Nemaža dalis iš mūsų per praėjusias porą savaičių pasidžiaugėme papildomomis išeiginėmis: Kalėdos ir Naujieji metai – ne darbo dienos. Neabejoju, kad daugeliui tai buvo puikaus bendravimo, atsipalaidavimo, taip laukto poilsio, gal kokios kelionės ar ilgai atidėliotos pramogos laikas. Deja, poilsio dienos jau senokai yra ne tik asmeninis bei darbinis, bet ir politinis reikalas.
Kad darbo ir poilsio grafikas reguliuojamas pagal ritmiką, priklausančią ne tik nuo norų, tarsi ir natūralu. Suprantama, kad žemdirbys dirba vasarą, kai daugumai tarsi ir atostogų metas, o ilsisi žiemą. Suprantama, kad kelininkai gatves turi nuvalyti tol, kol daugelis dar neišjudėjo į darbą. Suprantama, kad šou žvaigždės, prašmatnių restoranų darbuotojai bei taksistai atidirbo, ir, beje, papildomai užsidirbo, tada, kai beveik visi kiti šventė ir kėlė ar ruošėsi kelti taures už Naujuosius. Tos pačios televizijų ekranuose šmėžavusios žvaigždės ir kiti poilsio industrijos darbininkai pradeda darbą tada, kai visi kiti jį baigia, ir paprastai gali miegoti tada, kai visi darbų įkarštyje. Tarkime, vargu ar daug kas pasiruošęs mokėti už jų paslaugas sausio pirmosiomis dienomis, po šventinio laikotarpio pabaigos.
Neabejoju, kad daugelis, pasirinkusių tokias profesijas, kurių darbo ir poilsio ritmas nesutampa su kitų žmonių darbo ir poilsio ritmu, ne kartą pamąsto, kad tai ne lengva dalia. Ypač jei kiti šeimos nariai dirba „normaliai“. Kartais tokie pamastymai sugrįžta politinių šou aidu. Kokių tik iniciatyvų nematėme per pastaruosius kelerius metus: Joninių „išlaisvinimas“, „prarastų“ švenčių dienų grąžinimas, noras nustatyti privalomas savaitines Kalėdų atostogas, o ypač daugkartinės iniciatyvos uždrausti dirbti prekybininkams savaitgaliais, o jei ne savaitgaliais, tai bent jau per pagrindines šventes.
Pagrindinis dalykas, kurį nuolat pražiūri panašias iniciatyvas keliantys ar palaikantys politikai, yra tas, kad žmonės visgi renkasi, kokį darbą jiems dirbti. Asmeniškai pažįstu žmonių, kurie savo konkretų darbą ar netgi profesiją pasirinko dėl to, kad jiems tiko arba netiko kažkoks konkretus darbo ir poilsio laiko režimas. Daliai žmonių apskritai nepriimtinas kitų nustatytas darbo grafikas, todėl jie pasirenka laisvosios profesijos ar individualiai dirbančio amatininko duoną, kuri apskritai leidžia dirbti tada, kai yra ūpas. Teko sutikti mokytojų, kuriems didžiausias šios profesijos privalumas – ilgos atostogos vasarą. Nemaža dalis studentų dirba ir tegali dirbti tik vakarais, todėl renkasi padavėjo ar panašų darbą. Pažįstu žmonių, kurie metė pardavėjo darbą dėl to, kad keturių intensyvaus darbo ir keturių laisvų dienų grafikas, kažkada puikiai tikęs, tapo nebepatogus. Tai, kad dalis žmonių atsisako dirbti, tarkime, savaitgaliais ar per šventes, reiškia, kad darbdaviui sunkiau surasti atitinkamų darbuotojų. Tai reiškia, kad arba šią darbo vietą užima žmogus, kuris kitaip nebūtų gavęs tokio darbo, arba už atitinkamą darbą sumokama daugiau, kas galbūt priverčia ne vieną permąstyti savo išankstines nuostatas ir visgi pasirinkti darbą per šventes.
Siekiant uždrausti dirbti per šventes nepastebima realybė. Štai prekybos centrai nusprendė nedirbti per Kalėdas. Ar kam ko pritrūko? Vargu. Ir tai ne todėl, kad nustojus dirbti bet kada žmonės viskuo pasirūpintų iš anksto. Tiesiog žmonės linkę labiau apsipirkti prieš šventes, o ne po jų. Todėl ir buvo dirbama ilgiau prieš šventes ir trumpiau arba visai nedirbama per jas. Netgi tada, kai parduotuvės dirbdavo per Kalėdas, tai nebuvo tas pats darbas, kaip paprastą dieną. Bent jau man yra tekę atlikti eksperimentą. Prekybos centre, kuriame Kūčių dieną dirbo visos kasos ir dar po papildomą padėjėją šalia kiekvienos kasos, Kalėdų priešpietę dirbo viena kasa, t.y., iš viso gal 50 kartų mažiau darbuotojų nei prieš dieną. Galiausiai parduotuvės darbas švenčių dieną yra tiesiog neapsimokantis: klientų nėra, o sąnaudos tokios pačios ar net didesnės – bent jau darbuotojams mokamas dvigubas atlyginimas. Tad ir nedirbama per šventes lygiai dėl tos pažios priežasties, dėl kurios, pavyzdžiui, batų parduotuvės nedirba naktį – tiesiog nėra norinčių tokiu metu pirkti, o mokėti darbuotojams, kad jie sutiktų dirbti tokiu metu, tektų daug daugiau.
Po švenčių daugeliui teks kibti į darbus. Paslidinėję grįš į trasą ir daugelis politikų. Kadangi metai išaušo rinkiminiai, sužinosime, kad problemų yra daug daugiau nei manėme iki šiol. Ir kad tik nauja gera valdžia ir naujos geros iniciatyvos jas gali išspręsti. Tad palinkėti Naujųjų metų proga noriu, kad neužkibtume lengvai ant politikų kabliuko ir neužmirštume, kad gyvenimas margas ir įvairus, tad ne įstatymais tą įvairovę ir atspindėti, o daugelio žmonių kasdieniais pasirinkimais. Ir kuo mažiau bus realizuota reguliavimo iniciatyvų, tuo daugiau galimybių rinktis mes visi turėsime.
