Artėja Kalėdos, norisi tikėti Kalėdų stebuklu, naktį kalbančiais gyvuliais ir dovanomis apipilančiu Kalėdų seneliu. Į Kalėdų senelio vaidmenį įsijautė ir naujoji valdančioji koalicija – nuo Naujųjų metų ji nori minimalią mėnesio algą pakelti iki 1000 litų. Kaip tikram Kalėdų seneliui, valdžiai dovaną reikia tik atnešti, pati dovana gi ne iš politikų kišenių. Visą minimalios algos kėlimo dovaną apmokės kažkas kitas. Savivaldybės skaičiuoja, kad joms tai kainuos apie 98 mln litų. Tačiau jos pernelyg nesijaudina – gal šią sumą kompensuos valstybės biudžetas, o jei ir nekompensuos – juk irgi ne savus pinigus skirsto.
Bet grįžkime prie klausimo, ar esame ekonomiškai subrendę pakelti MMA ir kad toks kėlimas neturės neigiamų pasekmių. Kad atsakytume į šį klausimą verta grįžti į 2009 metus, patį krizės įkarštį. Įmonių pajamos tuomet smuko, kai kurių apyvarta sumažėjo net 90 procentų. Buvo mažinamos algos, kartais net 30 – 50 procentų. Tačiau toks prievartinis karpymas nepalietė minimalios algos. Ji, nustatyta krizės priešaušry, 2008 metų pradžioje, taip ir nebuvo sumažinta per visą krizės laikotarpį. Suprasčiau, kad jei MMA būtų mažinta, tuomet ekonomikai grįžtant į prieškrizinių metų lygį, tikrai būtų verta kalbėti ir apie MMA dydžio grąžinimą. Tačiau dabar, kai krizės žaizdos dar toli gražu neišlaižytos, demonstruoti gerovę MMA kėlimu yra primityvi saviapgaulė.
Suprantama, kad jei įmonė didelė ir joje yra nedaug MMA gaunančių žmonių, tai stipriai jos būklės nepaveiks. Tačiau jei net ir didelėje įmonėje yra kiek daugiau MMA gaunančių žmonių, teks priimti sprendimus ne tik dėl šių asmenų. Reikės peržiūrėti visą darbo apmokėjimo sistemą, kelti algas ir tiems, kurie dabar gauna iki 1000 litų. Taip elgtis vers motyvacijų sistema. Jei algos skiriasi nestipriai, ir įmonėje dirba daug darbuotojų dabar gaunančių 1000 litų, algų kėlimas gali tapti masiniu. Gali gautis ir visai nemenka finansinė našta, nes darbdaviui didės ir socialinio draudimo įmokos. Dėl MMA kėlimo, bendra darbo vietos kaina padidės apie 200 litų per mėnesį, 2400 litų per metus.
Su MMA didinimu susijęs ir kitų mokesčių – verslo liudijimų ir sveikatos draudimo įmokų kilimas. Juos moka patys smulkiausi rinkos dalyviai, tačiau ir patys lanksčiausi. Padidėjusias sveikatos draudimo įmokas savanoriškai mokės, bet štai verslo liudijimo gali imti vengti, įsigyti jį trumpesniam laikui, toms dienoms, kai gauna pajamų. Arba apskritai veikti be jo, gal net bedarbiu apsimesti – tada nė sveikatos draudimo mokėti nereikės. Žmonės skaičiuoja pinigus ir jiems sveikatos draudimo įmokų padidėjimas 16 litų per mėnesį – jau apsunkinimas, į kurį sureaguos vos galą su galu suduriantys žmonės.
MMA kėlimas yra paslėptas mokesčių didinimas. Anoji valdžia tai darė atvirai, ši – gudraudama. Juk jei valdžia rūpintųsi žmogumi, ji padidintų nepamokestinamąjį pajamų dydį. Dabar gi valdžia godžiai skaičiuoja papildomas įplaukas į „Sodros“, Sveikatos ir nacionalinį biudžetą. Jei daiktus pavadiname savais vardais, ir minimalios algos kėlimas atsistotų į savo tikrąją – mokesčių kėlimo – vietą – tuomet teisinga būtų šiam žingsniui pritaikyti Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį, reikalaujantį kad mokesčių mokėtojui nepalankūs mokesčių pakeitimai įsigaliotų bent po 6 mėnesių nuo jų priėmimo. Žymiai geriau nebūtų, bet bent jau būtų laiko pasiruošti.
Komentaras skambėjo per LRT radiją.
