Komentaras apie ne pelno organizacijų pelno apmokestinimą
Paprastai protingas žmogus atsimena, dėl ko priėmė sąmoningą sprendimą. Ir net jei pamiršta argumentus, nesunkiai juos atgamina. Tokia žmogaus proto galia padeda jam nekartoti klaidų, kitaip tariant, neužlipti ant grėblio antrą kartą. Tačiau tai, kas galioja protingam žmogui, nebūtinai galioja įstatymų kūrėjams ir leidėjams. Ar dėl to, kad šis slibinas turi daug galvų, kurios nebūtinai visos priklauso protingiesiems, ar dar dėl kažkokių nežinomų priežasčių, Seimas ir vėl kariasi ant grėblio.
Seime svarstomos Pelno mokesčio įstatymo pataisos, kuriomis siūloma pelno nesiekiančių organizacijų pelną, gautą iš ūkinės komercinės veiklos, apmokestinti pelno mokesčiu. Primenu, kad tokių organizacijų gautas pelnas iki naujojo Pelno mokesčio įstatymo priėmimo būdavo apmokestinamas lengvatiniu 5 procentų pelno mokesčio tarifu. Šio apmokestinimo buvo sąmoningai atsisakyta. Kodėl? Ogi todėl, kad pelno nesiekiančios įmonės negali skirstyti savo pelno savininkams ir visą pelną vėl panaudoja savo veikloje.
Kai paprasta pelno siekianti įmonė skiria paramą tokioms ne pelno organizacijoms, tokios sumos yra atleidžiamos nuo mokesčių iki tam tikros ribos. Tačiau jei pati ne pelno organizacija užsidirba pinigų, jie apmokestinami. Šią asimetriją įstatymų leidėjams pavyko perprasti, todėl jie panaikino pelno mokestį pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Be to, per pastaruosius metus dar toliau pažengta ne pelno organizacijų neapmokestinamo finansavimo link. Gyventojų pajamų mokestis leidžia gyventojui 2 procentus jo pajamų mokesčio pervesti paramai.
Kas gi nutiko toje slibino daugiagalvėje, kad vienas Seimo narys pasiūlė vėl apmokestinti pelno nesiekiančių organizacijų pelną dar didesniu nei kada buvo tarifu. Tyrimo neatlikau, bet aiškinamajame rašte perskaičiau, kad Seimo narys šią pataisą sieja su leidimu ne pelno organizacijoms užsiimti ūkine komercine veikla.
Koks naivumas! Seimo narys net nežino, kad itin populiaria viešosios įstaigos forma veikiančios pelno nesiekiančios organizacijos jau kadais tokia veikla užsiima. Negirdėjome jokių skandalų, jokio pinigų plovimo atvejų ar mokesčių vengimo schemelių per šias organizacijas nebuvo išrasta. Tai išsklaidė tvyrojusias baimes ir paskatino leisti ir kitokia forma įsteigtoms ne pelno organizacijoms užsiimti ūkine veikla. Tai puikus, ilgai lauktas sprendimas. Juk anksčiau asociacijos ir visuomeninės organizacijos negalėjo net mokamos konferencijos organizuoti ar patalpų išnuomoti.
Tačiau, kaip sako patirtis, Lietuvoje nėra to gero, kurio nelydėtų blogis. Pamiršo Seimo narys apie viešąsias įstaigas, nepaminėjo apie tai aiškinamajame rašte, klaidino Seimo komitetus, kurie atsidėję pritarinėjo siūlymui, įtikinti visiškai ne vietoje naudojamo „lygių konkurencijos sąlygų“ argumento. Savąjį sprendimą, kurį pavadinčiau „nuogas su rūbais“, pasiūlė Vyriausybė, apsvarsčiusi šį Seimo nario pasiūlymą.
Panašu, kad kolektyvinei kvailystei ribų nebūna. Lipsime ant grėblio, gal gausime į kaktą nuo Europos, kurioje trečiojo sektoriaus (taip dar vadinamos ne pelno organizacijos) plėtra yra naujasis mados šauksmas, kone esminė demokratijos prielaida. O gal įstatymų leidėjai išlips sausi iš balos, kas jiems jau ne naujiena. Tačiau visi kiti būsime gavę šlapiu skuduru per demokratijos veidą.
