Pastaraisiais metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje plito itin sparčiai. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekonomikos tyrimo duomenimis šešėlinės ekonomikos dalis BVP šoktelėjo nuo 18 proc. BVP 2008 m. iki 27 proc. BVP 2010 m. Tyrimo duomenimis beveik trečdalį (32 proc.) šešėlio sudaro nelegalus cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių įvežimas, t.y. kontrabanda. Muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos interneto puslapiuose mirgėte marga žinutės apie sulaikytus kontrabandos gaminius, daugiausia tabako produktus.
Reiktų gyventi užsimerkus ir užsikimšus ausis, jog nepastebėtum, kad tabako gaminių kontrabanda Lietuvoje įgavo neįtikėtinai didelį mastą. Tokia situacija nepriimtina žmonėms, kurie vis dažniau renkasi nelegalią prekę, kadangi legalių tabako produktų kainas išpūtė mokesčiai, nepriimtina legaliais tabako gaminiais prekiaujančiam verslui, nepriimtina ir valstybinėms institucijoms dėl kiaurų sienų, įsigalėjusios korupcijos, nesurenkamų mokesčių.
Verta ieškoti ne tik greitų, trumpojo laikotarpio priemonių šiai situacijai pagerinti. Į tabako gaminių rinką ir kontrabandos reiškinį reikia pažvelgti iš esmės, ne ginčų dėl kitų metų biudžeto surinkimo ir galimų biudžeto pajamų iš šešėlio kontekste, o nagrinėjant ilgalaikes – dešimties ar daugiau metų kontrabandos, legalios ir nelegalios tabako rinkos Lietuvoje tendencijas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame tabako akcizų politikos ir jos pasekmių tyrime nagrinėjama Lietuvos tabako apmokestinimas akcizais ir Lietuvos tabako gaminių rinkos tendencijos 2002-2010 m. Tyrime analizuojama, kokią įtaką akcizo mokesčio tabako gaminiams didinimas kartu su kitais ekonominiais ir socialiniais veiksniais turėjo legaliai ir nelegaliai tabako gaminių rinkai.
Tyrimas rodo, jog Lietuvoje galima išskirti du akcizų tabakui didinimo laikotarpius. Pirmasis – 2002-2004 m., kuomet akcizo našta augo apie 70 proc. Antrasis – 2007-2009 m., kuomet ši našta augo apie 130 proc. Abejuose laikotarpiuose buvo pastebimas žymus cigarečių mažmeninių kainų augimas, taip pat abu laikotarpiai akivaizdžiai susiję su kontrabandos ir nelegalių tabako gaminių vartojimu.
Tyrimo duomenimis 2002-2004 m. Lietuvoje mažėjo legalių cigarečių pardavimai, išaugo kontrabanda ir nelegali rinka. Remiantis įvairiais vertinimais, 2004 metais legalios ir nelegalios rinkos dalys beveik susilygino, t.y. nelegalių cigarečių vartojimas sudarė 50 proc. viso vartojimo. 2005-2008 m. ekonomikai sparčiai augant, didėjant žmonių perkamajai galiai, nelegali rinka ėmė mažėti, didėjo legalių cigarečių pardavimai. Nuo 2008 m. nelegali rinka vėl ėmė plėstis. Tyrimo duomenimis 2008 m. Lietuvoje buvo suvartojama 60 mln. kontrabandinių cigarečių pakelių, 2009 m. – 70 mln. pakelių. Prognozuojama, jog ypač didelis nelegalios rinkos ir kontrabandos šuolis bus 2010 m., kuomet smarkiai kritus legalių cigarečių pardavimui nelegali rinka pasieks 2004 m. lygį ir vėl sudarys apie 50 proc. visos cigarečių rinkos, t.y. apie 110 mln. cigarečių pakelių.
Įdomu tai, jog Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis nuo 2004 m. iki 2009 m. keitėsi ne tik nelegaliai suvartotų tabako gaminių kiekis, tačiau ir sulaikytų tabako gaminių pasiskirstymas pagal paskirties rinką. Sulaikytų tabako gaminių, skirtų Lietuvos rinkai, dalis mažėjo nuo 98 proc. 2004 m. iki vos 10 proc. 2009 m. Taigi, darant prielaidą, jog sulaikytų tabako gaminių struktūra atitinka visą kontrabandos struktūrą, galima teigti, jog vis didesnė dalis cigarečių kontrabandos Lietuvoje yra skirta ne Lietuvos, o užsienio rinkoms.
Taigi, remiantis Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, jog 2009 m. 90 proc. sulaikytos kontrabandinės tabako produkcijos buvo skirta užsienio rinkai, ir LLRI tyrimo duomenimis, jog 2009 m. kontrabandinių cigarečių vartojimas Lietuvoje siekė 70 mln. pakelių, galima teigti, jog bendras cigarečių kontrabandos kiekis 2009 m. siekė apie 700 mln. cigarečių pakelių. Didžioji jų dalis skirta Vakarų Europos rinkoms. Europos Sąjungos akcizų kėlimo politika turi neigiamų pasekmių ne tik rytų, bet ir vakarų šalims.
Vertinant akcizų kėlimo pasekmes Lietuvoje, būtina turėti omenyje Lietuvos kontekstą. Pragyvenimo lygis šalyje yra vis dar santykinai mažas, gyventojai išleidžia didesnę savo pajamų dalį būtiniausio vartojimo prekėms. Taip pat svarbu tai, jog Lietuvoje palyginti didelis korupcijos mastas, palanki geografinė padėtis bei vartotojų požiūris į kontrabandą. Visi šie veiksniai prisidėjo prie to, jog akcizų kėlimas šalyje tiek 2002-2004 m., tiek 2008-2009 m. buvo susijęs su kontrabandinės veiklos ir nelegalių cigarečių vartojimo padidėjimu.
Pasekmės nedžiugina. Iš kontrabandos uždirbami pinigai skatina korupciją. Vargu, ar galima tikėtis šaliai išbristi iš korupcijos tuomet, kai mokesčių politika sukuriama palanki dirva nelegaliai, tačiau itin pelningai veiklai. Antra – žmonės vis labiau toleruoja ir pateisina kontrabandą. Jei 2008 m. kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą pateisino 39 proc. žmonių, 2010 m. ši dalis paaugo iki 60 proc. Trečia – šešėlis krinta ir ant teisėsaugos sistemos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalį atliktas tyrimas rodo, jog didesnė dalis bylų, kuriose asmenys buvo kaltinti kontrabandos veikla, buvo užbaigtos supaprastinto proceso tvarka. Didesnioji dalis paskirtų baudų savo dydžiu neviršijo nustatytos baudos vidurkio. Taip pat pastebėta švelnesnės bausmės skyrimo dažnėjimo tendencija. Šiandien galime teigti, jog Lietuvai ES tabako akcizų harmonizavimas turėjo didesnės neigiamos įtakos nei ES senbuvėms.
Pripažįstant, jog pagrindinė ekonominė kontrabandos priežastis yra dėl didelės akcizų naštos atsiradę tabako gaminių kainų skirtumai ES ir kaimyninėse šalyse, nieko nedarymas baksnojant į minimalius ES akcizų reikalavimus būtų tolygus esamos situacijos palaikymui. Teisėsaugos institucijų taikomos priemonės nukreiptos į kontrabandos mažinimą (pvz. kontrolės didinimas, bausmių griežtinimas, korupcijos teisėsaugos institucijose mažinimas) taip pat svarbios, ypač tuomet, kai dėl įsipareigojimų ES neįmanoma koncentruotis vien į ekonominių paskatų kontrabandai mažinimą.
Specifinė Lietuvos geografinė, socialinė ir ekonominė situacija lemia tai, jog Europos Sąjungos tabako akcizų kėlimo politika daro didelę neigiamą įtaką legaliai šalies tabako gaminių rinkai. Todėl priimant sprendimus dėl tolimesnės Europos Sąjungos akcizų politikos Lietuva turėtų reikšti griežtą poziciją dėl neigiamų iki šiol vykdytos politikos pasekmių kraštui ir pasisakyti už akcizų mažinimą. Tabako akcizų pavyzdys taip pat yra dar viena proga kritiškai įvertinti ir kitas mokesčių harmonizavimo Europos Sąjungoje iniciatyvas.
