Fizinių asmenų bankrotas skinasi kelią į priekį. Vyriausybė jau patvirtinto įstatymo koncepciją iš kurios greitu metu turėtų gimti fizinių asmenų bankroto įstatymas. Išsakoma nemažai argumentų tiek už, tiek prieš jį.
Teigiama, jog fizinių asmenų bankrotas galėtų būti pagalba žmonėms, kurie yra praradę viltį ir dėl didelių įsiskolinimų nebemato galimybės dirbti legaliai. Fizinių asmenų bankrotas paskatintų žmones imtis rizikingesnės veiklos, rizikingesnių verslo projektų, tai skatintų verslumą. Tačiau net ir esantys už fizinių asmenų bankrotą mato daug jo ydų.
Nepritarti fiziniam asmenų bankrotui verčia viena paprasta, tačiau fundamentali priežastis – prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi, skolos turi būti grąžinamos. Tai taisyklė kylanti iš nuosavybės teisių apsaugos, kuri yra klestinčios ekonomikos pamatas.
Svarstyklės pakrypsta prieš fizinių asmenų bankrotą ir dėl kitų, praktinių jo pasekmių. Pavyzdžiui, fizinių asmenų bankrotas, daliai žmonių suteikdamas teisę legaliai nebevykdyti savo įsipareigojimų, pakeltų visų fizinių asmenų rizikos kartelę. Tai atsilieptų skolinimosi kainai – ji didėtų. Visi žmonės, net ir tie, kurie nenori turėti galimybės bankrutuoti, būtų priversti „pirkti“ bankroto „paslaugą“, o šios paslaugos kaina atsispindėtų padidėjusioje skolinimosi kainoje. Suteikdamas teisę vieniems daugiau rizikuoti (leidžiant skolininkams pajusti tik dalį nesėkmingų ir rizikingų sprendimų pasekmių), šis įstatymas tuo pat metu atima teisę kitiems nebūti rizikingiems, neturėti bankroto galimybės ir už tai nemokėti. Fizinių asmenų bankrotas taip pat padidina nepasvertų sprendimų ir sukčiavimo riziką.
Įvestas fizinių asmenų bankrotas neigiamų pasekmių turėtų daugiau nei teigiamų, todėl jo įvedimo idėjos reikia atsisakyti. Tačiau jei dėl fizinių asmenų bankroto reikiamybės jau apsispręsta ir tėra svarstomi įvairūs fizinio asmenų bankroto variantai, svarbu parinkti tokį modelį, kuris turėtų mažiausiai žalos. Fizinių asmenų bankroto Lietuvoje konstrukcija galėtų būti tokia, jog būtų sumažintos ar panaikintos anksčiau minėtos neigiamos bankroto pasekmės.
Šiandien imdamasis verslo žmogus gali pasirinkti, kokios atsakomybės jis nori, ribotos ar neribotos. Kurdamas individualią įmonę žmogus renkasi už įmonės skolas atsakyti asmeniniu turtu, kurdamas akcines bendroves – atsakyti ribotai. Panašų principą galima būtų įgyvendinti ir su fizinių asmenų bankrotu.
Fizinio asmens bankroto galimybė galėtų būti asmeninio apsisprendimo reikalas. Fizinis asmuo prieš prisiimdamas įsipareigojimą galėtų deklaruoti, ar jis nori turėti galimybę bankrutuoti, ar ne. Kreditorius, žinodamas šią informaciją, galėtų atitinkamai įvertinti norinčiojo pasiskolinti riziką. Taip paaiškėtų tikroji fizinio asmens bankroto kaina: skirtumas tarp skolinimosi kainos, kurią mokėtų turintys galimybę bankrutuoti ir jos neturintys. Fizinių asmenų bankrotas būtų savo kainą turinti „paslauga“, kuri nors dirbtinai sukurta įstatymais, tačiau bent neprivaloma visiems.
Sužinojęs rinkoje atsiradusį skirtumą tarp skolinimo kainos galintiems bankrutuoti ir negalintiems bankrutuoti, kiekvienas žmogus galėtų palyginti ir apsispręsti, ar jis už galimybę bankrutuoti nori mokėti papildomą kainą. Kita vertus, iš anksto žinodamas kliento apsisprendimą kreditorius galėtų tiksliau įvertinti jo riziką, liktų mažiau neapibrėžtumo vertinant klientus, apsisprendusius atsisakyti galimybės bankrutuoti.
Svarbiausia tai, kad suteikdamas daliai žmonių teisę bankrutuoti fizinių asmenų bankrotas neverstų už fizinių asmenų bankrotą mokėti visiems, nenorintiems turėti galimybės bankrutuoti.
Pasirinktinės fizinių asmenų bankroto galimybės įvedimas bent dalimi spręstų ir kitą problemą -nepamatuotų, pernelyg rizikingų sprendimų skatinimą. Kai atsirastų skolinimosi kainos skirtumas tarp turinčiųjų galimybę bankrutuoti ir jos neturinčiųjų, kiekvienas žmogus būtų skatinamas du kartus apmąstyti prieš renkantis rizikingą sprendimą ir galimybę bankrutuoti. Nepamatuotas sprendimas skolintis ir galimybė bankrutuoti yra mažiau patrauklus, jei tokiu atveju skolintis yra brangiau.
Pasirinktinis fizinių asmenų bankrotas reikštų, kad toks bankrotas negalėtų būti taikomas retrospektyviai: t.y. jau sudarytoms sutartims, kadangi pasirinkimą turėti teisę bankrutuoti ar ne žmogus turėtų padaryti prieš prisiimdamas įsipareigojimą. Taip pat reiktų išspręsti problemą ko imtis, jei žmogus norėtų keisti savo apsisprendimą. Norinčiam atsisakyti bankroto galimybės turėtų būti sudarytos sąlygos tai padaryti net ir turint įsipareigojimų, o norintysis įgauti bankroto galimybę, turėtų galėti tai padaryti tik atsiskaitęs su visais kreditoriais.
Gali būti, jog įvedus pasirinktinį fizinių asmenų bankrotą jo niekas nenorėtų rinktis, nes jo kaina būtų per didelė. Pvz., pasiėmusi būsto paskolą šeima vargu ar daug galvoja apie bankrotą ir gali nesutikti kasmet mokėti didesnių įmokų. Tačiau tai tik patvirtintų, jog fizinių asmenų bankrotas kainuoja per daug.
Fizinių asmenų bankrotas padarys daugiau žalos nei atneš naudos. Pasirinktinis fizinių asmenų bankrotas galėtų sumažinti šią žalą, o gal ir apskritai jos išvengti.
