Vyriausybė net 110-ties puslapių savo veiklos ataskaitoje negaili kritikos pirmtakams ir giria save už viešųjų finansų stabilizavimą, proveržį energetikos srityje, pagalbą verslui ir kitus darbus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai įžvelgia ir nepelnytos Ministrų kabineto savigyros:
Vyriausybė teisingai identifikuoja poreikį gerinti verslo sąlygas Lietuvoje, tačiau deja verslo sąlygų gerinimas netapo pagrindine Lietuvos ekonomikos, inovacijų skatinimo, užsienio investicijų pritraukimo kryptimi. „Saulėtekio“ komisijos veikla nepadarė reikiamo ir žadėto proveržio verslo sąlygų gerinime, nemažai komisijos sprendimų liko neįgyvendinti. Buvo nuolat akcentuojamas lėšų iš biudžeto skolinimas verslui, kuris deja ir negalėjo būti ekonomikos atsigavimo priežastis.
Šešėlinė ekonomika Vyriausybės buvo matoma tik kaip nusikalstama veikla ir ignoruojama šešėlinės ekonomikos, kaip žmonių reakcijos į smarkiai blogėjančias veiklos sąlygas, nepalankius valdžios sprendimus, reikšmė, todėl priemonės kovai prieš šešėlį buvo pagrinde nutaikytos į griežtesnę kontrolę. Stabilaus valiutos kurso išlaikymas buvo nuosekli ir labai svarbi Vyriausybės pozicija, leidusi išlaikyti finansinės sistemos stabilumą Lietuvoje.
Lietuvos energetinė sistema ir toliau integruota į SSSR sistemą, išskyrus ESTLINK elektros jungtį (2007 metai). Elektros jungties su Lenkija bendrovė įkurta 2008 metais. Išstūmus privatų kapitalą iš elektros energetikos ir išardžius nacionalinio investuotojo bendrovę, konkrečių pasiekimų, garantuosiančių naujos AE finansavimą – nėra. Minimi struktūriniai pokyčiai energetikos sektoriuje ar su klimato kaita susiję veiksniai iš esmės yra ES direktyvų vykdymas.
Deja ataskaitoje pervertinamas saulėlydžio efektyvumas ir pasiekti rezultatai. Valstybės turto valdymo srityje tik patvirtinta strategija, bet nebuvo imtasi realių veiksmų, nors ir identifikuojama neefektyvumo ir skaidrumo stokos problema.
Viešųjų pirkimų srityje daugėja viešumo, tačiau dar didelė dalis pirkimų nėra vykdomi viešai, korupcijos rodikliai vis dar aukšti. Švietimo sistemos pertvarka vykdoma teisinga linkme, tačiau turėtų būti mažinamas valdžios planavimas moksle bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje.
Nors biudžeto išlaidų mažinimas laikomas vienu iš Vyriausybė vienu iš Vyriausybės pasiekimų, tačiau patvirtintas 2009 m. valstybės biudžetas buvo mažesnis tik lyginant su pirmuoju buvusios vyriausybės projektu, o ne lyginant su 2008 m. Teigiama, kad centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams, tačiau vargu ar toks teiginys yra pagrįstas, nes vien per 2009 m. visa valstybės skola išaugo net 56 proc. Jei 2009 m. liepą ji sudarė 22 proc. BVP, tai 2010 m. pabaigoje prognozuojama sudarys apie 40 proc. BVP.
Valstybiniu socialiniu draudimu nedraustų asmenų – autorių, sportininkų, atlikėjų, ūkininkų – įtraukimas į „Sodros“ sistemą bei pervedimų į pensijų fondus sumažinimas buvo du labai žalingi dabartinės Vyriausybės sprendimai, kurie ataskaitoje pateikti kaip teigiami antikriziniai veiksmai ir pinigų srautų subalansavimas. Subalansuoti „Sodros“ biudžeto jie nepadėjo, tačiau neigiami šių sprendimų padariniai turės ilgalaikės žalos gyventojų atžvilgiu (didesnė mokesčių našta, mažiau sukauptų lėšų senatvėje).
