Maloni staigmena mokesčių mokėtojams – nuo birželio 1 d. gerokai sutrumpėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) mokesčių įmokų kodų sąrašas. Daugumai mokesčių nuo šiol galios bendras kodas 1001, atskiri kodai liko tik gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir žemės mokesčiams.
Pasikeitė ne tik kodų sąrašas, bet ir sumokamų sumų įskaitymo taisyklės: nuo šiol mokesčių mokėtojai nebeturės teisės pasirinkti, kurį mokestį jie nori sumokėti pirmiau, o kurį – vėliau. Todėl reikia būti itin budriems mokant mokesčius vienu kodu: jeigu įmonė turi mokestinę nepriemoką, bet nori sumokėti griežčiau kontroliuojamą pridėtinės vertės mokestį, sumokama suma bus įskaityta kaip ankstesnės kito mokesčio nepriemokos sumokėjimas. Tikėtina, kad apyvartinių lėšų stingančios įmonės nebus patenkintos naujomis taisyklėmis, kadangi jos neteks manevro laisvės sumokant vienus mokesčius laiku, o kitus – vėliau (atitinkamai sumokant ir teisėtus delspinigius).
Vieno įmokų kodo daugumai mokesčių įvedimas rodo judėjimą mažesnio mokesčių skaičiaus kryptimi. Tačiau nors vienas kodas ir yra svarbus supaprastinimas, tenka apgailestauti, kad tai įvykdoma tik paskutiniame – mokesčių mokėjimo – etape. Lietuvoje lieka galioti net 25 mokesčiai, tad vienas kodas nepanaikina mūsų mokesčių sistemai būdingos mokesčių gausos. Skirtingos lieka ir šių mokesčių apmokestinimo bazės, jų apskaičiavimo ir deklaravimo tvarkos. Visa tai lemia didelę administracinę naštą įmonėms, kuri sunkiausia tampa smulkioms įmonėms. Pasaulio banko sudaromame indekso „Doing business“ dalyje apie mokesčių paprastumą Lietuva užima 44 vietą; žemyn mus tempia tai, kiek valandų tenka skirti mokesčiams apskaičiuoti ir sumokėti, taip pat ir aukštas darbo jėgos apmokestinimas.
Biudžetui reikšmingi tik 5 iš 25 mokesčių
Nors Lietuvoje taikomi 25 mokesčiai, daugelio jų įtaka biudžetui itin menka. Iš penkių stambiausių mokesčių – „Sodros“ įmokų, PVM, gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir akcizų – surenkama 92 procentai visų mokestinių pajamų. Tai reiškia, kad likę 20 mokesčių generuoja vos 8 procentus mokestinių pajamų.
| Mokestis |
Pajamų santykis su visomis mokestinėmis pajamomis |
| Valstybinio socialinio draudimo įmokos |
30 proc. |
| Pridėtinės vertės mokestis |
28 proc. |
| Gyventojų pajamų mokestis |
13 proc. |
| Akcizai |
12 proc. |
| Privalomojo sveikatos draudimo įmokos |
9 proc. |
| Kiti mokesčiai |
8 proc. |
Kai kurių mokesčių pajamos yra tokios menkos, kad jų panaikinimas tikrai neturėtų rimtesnių pasekmių biudžetui, tuo tarpu administracinė našta ir mokesčių mokėtojams, ir mokesčių administratoriui žymiai palengvėtų, o neproduktyvios veiklos sumažinimas leistų įmonėms daugiau ribotų išteklių skirti pajamas uždirbančiai veiklai.
Mokestis už aplinkos teršimą – didelę administracinę naštą sukuriančio mokesčio pavyzdys. Jis mokamas už teršalus, pakuotes, kelių, vandens, geležinkelių ir oro transporto priemones, padangas, akumuliatorius ir kt. Vargu ar šis mokestis sukeltų didelį galvos skausmą, jeigu jo apskaičiavimas būtų paprastas. Tačiau kiekviena apskaitininkė, turinti apskaičiuoti šį mokestį, pasakytų, kad tai yra itin darbaimlus procesas. Šį mokestį reglamentuojantis įstatymas turi šešis priedėlius, kuriuose iš viso išdėstytos aštuonios lentelės, pagal kurias reikia nustatyti mokesčio tarifą ir tarifo koeficientą. Lentelėse iš viso pateikti 75 skirtingi mokesčio tarifai ir tarifų koeficientai.
Jeigu įmonė turi vandens transporto priemonių, jos apskaitininkė paverčiama šių transporto priemonių degalams naudojamo mazuto sieringumo eksperte, kadangi mokesčio tarifas priklauso nuo to, ar sieringumas mažesnis ar lygus 0,5 proc., ar yra tarp 0,5 ir 1,5 proc., ar tarp 1,5 ir 2,5 proc. Kyla klausimas, ar toks mokestis apskritai yra tikslingas ir pagrįstas ir ar adekvatus yra santykis tarp jo administravimo sąnaudų ir mokestinių pajamų. Turint omenyje, kad pernai šio mokesčio pajamos sudarė 25,4 mln. Lt., šio mokesčio panaikinimas neturėtų rimtų padarinių biudžetui.
Dažnai girdime, kad dalis mokesčių yra taikomi ne siekiant padidinti biudžeto pajamas, bet tam, kad būtų „tinkamai“ sureguliuota ekonomika ir jos subjektų veikla. Tačiau būtina atminti patį svarbiausią efektyvios mokesčių sistemos principą: mokestis turi būti priemonė biudžeto pajamoms formuoti, o ne ūkio struktūros ar veiklos reguliavimo įrankis. Taigi biudžetui nereikšmingų mokesčių atsisakymas leistų ne tik sumažinti administracinę naštą, bet ir įgyvendinti svarbiausią efektyvios mokesčių sistemos principą.
Nenuostabu, kad turint tokią mokesčių gausą, dalies mokesčių bazės persidengia. Štai gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiai. Uždirbdami pajamas, gyventojai sumoka GPM, o išleisdami jau apmokestintas lėšas jie priversti dar kartą mokėti mokesčius. Vadinasi, ta pati bazė yra apmokestinama kelis kartus, tuo tarpu efektyvioje mokesčių sistemoje konkreti bazė, pavyzdžiui, gyventojų pajamos, turėti būti apmokestinamos tik vieną kartą. Siūloma įvesti automobilių ar nekilnojamojo turto (NT) mokestį, tačiau tai prilygtų jau trečiam tos pačios bazės apmokestinimui – juk automobiliai ir NT įsigyjami iš GPM apmokestintų pajamų ir sumokant PVM.
Gruzija parodė, kad esminė mokesčių reforma įmanoma
Judant efektyvesnės mokesčių sistemos link, įkvepiantis yra Gruzijos mokesčių reformos pavyzdys. Prieš reformos pradžią 2004 m., Gruzijoje galiojo 22 skirtingi mokesčiai – trimis mažiau nei šiuo metu Lietuvoje. Gruzijos valdžia panaikino visus fiskaliniu požiūriu neefektyvius mokesčius ir tuos, kurie sukeldavo daugiausiai korupcijos. Palikti buvo tik biudžetui reikšmingi, lengviausiai apskaičiuojami ir sumokami mokesčiai. Šiuo metu Gruzijoje taikomi tik 5 (!) mokesčiai.
Svarbu ir tai, kad mokesčių reforma Gruzijoje buvo vykdoma ne tik mažinant administracinę, bet ir tiesioginę mokesčių naštą. Atsisakyta progresyvaus gyventojų pajamų apmokestinimo ir įvestas vienas 12 proc. tarifas. Valstybinio socialinio draudimo įmokos pirmiausia buvo sumažintos nuo 31 iki 20 proc., o vėliau (2006 m.) sujungtos su gyventojų pajamų mokesčiu panaikinant jas kaip atskirą mokestį. Sujungto mokesčio tarifas sudarė 25 proc., o 2009 m. jis buvo sumažintas iki 20 proc. Dividendų ir pajamų iš palūkanų apmokestinimas 2009 m. sumažintas nuo 10 iki 5 proc., o nuo 2012 m. įsigalios nulinis tarifas. PVM sumažintas nuo 20 iki 18 proc., o pelno mokestis nuleistas nuo 20 iki 15 proc., įvedus 100 proc. amortizacijos per vienerius metus taisyklę. Dėl mokesčių sumažinimo smarkiai išaugo mokestinių pajamų surinkimas, pavyzdžiui, sumažinus PVM jau per pirmą pusmetį jo pajamos išaugo net 53 proc., valstybinio socialinio draudimo įmokų pajamos tarp 2004 ir 2005 padidėjo 45 proc. Per ketverius metus nuo reformos įgyvendinimo, visos mokestinės pajamos išaugo 400 proc.
Gruzijos pavyzdys įrodo, kad esminė mokesčių sistemos reforma – fiskaliniu požiūriu nereikšmingų mokesčių atsisakymas ir visaapimantis mokesčių tarifų mažinimas – yra įmanoma. Mokesčių gausos praretinimas Lietuvoje stipriai sumažintų mokesčių mokėtojų patiriamą netiesioginę mokesčių naštą, o lygiagrečiai vykdomas mokesčių mažinimas ištrauktų lėšas iš šešėlinės ekonomikos ir papildytų biudžetą. Reikia tikėtis, kad vieno kodo įvedimas pranašauja judėjimą kelių efektyvių mokesčių link, o ne tik atima menką belikusią mokesčių mokėtojų teisę pasirinkti, kurį mokestį mokėti pirmiau.
