2006 m. balandžio 4 d. Europos Komisija pateikė Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) kūrimo srityje. Šia ataskaita siekiama „atsiskaityti apie iki šiol pasiektą pažangą ir atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose reikia tolesnio politinio palaikymo ir kuriose pageidautinas šalių narių patarimas, nesiekiant, kad jos prisiimtų įstatyminius įsipareigojimus“.
Komisija prašo šalių narių politinio palaikymo ir patarimo dėl keleto dalykų: šalių narių ir Komisijos tolesnio darbo kuriant BKPMB, (nors ir nepriimant išankstinio ar galutinio įsipareigojimo dėl BKPMB); šalių narių pasirengimo keisti savo mokesčių taisykles; formalaus BKPMB ir atitinkamų tarptautinių apskaitos standartų susiejimo nenustatymo; ir BKPMB kaip alternatyvos įmonėms įvedimo, kol kas nenustatant naujai skaičiuojamos bazės privalomumo. Beje, ES finansų ministrų pasitarime Austrijoje paaiškėjo, kad nepaisant šeimininkų, o taip pat Graikijos, Portugalijos, Liuksemburgo, Prancūzijos entuziazmo, pusė ES valstybių, įskaitant Lietuvą, pasisako prieš pelno mokesčio bazės harmonizavimo iniciatyvą.
Harmonizavimas – kas tai?
Galima ilgai diskutuoti, kas yra harmonizavimas – vienodumas, ar derėjimas, tačiau mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip vienodų taisyklių nustatymas. Kitaip tariant – tai valstybių kartelis mokesčių srityje.
Galimas įvairus mokesčių harmonizavimas. Mokesčiai gali būti harmonizuojami ne tik visiškai, bet ir iš dalies, kai suvienodinamos tik kokia nors viena ar kelios labai svarbios mokesčių taikymo sritys. Pelno mokesčio atveju harmonizavimas nėra pradėtas, išskyrus susijungimų, kontroliuojančių bendrovių apmokestinimo bazės ir palūkanų bei honorarų apmokestinimo harmonizavimą[1].
Tolesnis mokesčių (įskaitant pelno mokestį) harmonizavimas gali būti vykdomas skirtingose mokesčio nustatymo srityse: objektas, bazė, mokėjimo tvarka, tarifas. Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė Komisijos siūlymu apimtų bendrų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisyklių rinkinį, įmonių grupės pelno ir nuostolių konsolidavimo mokesčių tikslais taisykles ir mokesčių bazės pasidalijimo tarp valstybių narių mechanizmą. Bendroji konsoliduota pelno mokesčio bazė būtų pagrįsta mokesčio bazės plėtra, atsisakant specialių mokesčių lengvatų (tačiau akivaizdu, kad politiniai kompromisai sąlygotų daugybę išimčių), prisilaikant paprastumo, efektyvumo, neutralumo, skaidrumo ir teisinio tikrumo principų.
Beje, šiame gražių tikslų kontekste keistai atrodo jau minėtas noras, kad BKPMB nebūtų susieta su tarptautiniais apskaitos standartais.
Svarbus aspektas, kuris dažnai ignoruojamas kalbant apie bet kokį mokesčių harmonizavimą yra tas, kad mokesčių sistemos gali vienodėti (arba darytis skirtingos) ir dėl decentralizuotų sprendimų, t.y. imituojant sėkmingiausius apmokestinimo pavyzdžius arba prisiderinant prie besiklostančių standartų. ES šalių mokesčių sistemų apžvalga patvirtina, kad ES šalys taiko gana panašias mokesčių sistemas, nors centralizuotai harmonizuoti (nustatant minimalų tarifą, bazę ir pan.) tik pridėtinės vertės mokestis ir akcizai.
Tačiau pats mokesčių harmonizavimas suprantamas kaip Europos Sąjungoje taikoma centralizuota mokesčio bazės, tarifo ir mokesčio mokėjimo tvarkos suvienodinimo procedūra.
Bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė – kodėl prieš?
Reaguodamas į ataskaitą ir Komisijos komunikatą balandžio mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos institutas inicijavo ir išplatino Europos laisvos rinkos idėjas propaguojančių institucijų peticiją prieš mokesčių harmonizavimą apskritai bei prieš šiuo metu rengiamą ir diskutuojamą pelno mokesčio bendrą konsoliduotą bazę. Peticiją pasirašė 27 organizacijos. Jų įsitikinimu bendroji konsoliduotoji pelno mokesčio bazė nepadės pasiekti numatomų tikslų, t.y. užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, sumažinti administracinę naštą ar didinti mokesčių taisyklių skaidrumą.
Ekonominę analizę atliekančios institucijos konstatuoja, kad BKPMB padarys pelno mokestį dar sudėtingesnį. Jei, kaip siūloma, BKPMB būtų neprivaloma, ji padidintų tik standartų skaičių ES viduje. Be to, bus sukurti dideli prisitaikymo kaštai verslui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Akivaizdu, kad suvienodinus pelno mokesčio bazę (nors tai kol kas vargiai realu – labiau tikėtinas harmonizavimas su daugybe politinių išlygų ir lengvatų) dar labiau paaštrėtų tarpvalstybinė konkurencija tarifais. Neatsitiktinai didelių mokesčių šalys jau šiandien neretai ne tik audringai palaiko BKPMB idėją, bet ir ragina riboti „žalingą“ konkurenciją tarifais. Konkurencija ši yra žalinga nebent savo aukštų tarifų nesugebančioms atsisakyti vyriausybėms, bet ne sėkmingiau konkuruojančioms mažesnių mokesčių valstybėms ar Europos mokesčių mokėtojams.
Taigi, vienareikšmiai galima teigti, kad BKPMB iniciatyva pasitarnaus, ir jau tarnauja, pirmas žingsnis vienodos mokesčių politikos Europos Sąjungoje link. Tai pagal apibrėžimą būtų mokesčių konkurencijos ES viduje panaikinimas ir susilpnintų visos ES konkurencingumą globalioje ekonomikoje.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta analizė atskleidė tam tikras išvadas dėl pelno mokesčio bazės harmonizavimo.
Pirmiausia mokesčių bazės harmonizavimas yra vienas iš mokesčių harmonizavimo būdų, sukuriantis tokias pačias pasekmes, kaip ir mokesčio tarifo ar visiškas mokesčio harmonizavimas. Harmonizavus tik pelno mokesčio bazę, atsirastų visos neigiamos mokesčio harmonizavimo implikacijos, skirtųsi nebent pasekmių mastas.
Antra, pelno mokesčio harmonizavimas nėra tinkama priemonė pačios Komisijos keliamiems tikslams pasiekti, t.y. užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą ir laisvą prekybą, sukurti vienodas konkurencijos sąlygas, užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą ir efektyvų išteklių paskirstymą, apsaugoti šalių mokestines pajamas, užtikrinti, kad būtų paisoma verslo logikos ir sumažinti mokesčių administravimo kaštus.
Trečia, pelno mokesčio harmonizavimas ne tik nepasiektų keliamų tikslų, bet ir sukurtų neigiamas pasekmes – padidintų mokesčio naštą, galimai sumažintų mokesčio įplaukas, sukurtų prisitaikymo kaštus, žeistų šalių savarankiškumą, mažintų regiono konkurencingumą, pažeistų neutralumą renkantis veiklos formą, centralizuotų mokesčių politiką.
Ketvirta, tam tikrais atvejais pelno mokesčio harmonizavimas gali būti naudingas tam tikrų šalių arba tam tikriems mokesčių mokėtojams, tačiau tai būtų ne tiek sisteminis mokesčių naštos sumažėjimas, kiek šalutinis mokesčių harmonizavimo poveikis individualiems mokesčių mokėtojams.
Nelemta išsipildyti viltims, kad BKPMB iniciatyva yra geriau negu nieko, nes diskusija atkreips dėmesį į pelno mokesčio bazės nustatymo problemas ir padės jas spręsti. Įdėjus daug darbo į bendrų standartų kūrimą paaiškės (iš esmės – jau paaiškėjo), kad visiems priimtinų bendrų standartų nėra. Jei bus prieita harmonizavimo, nėra net mažiausio pagrindo tikėtis, kad jis pelno mokesčių sistemas padarys skaidresnes.
Taigi laimėjimo nematyti, sąnaudos didelės, paskatos mokesčių tobulinimui ir ypač mažinimui būtų sumažintos. Tai veda prie aiškios išvados – BKPMB idėjos būtina atsisakyti.
Atsižvelgiant į tai, kad harmonizavimo nauda yra abejotina, o trūkumai akivaizdūs, peticiją pasirašiusios institucijos taip pat ragina Europos visuomenę imtis tam tikrų veiksmų. ES valstybės narės raginamos nepalaikyti BKPMB idėjos ir tolimesnių darbų, kuriant ES valstybių mokestinį kartelį. Harmonizavimą propaguojančias didelių mokesčių valstybės (tokios kaip Prancūzija, Liuksemburgas, Graikija, Austrija) raginamos ne primetinėti mokestinius standartus kitiems, o pačios imtis praktinio harmonizavimo veiksmų – priartinti savąsias mokesčių sistemas prie ekonominį augimą skatinančių konkurencingesnių mokesčių sistemų.
Taip pat atkreipiamas verslo struktūrų dėmesys, kad pelno mokesčio bazės harmonizavimas neišspręstų ir netgi nesukurtų prielaidų išspręsti pelno mokesčio trūkumų (kurių netrūksta visose valstybėse – narėse), bet sukurtų naujus administravimo kaštus ir nepalaikyti pelno mokesčio bazės harmonizavimo idėjos. Verslas šiandien gali ir turėtų pasinaudoti proga siūlyti savo valstybių vyriausybėms pasiūlyti naikinti nacionalinių mokesčių sistemų ydas. Pastarųjų, kaip žinia, netrūksta ir Lietuvoje, kurioje pelno mokesčio tarifas santykinai mažas, bet bazė, ko gero, viena iš plačiausių…
[1] Direktyva 90/434/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimuisi, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis, ir pastarąją papildančios direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms ir 2005/19/EK iš dalies keičianti direktyvą 90/434/EEB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, turto perleidimui ir keitimuisi akcijomis; Palūkanų/honorarų direktyva 2003/49/EB.
