Esame įpratę, kad estai mus stipriai lenkia. Jie visada buvo priekyje, ir tai nėra vien geri viešieji ryšiai. Estai pirmieji įdiegė e-valdžią. Jie vieninteliai Europoje neapmokestina pelno, kol jis neišmokamas savininkams. Talino mokyklos, socialinis būstas – privačių prižiūrėtojų rankose. Ekonomikos nuosmukį Estija pasitiko turėdama solidų piniginį rezervą, darbo santykius palengvino vieni pirmųjų. Kai prieš porą metų sužinojome, kad Estijoje ministerijų tarnautojų skaičius mažinamas perpus, iš nuostabos ir pagarbos aikčiojome. Jie taip ruošėsi artėjančiam sunkmečiui. Estai pirmieji iš Baltijos sesių įsives eurą, nors nežinia, ar ši žinia vienareikšmiškai gera, nes patį eurą krečia karštinė. Estijos valdžia yra labai vieninga ir jų politikai tik pečiais gūžčioja, stebėdami, kas vyksta mūsų Seime. Greičiausiai ten būna visko, tačiau ko jau ko, o pragmatizmo ir žiūrėjimo į ateitį estai turi tikrai labai daug ir jiems tai stipriai padeda pirmauti.
Bet estai irgi kartais suklysta. Netikėtą klaidą estai padarė, kai visiškai panaikino pervedimus į privačius pensijų fondus. Estijoje šie pervedimai siekė 6 procentus: 4 – darbdavio dalis, 2 – darbuotojo dalis. Pervedimai sustabdyti dvejiems metams, į 6 procentų lygį ketinama grįžti jau 2012 metais. 2014-2017 metais numatyta kompensuoti šiuos būsimųjų pensininkų praradimus didesnėmis įmokomis į pensijų fondus. Sprendimas tegu ir laikinai „užnulinti“ pervedimus į privačius pensijų fondus yra visai „neestiškas“. Kodėl?
Sprendimas dalį valstybinio socialinio draudimo įmokų kaupti asmeninėse sąskaitose buvo orientuotas į ateitį, siekiant, kad po daugelio metų, kai į pensiją eis dabartiniai dirbantieji, jie gautų pensiją. Toji pensija priklausytų nuo sumokėtų įmokų ir šioji sukauptoji dalis būtų priedas prie valstybinio socialinio draudimo mokamos pensijos, kuriai ateityje didėti tiesiog nėra rimtų prielaidų. Jau vien visuomenės senėjimas trukdys tai pasiekti. Taigi, pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymas sukeitė prioritetus: gaisro gesinimas nustelbė ilgalaikę reformą ir problemą nukėlė ateičiai. Paprastai, estai sprendžia problemas, o ne jas kilnoja – šį kartą tradiciją jie sulaužė. Tikėtina, kad estai anksčiau nei Lietuva atstatys įmokas į privačius pensijų fondus. Tačiau vertinant šios dienos padėtį – Lietuvos būsimieji pensininkai bent simbolinius 2 procentus moka į kaupiamąsias sąskaitas, o Estijos, deja, to laikinai nedaro.
Antras „neestiškas“ sprendimas – ilginti pensinį amžių nesukūrus ilgalaikės pensijų sistemos pertvarkos. Mat pakeisti pensinį amžių – tai tik pažaisti esamos sistemos parametrais, nors esmė – ne vien juose. Žinoma, toks mokesčių naštos padidinimas padeda sistemai pratęsti gyvavimą. Tačiau tai verčia pripažinti, kad sprendimas padarytas ne vardan žmogaus, kurį šioji sistema aptarnauja. Ko pagrįstai buvo galima tikėtis iš estų? Ogi to, kad jie pirmieji Europoje paskelbs einamosiomis įmokomis ir išmokomis paremto valstybinio socialinio draudimo galą. Ir dabar – itin tinkamas metas pasakyti, nuogas karalius, ar ne.
Valstybinis socialinis draudimas priėjo liepto galą visoje Europos Sąjungoje – biudžetai patiria deficitus, didelės įmokos neužtikrina didelių išmokų, nėra motyvacijos šioje sistemoje dalyvauti. Europos Komisija parengė „žaliąją knygą“ ir kviečia diskutuoti, kaip pasiekti, kad pensijų sistema būtų tvari ir gyvybinga, nenukentėtų per krizes, kad pasiektų tinkamą darbo laiko ir išėjimo į pensiją balansą, būtų skaidresnės ir žmonės žinotų, ko tikėtis išėjus į pensiją. Tai, ko imasi Europos Komisija, paprastai vainikuojama pasiūlymais, rekomendacijomis suvienodinti, laikytis „geros“ praktikos, juolab, kad vienas iš numatytų išspręsti klausimų ir yra susijęs su skirtingomis pensinio aprūpinimo taisyklėmis 27 ES šalyse. Gal Europos Komisijos užmačios užimti naują teritoriją, dalį sprendimų perkelti į Briuselį pažadins estų norą rodyti teigiamą pavyzdį Europai ir socialinio draudimo srityje.
