Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė
Kuomet nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pūtėsi ir galiausiai 2008 metais sprogo kainų burbulas, politikai mus įtikinėjo, kad NT mokestis padėtų ateityje apsisaugoti nuo būsimų „burbulų“. Užuot tai padaręs, pats NT mokestis virto burbulu ir ką tik sprogo.
Vargu ar girdėjote kurį politiką minint gėdingą faktą, kad vietoj planuotų 17 mln. litų „prabangaus“ NT mokestis biudžetą papildė tik 3,8 mln. litų. Ne, šis skaičius nesipuikuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) svetainės naujienų skiltyje – mokesčių administratoriui daug maloniau pasigirti Klaipėdos regione aptikus 12 nelegaliai dirbusių kirpėjų. Finansų ministerijos svetainės naujienų skiltyje taip pat nerasite nė žodžio apie pajamas iš NT mokesčio, užtat galėsite sužinoti, kad Lietuva sėkmingai pasiskolino vieną milijardą litų. Kai prieš metus politikai iškėlė „socialinio teisingumo“ vėliavą ir su ja ėjo į kryžiaus žygį prieš „prabangaus“ turto savininkus, tai buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje. Apie išreklamuoto žygio laimikius politikai šiandien nekalba. Nedaug informacijos apie kovos už „socialinį teisingumą“ rezultatus rasite ir žiniasklaidoje.
Kiekvienam – po 1,29 lito
Trims milijonams Lietuvos gyventojų – tik kiek daugiau nei trys milijonai litų NT mokesčio pajamų. Jeigu išdalintume šias pajamas visiems po lygiai, kiekvieno kišenė pasipildytų 1 litu ir 29 centais. Ar kieno nors gyvenimas nuo to pagerėjo? Šių lėšų neužteks net valstybės sektoriaus premijoms išmokėti – 2011 m. tam buvo skirta 6 milijonai litų.
Įvedant mokestį buvo žadėta, kad pajamos iš jo keliaus į savivaldybių biudžetus, bet paskutiniu momentu politikai pakeitė nuomonę ir nukreipė šio mokesčio pajamas į valstybės biudžetą. Reikėtų padėkoti Seimui už šią gudrybę. Priešingu atveju tikriausiai niekada nebūtume sužinoję, kiek mokesčių buvo sumokėta už gyventojams priklausantį NT, nes tai nebūtų buvę išskirta atskira eilute biudžeto pajamų lentelėje, o valdžia stengtųsi visomis išgalėmis nuslėpti šį apgailėtiną faktą. Dabar pajamos iš gyventojų NT mokesčio aiškiai matyti valstybės biudžeto pajamų lentelėje.
Seimui užteko valandos
Vargu ar kada nors pavyks išsiaiškinti, kiek kainavo šio mokesčio administravimas ir VMI, ir mokesčių mokėtojams. Turbūt tai dar vienas gėdingas faktas, kuris niekuomet nebus atskleistas. Šio įstatymo priėmimas kainavo ir visuomenei – apie jį diskutuota kone dešimtmetį.
Įdomu, kiek truko NT mokesčio įstatymo svarstymai Seime? Mokesčių mokėtojai viltųsi, kad mokesčių įstatymai yra priimami tik nuosekliai pagrindus jų būtinumą ir žadamą efektą. Seimo posėdžių darbotvarkės atskleidžia, kad įstatymo pateikimas truko 18 minučių, svarstymas – 7 minutes (!!!), o priėmimas – 15 min. Kartu sudėjus tai būtų 40 min. – kiek trumpiau nei įprasta pamoka mokykloje. Pridėkime svarstymą Biudžeto ir finansų komitete, kuris, jei neapgauna atmintis, truko apie 20 min., ir gausime, kad ilgai TV laidose aptarinėtas ir daugelyje straipsnių aprašytas NT mokestis Seime tebuvo svarstomas iš viso vieną valandą.
Bazė – politinis muilas
Ar šiandien kas nors stebisi, kad buvo surinkta tik 22 proc. planuojamų pajamų iš gyventojų NT mokesčio? Kovodami su šiuo mokesčiu teigėme, kad vargu ar pavyks surinkti visas planuojamas pajamas, nes gyventojai galės padalyti ir perrašyti dalį NT, mažinti jo vertę, pasinaudoti įvairiomis išimtimis ar kitais legaliais būdais susimažinti mokėtiną mokestį. Akivaizdu, kad šie perspėjimai pasitvirtino – iš pradžių Seimas susiaurino mokesčio bazę ir įvedė 1 mln. litų neapmokestinamąją vertę, tuomet mokesčių mokėtojai šią bazę dar labiau susisiaurino, tad net ir menkos žadėtos pajamos dar labiau aptirpo.
Spręsti susidariusią problemą reikia, nes akivaizdu, kad toks mokestis, koks jis yra dabar, – beprasmiškas. Jau girdėti balsų, pasisakančių už 1 mln. litų dydžio neapmokestinamosios vertės mažinimą, kad būtų surenkama daugiau pajamų. Tačiau pasirinkus šią kryptį neišvengiamai susidursime su tuo, kad gyventojai ir toliau dalys ir perrašinės jiems priklausantį NT, naudosis išimtimis arba mažins jo vertę, kad išvengtų NT mokesčio.
Prieš porą metų Finansų ministerija (FM) pasiūlė tokią šio mokesčio alternatyvą, kad pajamos sudarytų 55 mln. litų. Žinoma, tada daug daugiau gyventojų patektų į NT mokesčio taikiklį. Tačiau turint omenyje, kad pajamų plano tikslumo koeficientas yra 0,22 – vietoj 1 lito surenkama 22 centai, tikėtina, kad priėmus FM siūlytą alternatyvą būtų surinkta ne 55, o 12 mln. litų pajamų. Surinkus mažai pajamų, vėl bus taisoma, vėl bus posėdžiaujama – t.y. vėl bus gaištamas brangus laikas tam, ką reikia panaikinti, o ne taisyti.
Gyventojų NT mokesčio pajamos atrodo visiškai nereikšmingos žinant, kad 2012 m. valstybės biudžeto mokestinės pajamos buvo 15 mlrd. 648 mln. litų. Gyventojų NT mokesčio pajamos sudarė 0,02 proc. mokestinių pajamų! Vieną penkiasdešimtąją dalį vieno procento visų valstybės biudžeto mokestinių pajamų. Net ir pagal patį naudingiausią biudžetui variantą gyventojų NT mokesčio pajamos sudarytų 0,5 proc. mokestinių pajamų, žinoma, nevertinant išlaidų šioms pajamoms surinkti. Taigi NT mokesčio bazės plėtimas valstybės biudžetui apčiuopiamos naudos neduotų, užtat turėtų neigiamą poveikį šeimų biudžetams. Pridėkime prie to augantį žemės mokestį ir gausime „sėkmingą“ vidurinės klasės atstovų virtimą žemiausia klase.
NT mokesčiui sprogus tarsi muilo burbului, šaliai reikėtų apsivalyti ir nusiplauti muilo likučius – atsisakyti neveiksmingo įstatymo. Taip pat tai yra puiki pamoka visiems burbulų pūtėjams (politikams) ir besižavintiems šiuo reginiu (gyventojams, pasisakantiems už NT mokestį) – pažadai gali tyliai ir nepastebimai subliūkšti. Taip baigiasi dauguma „socialinio teisingumo“ įgyvendinimo idėjų, panašiai nutiktų ir įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą ar automobilių mokestį. O siekiant ateityje apsisaugoti nuo tokių žalingų burbulų, reikėtų smarkiai apmokestinti visas politikų iniciatyvas įvedinėti naujus mokesčius.
