K.Leontjeva. Visos biudžeto išlaidos negali būti prioritetinės

2012-10-30

Seimas pritarė 2013 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto projekto pateikimui. Kas naujo ateinančių metų biudžete? Kaip keisis išlaidos? Kas numatyta mokesčių dalyje, kokios planuojamos biudžeto pajamos?

Pradėsiu nuo išlaidų. Brangiausia kitų metų nacionalinio biudžeto išlaidų dalis – “ekonomika”, kuriai numatyta skirti 7,5 milijardus litų. Tai yra 7,5 proc. daugiau negu skiriama šiemet.

Antra didžiausia biudžeto eilutė – švietimas, kuriam skiriama 5,9 milijardo litų arba 0,4 proc. mažiau nei šiemet.

Trečia „riebiausia“ eilutė yra “bendros valstybės paslaugos” (į kurias patenka visa biurokratija), kurios kitąmet kainuos 5,2 milijardo litų ir brangs net 6,4 proc.

2013 m. numatyta išlaidų struktūra ir jų palyginimas su2012 m. išlaidomis pateikiami lentelėje:

Sritis 2012 m. planas (mln. litų) 2013 m. planas (mln. litų) Skirtumas proc. Skirtumas mln. litų
Bendros valstybės paslaugos 4 934 5 249 +6,4% +315
Gynyba 1 059 1 112 +5% +53
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 2 217 2 188 +3,4% -29
Ekonomika 7 016 7 543 +7,5% +527
Aplinkos apsauga 884 866 -2,4% -18
Būstas ir komunalinis ūkis 191 199 +4,5% +8
Sveikatos apsauga 2 077 1 995 -4% -82
Poilsis, kultūra ir religija 927 954 +2,9% +27
Švietimas 5 932 5 906 -0,4% -26
Socialinė apsauga 3 576 3 526 -1,4% -50
IŠ VISO 28 812 29 593 +2,5% +781

Taigi, bendra išraiška nacionalinio biudžeto išlaidas numatyta didinti 781 milijonu litų. Tiesa, atėmus paramą iš Europos Sąjungos (ES), bendras išlaidų augimas bus perpus mažesnis ir sudarys 312 milijonų litų.

Ar tai yra blogai?

Žinoma, būtų daug geriau, jeigu nacionalinio biudžeto išlaidos būtų įšaldytos2012 m. lygyje. Finansų ministerija aiškina, kad išlaidos auga dėl kelių priežasčių: 1) lėšų, skiriamų Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais, 2) Europos Sąjungos paramos bendrojo finansavimo, 3) brangstančių palūkanų už valstybės skolą, 4) didėjančių Lietuvos įmokų į Europos Sąjungos biudžetą.

Finansavimas turi priklausyti nuo pajamų

Galima suprasti, kad išlaidos gali augti dėl šių priežasčių. Tačiau gyvendami ribotų išteklių pasaulyje ir turėdami ribotų išteklių biudžetą turėtume nusistatyti prioritetus jo viduje. Jeigu prioritetas yra pirmininkavimas ES Tarybai, palūkanų mokėjimas, įmokos į ES biudžetą ir ES paramos bendras finansavimas, tai kas nėra prioritetas? Turint omenyje, kad visos nacionalinio biudžeto išlaidos siekia kone 30 milijardų litų, nejaugi neįmanoma rasti nei vienos neprioritetinės srities?

Be to, žinodami, kad ES parama nėra “nemokama”, o reikalingos lėšos jai bendrai finansuoti, turėtume suprasti, kad rekordinės ES lėšos gali būti ir nenaudingas dalykas (jau nekalbant apie tai, kur tos lėšos panaudojamos, kaip jos iškreipia rinką ir konkurenciją ir t.t.).

Svarbus ir neigiamas pokytis2013 m. biudžete – sąlyginio biudžeto programų finansavimo principo atsisakymas. Šį principą Lietuvos laisvosios rinkos institutas pirmąkart pasiūlė prieš daugiau nei dešimtmetį. Jo esmė – kad biudžeto išlaidos turėtų priklausyti nuo biudžeto pajamų. Konkrečioms programoms būtų nustatomas prioriteto lygis, o tuo atveju, jeigu nesurenkamos planuotos pajamos, finansavimas būtų visų pirma mažinamas mažiau svarbioms programoms.

Šis principas buvo iš dalies įgyvendintas2011 m. ir2012 m. biudžetuose: buvo numatyta, kad “asignavimų valdytojo prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2012 metų ketvirčius negali viršyti 46 procentų metinės asignavimų sumos, o per pirmus tris 2012 metų ketvirčius – 67 procentų metinės asignavimų sumos.”

Tai veikė kaip biudžeto programų išlaidų limitas, užtikrinantis, kad jeigu nesurenkamos planuojamos lėšos, atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų (t.y. deficitas) neauga taip smarkiai, kaip augtų nenustačius šio limito.

Galima tik spėlioti, kodėl šio mechanizmo buvo atsisakyta, ypač turint omenyje riziką, kad naujoji valdžia gali nepamatuotai pagerinti ekonominių rodiklių projekcijas, suplanuoti didesnes išlaidas, o nepasitvirtinus optimistiniam pajamų planui šalis būtų pasmerkta augančiam deficitui ir skolai.

Tiesa, gerai bent jau tai, kad2013 m. biudžete išlieka ankstesniuose biudžetuose įtvirtinta nuostata, jog atsiliekant nuo pajamų plano daugiau nei 3 proc. ir Vyriausybei konstatavus, kad deficitas gali viršyti 3 proc. BVP, rengiamas biudžeto įstatymo pakeitimo projektas įtvirtinant, kad deficitas neviršytų 3 proc. BVP.

Deja, nėra aiškiai pasakyta, ar tokiu atveju būtų mažinamos išlaidos, ar didinamos pajamos (keliami mokesčiai). Reikia tikėtis, kad tai būtų pirmas variantas. Biudžeto projekte numatyta, kad toks įstatymas turėtų būti pateikiamas Seimui ne vėliau kaip iki2013 m. birželio 1 d., tačiau vėlgi neaišku, kodėl apsiribojama šia diena – galbūt reikėtų įtvirtinti kasmėnesinį biudžeto pajamų plano vykdymo įvertinimą ir atsiliekant nuo plano 3 proc., iškart keisti biudžetą ir mažinti išlaidas.

Mokesčių pajamos augs

Dabar panagrinėkime nacionalinio biudžeto pajamas.

Iš viso jos sudarys 28 842 milijonus litų, tai yra 638 milijonais litų, arba 5,8 proc. daugiau nei šiemet. Kokių mokesčių planuojama surinkti daugiau? Numatytas reikšmingas 337 milijonų litų, arba 8,9 proc. pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) augimas. Tačiau savivaldybėms iš šių lėšų teks vos 40 milijonų litų. Taip yra dėl to, kad į savivaldybes pervedamą GPM pajamų dalį numatyta mažinti nuo 61,32 iki 57,28 proc. Tai parodo neigiamą valstybės požiūrį į savarankišką savivaldą.

Ateinančiais metais įsigalioja nauja žemės mokesčio redakcija, pagal kurią savivaldybės galės didinti šį mokestį nuo esamo 1,5 proc. tarifo net iki 4 proc.

Ekspertai jau yra įspėję , kad nauja žemės vertės apskaičiavimo metodika mokėtiną mokestį gali padidinti keliasdešimt kartų. Biudžete numatyta surinkti 54 milijonus litų, tai yra 4 milijonais litų, arba 8,3 proc. daugiau lėšų, negu planuojama surinkti šiemet.

Tai yra bloga žinia mokesčių mokėtojams. Finansų ministerija jau yra teigusi, kad pritaikius maksimalų tarifą būtų surinktas net 1 milijardas litų pajamų. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokestį ir pritaikė net 4 proc. tarifą nenaudojamai žemei. Todėl tikėtina, kad žemės savininkams mokesčių našta augs dar smarkiau nei numatyta biudžeto projekte.

Kiti mokesčiai, iš kurių planuojama surinkti daugiau yra šie:

Mokestis 2012 m. planas (mln. litų) 2013 m. planas (mln. litų) Skirtumas proc. Skirtumas mln. litų
Pelno 1 227 1 281 +4,4% 54
Paveldimo turto 3,4 3,6 +6,5% 0,2
Pridėtinės vertės mokestis 8 929 9 356 +4,8% 427
Akcizai 3 384 3 555 +5% 171
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 30 34 +15,2% 4
Mokesčiai už aplinkos teršimą 46 52 +12,3% 6
Rinkliavos ir mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą 224 240 +7,2% 16
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 205 211 +2,9% 6

Planuojama, kad dauguma šių mokesčių pajamų augs dėl bendro ekonomikos augimo, tačiau yra numatytas ir mokesčių didinimas.

Kartu su biudžeto projektu pristatytas įstatymo projektas, numatantis akcizų cigaretėms ir dyzelinui didinimą. Akcizas dyzelinui didinamas, nes to reikalauja ES, o akcizas cigaretėms todėl, kad pagal ES reikalavimus didinti teks ateityje, o didinama dabar, kad nebūtų staigaus šuolio.

Kyla klausimas, kas buvo padaryta, kad Lietuvos balsas kovojant už mažesnius akcizus būtų išgirstas ES viršūnėse? Ar kas nors išreiškė susirūpinimą staigiai išaugusia, o dabar itin lėtai mažėjančia šešėline ekonomika?

Dar vienas ženklas: „naktinė“ reforma nepasiteisino

Grįžtant prie biudžeto pajamų analizės pastebima, kad didėja ne visų mokesčių pajamos. Nors kai kurių mokesčių pajamos ir mažėja, deja, tai nebūtinai gera žinia mokesčių mokėtojams.

2013 m. biudžete planuojama surinkti 20 milijonų litų, arba 10,5 proc. mažiau iš transporto priemonių mokesčių. Svarbu tai, kad šis mokestis buvo padidintas nuo2012 m. ir per pirmuosius 9 šių metų mėnesius buvo įvykdyta tik 94 proc. jo plano. Nuo plano buvo atsilikta daugiau nei 8 milijonus litų.

Užuot pripažinus, kad transporto priemonių mokesčio didinimas nepasiteisino taip, kaip buvo žadėta, ir kartu su biudžetu siūlius mažinti šį mokestį, kitąmet siūloma paprasčiausiai mažinti šio mokesčio pajamų planą, nors tai yra iš esmės ydinga. Taigi mažesnės pajamos iš šio mokesčio nėra gera žinia, nes mokestis ir jo sukeliama našta nėra mažinami.

Taip pat mažės ir planuojamos pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius: planuojama surinkti 6,3 milijono litų, arba 13 proc. mažiau. Tai yra dar vienas mokestis, padidintas nuo 2012 metų, ir nors kol kas jo pajamų planą sekasi vykdyti, pati Vyriausybė yra numačiusi, kad ateityje bus surenkama mažiau pajamų. Turint omenyje, kad šis mokestis buvo keliagubai padidintas ir tikėtasi žymiai didesnių pajamų, šioje vietoje Vyriausybė turėtų vėlgi pripažinti klaidą ir grąžinti šį mokestį į ankstesnį, žemesnį lygį.

Deja, biudžete taip pat nėra numatyta sumažinti naktinės mokesčių reformos metu “laikinai” padidintus mokesčius. Didinant mokesčius buvo teigiama, kad šie padidinimai yra laikini, o pasibaigus ekonomikos sunkmečiui bus sumažinti. Turint omenyje, kad ateinančiais metais jau ketvirtus metus iš eilės šalies ūkis augs, akivaizdu, kad jau seniai laikas sumažinti padidintus mokesčių tarifus.

O kaip dėl biudžeto deficito? Numatyta, kad2013 m. jis sudarys 698 milijonus litų. Tai yra 90 milijonų litų, arba 13 proc. daugiau nei2012 m. biudžeto deficitas. Turint omenyje, kad pastaruosius keletą metų deficitas buvo mažinamas, o dabar siūloma priešinga tendencija, tai nėra gerai. Reikia tikėtis, kad naujoji valdžia planuojamo deficito nepadidins.

Apibendrinant galima sakyti, kad šis biudžetas būtų geresnis, jeigu 1) didinant išlaidas tam, kas yra būtina, jos būtų mažinamos tam, kas yra ne taip svarbu, 2) būtų atšaukiami nepasiteisinusių mokesčių didinimai, 3) būtų numatytas sąlyginio biudžeto principas, 4) būtų sumažinti “laikinai” padidinti mokesčiai, visų pirma pridėtinės vertės mokestis.

Įgyvendindama šiuos siūlymus, naujoji valdžia turės puikią progą pagerinti biudžeto kokybę, sumažinti deficitą, pamaloninti šalies gyventojus ir papildyti jų kišenes.

K.Leontjevos komentaras publikuotas lzinios.lt