Šios savaitės ar net viso mėnesio naujiena – Vyriausybė pranešė sulaukusi potencialių investuotojų į naujos AE projektą. Ir nors visos detalės dar neskelbiamos, tai tikrai gera naujiena ir pliusas vyriausybei.
Tačiau nereikia pasiduoti euforijai. Ar bus statoma nauja AE yra svarbu. Bet dar svarbiau – kokiomis sąlygomis ji bus statoma. Neatsakingai įgyvendintas projektas sukurs ilgalaikių pasekmių ir finansinių įsipareigojimų. Pozicija, kad naujos AE reikia bet kokia kaina, būtų neatsakinga, kaip ir aklas nusistatymas prieš šį projektą.
AE finansavimas ir pastatymas yra neabejotinai sudėtingi procesai. Bet sudėtingiausias darbas prasidės po pastatymo. Nauja AE neveiks vakuume, pagamintą energiją reikės parduoti, t.y. įtikinti vartotojus ją pirkti. Jei energija bus gaminama pigiau, nei galima įsigyti iš kitų pardavėjų – viskas lyg ir gerai. Bet net ir tada gali iškilti nepasitenkinimo šūksnių: jei nauja AE energiją parduoda už rinkos kainą, t.y. už tiek pat, kiek, jos galima įsigyti iš kaimynų, kam tada reikėjo ją statyti?
Labiau tikėtina, kad gaminama energija bus brangesnė, nei galima importuoti. Todėl nauja AE gali susidurti su konkurentais, t.y. importuojama elektros energija. Naujai AE gali būti sunku konkuruoti su seniau pastatytomis elektrinėmis, kurios jau padengusios dalį (ar visas) investicijas ar apskritai yra pastatytos planinės ekonomikos laikais.
Šią riziką galima pasidalinti ilgalaikiais kontraktais ar sutarimais tarp šalių nupirkti energijos kiekius iš anksto sutarta, kad ir didesne, kaina. Bet nereikia pamiršti, kad tuo įtikinti reikės ne tik vartotojus Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kitas būdas sukurti rinką naujos AE gaminamai energijai – apriboti konkurenciją ir importą. Bet tai prasilenktų su esminiu tikslu, kodėl apkritai yra investuojama į energetiką – turėti didesnį patikimumą, pasirinkimą ar/ir pigesnę (ar bent jau mažiau brangstančią) energiją.
Ne paskutinėje vietoje yra ir tai, kaip bus valdoma nauja AE. Net jei ji bus finansuojama valstybiniais pinigais, tai dar nereiškia, kad ji turėtų veikti ne kaip rinkos dalyvė ar privati įmonė. Atrodo, jau nebesiginčijama, kad net ir valstybines įmones reikia valdyti efektyviai, t.y. lyg jos būtų privačios. Svarbu šių principų nepamiršti ir naujoje AE.
Net ir labai svarbus objektas neturi veikti šiltnamio sąlygomis. Greičiau priešingai. Jei nauja AE yra stabilumo ar nepriklausomybės energetikoje garantas, jis turi stovėti ant tvirtų rinkos pamatų, o ne ant valdžios garantijų pastolių. Nauja AE tik tuomet garantuos stabilumą, jei aplinka, sąlygos ir valdymas bus tokie, kad nauja AE sugebėtų veikti rinkos sąlygomis. Tai turi būti ekonominis, o ne politinis projektas.
