Turbūt retas kuris pamiršo prieš dvejus metus valdžios padovanotą kalėdinę dovaną – mokesčių didinimą. Tąkart mokesčiai buvo „solidariai“ padidinti visiems, kuriantiems ir apmokantiems pridėtinę vertę (PVM), uždirbantiems pelno (pelno mokestis), naudojantiems benziną ir dyzelį, vartojantiems alkoholį (akcizai). Analizuojant pagrindinius biudžeto pajamų šaltinius, neretai pamirštama, kas vyksta su mažesnės svarbos mokesčiais, kuriais apmokestinamas tik tam tikras sektorius.
Du tokie mokesčiai yra azartinių lošimų mokestis bei mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Pirmasis buvo absoliučia suma padvigubintas „naktinės reformos“ metu, tuo tarpu kitas mokestis padvigubėjo nuo 2010 m. Maža to, kad jau metus galioja padvigubintas mokestis, „racionaliai“ apmokestinti gamtos išteklius norintis Seimas buvo bedovanojąs dar vieną kalėdinę dovanėlę – užsimota nuo 2011 m. mokestį už gamtos išteklius padidinti keturgubai. Vyriausybė šį Seimo narių ketinimą pristabdė, tačiau tik laikinai, nes Aplinkos ministerija siūlo prie šio klausimo grįžti svarstant 2012 m. biudžetą. Tad verta pasižvalgyti racionalumo gamtos išteklių mokestyje.
Pradėkime nuo to, kad šis mokestis yra mokamas nuo naudingųjų iškasenų, vandens ir statybinio grunto bei medžiojamųjų gyvūnų. Mokestį už gamtos išteklius moka tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie išgauna apmokestinamus gamtos išteklius, o už medžiojamus gyvūnus mokama pagal medžioklės plotą. Pagal įstatymą, mokestis už valstybinius gamtos išteklius yra nustatomas absoliučia suma už kubinį metrą ir indeksuojamas pagal statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą. Šis mokestis turi būti mokamas už per visą mokestinį laikotarpį (šiuo metu tai yra 1 kalendoriniai metai) išgautą gamtos išteklių kiekį.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai buvo padvigubinti nuo šių metų sausio 1 d. Kaip teigė projekto autoriai, pagrindinis padidinimo tikslas buvo „tausoti gamtos išteklius kaip valstybės turtą bei išlaikyti bendrą gamtos išteklių mokesčio dydį – 5 procentus nuo išteklių vertės.“ Kyla įtarimas, ar visi projekto autoriai, tuometiniai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, žino, nuo ko yra skaičiuojamas mokestis. Nors nėra pasakyta, nuo ko yra skaičiuojami procentai, sveikas protas nurodytų, jog jie turi būti skaičiuojami nuo neperdirbtų išteklių vertės. Tačiau paskaičiavus paaiškėja, kad šiuo atveju 5 proc. paskaičiuoti nuo galutinės kainos, kurioje neperdirbtas išteklius sudaro tik apie trečdalį. Jeigu būtų sekama aiškinamojo rašto logika ir išties siekta išlaikyti 5 proc. apmokestinimą, mokestis turėjo būti mažinamas.
Susiviliojęs įstatymo projekto autorių pažadais apie papildomus 20 milijonus litų biudžeto pajamų, Seimas nesigilino į šiuos svarbius klausimus ir Vyriausybei pritarus, 2009 m. liepą pritarė mokesčio didinimui. Skandalinga tai, kad tvirtinant 2010 m. valstybės biudžetą pažadėti milijonai išnyko! 2009 m. biudžete buvo numatyta surinkti 21,9 mln. Lt. mokesčių už valstybinius gamtos išteklius, tad 2010 m. planas lyg ir turėtų viršyti 40 mln. Lt., tačiau Vyriausybės pateiktame ir Seimo patvirtintame biudžete buvo numatyta surinkti 22,3 mln. Lt, arba tik 400 tūkst. – o ne 20 mln. – daugiau nei 2009 m. Klausimas, kodėl dvigubai daugiau surinkti užsibrėžęs Seimas ir dukart pakėlęs mokestį pats patvirtino daug žemesnį planą? Atsakingų reikia ieškoti ir Vyriausybėje, kuri viena ranka pritarė mokesčių didinimui, bet kita ranka biudžete numatė, jog mokesčių padvigubinimas atneš vos 2 proc. papildomų pajamų.
Nors 2010 m. dar nesibaigė, Finansų ministerijos viešinami duomenys apie valstybės biudžeto pajamas leidžia spręsti, kad nebus surinktas net ir dirbtinai pamažintas šio mokesčio pajamų planas. Jeigu per 2009 m. sausio – lapkričio mėn. į valstybės biudžetą iš šio mokesčio surinkta 21,4 milijonai litų, tai šįmet surinkta net 15 proc. mažiau, arba 18,2 milijonai. 2010 m. sausio – lapkričio mėnesiais oficiali šio mokesčio pajamų prognozė įvykdyta tik 83,2 proc., o jeigu prie plano pridėtume ir Seimo narių prognozes apie papildomus 20 mln. Lt., būtų surinkta vos 43 proc. plano. Akivaizdu, kad panorėjus gauti papildomus 20 milijonų, vargu ar pasiseks surinkti net anksčiau turėtų 20 milijonų. Įtakos mažesnėms pajamoms turėjo ne tik mažesnės statybų apimtys, bet ir tai, kad ištekliai kaimyninėse šalyse tapo daug pigesni negu Lietuvoje ir jau dabar vietinės įmonės žaliavas atsiveža iš Lenkijos ir kitų kaimyninių šalių.
Šis mokestis yra tik vienas konkretus pavyzdys, tačiau ar iš jo bus pasimokyta? Ar yra atliekama padidinto mokesčio poveikio biudžeto pajamoms bei rinkai analizė? Kaip bus elgiamasi su atsakingais asmenimis, aiškinamajame rašte pateikusiais klaidinančias mokesčių didinimo prognozes? Kodėl Vyriausybė pritarė mokesčių didinimui, nors jos pateiktas biudžetas paliudija tai, kad ir ji pati netikėjo, jog didinimas atneš papildomų pajamų? Deja, aiškinamieji raštai neatlieka savo funkcijos – biudžeto pajamų ir neigiamo poveikio prognozės yra neva atliekamos, tačiau už neatsakingas prognozes niekas neatsako. Klaidinančios prognozės reiškia, kad mokesčiai yra nustatomi „aklai“. Išteklių be žvalgybos neišgausi, tačiau akivaizdu, kad mokesčių nustatymas be žvalgybos nieko nestebina, o mokestinių karjerų savininkė tai dar ir toleruoja.
