Kovai su šešėliu pasitelkta lazda

Naujausio LLRI ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis BVP 2009 m. siekė 23 proc. ir palyginti su 2008 m. išaugo net 5 proc. punktais. Prognozuojama, kad 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. BVP. To buvo galima tikėtis, LLRI dar 2009 m. pradžioje prognozavo, kad 2009 m. šešėlinė ekonomika didės rekordiškai. Šešėlio dydis ir paplitimas privertė kažko imtis ir valdžios institucijas. Ministro pirmininko sudaryta darbo grupė pristatė pasiūlymus oficialiai neapskaitytai ekonomikai mažinti.

 

Darbo grupės pasiūlymuose pateikiami pažeidimai, kurie, kaip manoma, kelia didžiausią grėsmę šalies ekonomikai (pvz., PVM grobstymas, „vokeliai“, nelegalus darbas, kontrabanda ir kt.). Deja, dokumente nėra identifikuojamos ir nagrinėjamos šešėlinės ekonomikos atsiradimo ar jos pagyvėjimo priežastys. Šešėlis matomas tik kaip nusikalstama veikla ir ignoruojama šešėlinės ekonomikos, kaip žmonių reakcijos į smarkiai blogėjančias veiklos sąlygas, nepalankius valdžios sprendimus, reikšmė.

 

22 iš 25 plane siūlomų priemonių yra nutaikytos į griežtesnę kontrolę, reguliavimą, didesnę baudžiamąją atsakomybę už šešėlinę veiklą. Priemonės, kurios savo esme nepakliūna į bausmių už šešėlinę veiklą kategoriją yra vos trys. Pirma – apibrėžti „socialiai atsakingos įmonės“ sąvoką ir numatyti priemones, skatinančias šias įmones. Antra – socialinė reklama ir socialinės akcijos prieš šešėlį. Trečia – minimalaus verslo liudijimo išdavimo laikotarpio trumpinimas. Tiesa, čia pat besiverčiantiems pagal liudijimus užkraunami papildomi reikalavimai ir apribojimai. Pvz., siūloma peržiūrėti verslo liudijimų išdavimo sąrašą ir iš jo išbraukti darbus, susijusius su pavojais, taip dar labiau siaurinant veiklų, kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą sąrašą, kai jį reiktų ne siaurinti, o plėsti. Ir viskas. Likusiuose pasiūlymuose vyrauja Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimai.

 

Plane užsiminta ir apie kitokio pobūdžio priemones, mažinančias paskatas trauktis į šešėlį: teigiama, kad Vyriausybė parengė ir jau įgyvendina visą eilę verslo skatinimo, administracinės naštos mažinimo, įmonių teisinės aplinkos tobulinimo, verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos priemonių. Deja, bent kol kas šių priemonių poveikio verslas nejaučia, arba jaučia nepakankamai: LLRI tyrimo duomenimis, 2009 m. rekordiškai išaugus mokesčių naštai reguliavimo našta verslui ne tik nesumažėjo, o išaugo dešimtadaliu.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu net ir nedidėjantys mokesčiai yra sunkiai pakeliama našta, nekalbant apie PVM tarifo, akcizų padidinimą. Kai verslui ir žmonėms tenka sparčiai prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų gyvybiškai reikalingi lankstūs darbo santykiai. Deja, šio lankstumo darbo santykių reguliavimui nesuteikta. Svarbi šešėlio priežastis – apsunkintas vertimasis individualiąja veikla.

 

Valdžia aklavietėje: mokesčius mažinti atsisakoma dėl itin sunkios valdžios finansų padėties, verslo sąlygų laisvinimui trukdo milžiniškas, gajus, nepasiduodantis mažinimui kontrolės ir reguliavimo mechanizmas. Taigi belieka pasiimti storesnę lazdą ir labiau ja grūmoti šešėlyje veikiantiems žmonėms. Tačiau tai tėra simptomų, o ne ligos priežasties naikinimas. Ligai pablogėjus, gali prireikti dar didesnės lazdos.

 

Kovojama juk ne prieš keletą piktų, susisukusių ir nesąžiningų verslininkų, kovojama prieš beveik kas antrą Lietuvos žmogų. LLRI tyrimo duomenimis, šiais metais bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdo keturi iš dešimties ūkio vienetų. Šešėlis tapo masiniu reiškiniu, daug kam – būdu išgyventi esant sunkioms ekonomikos sąlygoms, kurias dažnas valdžios sprendimas padaro nepakenčiamomis.

 

Valdžios institucijos tikina, kad „žiaurių akcijų“ nebus, tačiau siūlomos kovos su šešėliu priemonės neramina. Akivaizdu, kad efektyvi kova su šešėliu turi būti nukreipta ne į didesnes bausmes, o į galimybių išgyventi veikiant skaidriai didinimą. Lietuvos patirtis rodo, kad ekonomikai išskaidrėti net spartaus augimo laikotarpiu prireikia daugelio metų, o vėl nugrimzti į šešėlį užtenka metų ar poros. Ypač tuomet, kai bloga šalies ekonominė padėtis sutampa su jos naštą didinančiais valdžios sprendimais.