka. Suabejoti siūlymų tikslingumu galima jau vien dėl to, kad principais yra pavadinti tikslai (pavyzdžiui, „atsisakyti verslo liudijimų laisvosioms profesijoms“), o tikrų principų ir nėra.
Finansų ministerijai teigiant, kad atsisakoma tik dešimtadalio, t.y. nedidelės dalies, veiklų pagal verslo liudijimus, nutylima, kad pagal jas dirba net ketvirtadalis verslo liudijimų savininkų. Veikti pagal verslo liudijimus nebegalėtų net 17 tūkst. iš 70 tūkst. verslo liudijimų savininkų, įskaitant statybininkus, vertėjus, kaimo turizmu užsiimančius gyventojus.
Stumia į šešėlį ir emigraciją
Finansų ministerija ragina gyventojus verstis individualia veikla pagal pažymą, sumokant „viso labo“ 5 proc. GPM, tačiau nutyli, kad „Sodros“ ir PSD įmokos sudaro dar apie 19 proc.
Individuali veikla pagal pažymą pristatoma kaip palankesnė mokesčių mokėjimo forma, bet kodėl tada gyventojai taip palankiai vertina verslo liudijimus? Atsakymas glūdi ne tik mokesčių dydyje. Esminis verslo liudijimų privalumas, kurio neturi jokios kitos mokesčių mokėjimo formos, – galimybė iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio mokesčius ir nebijoti, kad neteisingai ką nors apskaičiuosi ar kad mokesčių inspektoriai ateis narstyti paskutinių 5 metų deklaracijas.
Siūlant atsisakyti dalies veiklų pagal verslo liudijimą daroma klaidinga prielaida, kad visi verslo liudijimų netekę gyventojai automatiškai pradės vykdyti veiklą pagal pažymą arba steigs įmones. Praeities klaidos rodo, kad kirčiai smulkiems verslininkams juos stumia į šešėlį ir į emigraciją, o iš mažiausiai uždirbančių gyventojų atima galimybę pirkti pigiau. Jei Vyriausybė to nesiekia, belieka sugrįžti prie savo pačios programos ir ją įgyvendinti.
