Ekspertizė. Dėl LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (XIP-1515)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjęs LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (XIP-1515) (toliau – Projektas), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių Projekto nuostatų.

Dėl kriterijų, kuriuos turi atitikti restruktūrizuojamos įmonės, nustatytų 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose

Projekto 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas tik įmonei, kuri įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo dienos, taip pat, kuriai nuo teismo sprendimo baigti arba nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą praėjo ne mažiau kaip dešimt metų. Ši nuostata projekto aiškinamajame rašte grindžiama Europos Komisijos komunikate „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Komunikatas) išsakytomis rekomendacijomis.

Tačiau Komunikato rekomendacijos yra taikytinos tik toms įmonėms, kurios pretenduoja gauti valstybės restruktūrizavimo pagalbą. Nėra poreikio minėtus restruktūrizavimo kriterijus (įmonės steigimo laikas, laikas praėjęs nuo paskutinio restruktūrizavimo) taikyti ir toms įmonėms, kurios į valstybės pagalbą nepretenduoja.

Įmonės steigimo laikas ar praėjęs laikas nuo paskutinio įmonės restruktūrizavimo nėra pagrįstas kriterijus, pagal kurį būtų sprendžiama, ar įmonė gali būtų restruktūrizuojama ar ne. Pagal Projekto 2 straipsnio 2 dalies bei 4 straipsnio 1 dalies siūlomus kriterijus, kuriuos turi atitikti įmonė, norint pradėti restruktūrizavimo procesą (įmonė turi finansinių sunkumų, t.y. ji negali įvykdyti prievolių, negali sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų įmonę nutraukti veiklą ir bankrutuoti arba yra reali tikimybė, kad įmonė finansinių sunkumų turės per artimiausius 3 mėnesius), nėra aišku, kodėl išskiriamos įmonės, kurios įsteigtos anksčiau nei prieš 3 metus ir kurioms restruktūrizavimas buvo įvykdytas arba nutrauktas anksčiau nei prieš 10 metų ir joms neleidžiama vykdyti restruktūrizavimo. Restruktūrizavimu siekiamų tikslų (išsaugoti ir plėtoti ūkinę komercinę veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto) galėtų pasiekti ir tos įmonės, kurioms pagal Projektą būtų neleistas vykdyti restruktūrizavimas.

Dėl šių priežasčių, siūlome leisti restruktūrizavimą vykdyti ir toms įmonėms, kurios įsteigtos mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo dienos, taip pat, kurioms nuo teismo sprendimo baigti arba nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą praėjo mažiau kaip dešimt metų, tuomet, kai įmonės nepretenduoja į valstybės restruktūrizavimo pagalbą.

Dėl kreditorių teisės inicijuoti įmonės restruktūrizavimą

Projekto 6 straipsniu siūloma panaikinti galimybę įmonės restruktūrizavimo procesą pradėti įmonės kreditoriams ir numatyti, jog visais atvejais įmonės restruktūrizavimo procedūra gali būti pradėta tik pačios įmonės iniciatyva. Šis siūlymas motyvuojamas tuo, jog kreditoriai gali nežinoti įmonės faktinės ūkinės komercinės būklės, ateities planų ir dėl to iki šiol nesiėmė iniciatyvos restruktūrizuoti įmonę.

Draudimas įmonės kreditoriams inicijuoti įmonės restruktūrizavimą yra ydingas, kadangi pažeistų kreditorių teisę atsiradus pavojui neatgauti teisėtai jiems priklausančių įsipareigojimų iš įmonės, ir matant, jog įmonės vadovai nesiima reikalingų veiksmų šio pavojaus panaikinimui, inicijuoti įmonės restruktūrizavimą ir taip apginti savo interesus, užsitikrinti įsipareigojimų vykdymą. Projekto aiškinamajame rašte išsakomas argumentas, jog iki šiol įmonės kreditoriai nesiėmė iniciatyvos restruktūrizuoti įmonę, nėra pakankamas šiai kreditorių teisei panaikinti, kadangi kreditorių iniciatyvos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą poreikis gali atsirasti ateityje. Be to, Įmonių bankroto įstatymo aktualios redakcijos 5 straipsnyje numatyta, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei be kitų asmenų turi ir įmonės kreditoriai, todėl tokią teisę jie turėtų turėti ir įmonės restruktūrizavimo atveju.

Dėl šių priežasčių siūlome palikti iniciatyvos pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą teisę ir įmonės kreditoriams.

Dėl reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimui pritartų įmonės kreditoriai, panaikinimo

Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo, kad įmonės vadovo siūlymui restruktūrizuoti įmonę turi pritarti jos kreditorių susirinkimas. Tokiu atveju užtektų tik priimto įmonės valdymo organų sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir kreditorių supažindinimo su Restruktūrizavimo plano metmenimis bei sprendimu dėl šių metmenų patvirtinimo.

Įmonės kreditoriai turi turėti teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo, kadangi ji tiesiogiai paveikia įmonės kreditorių galimybę atgauti įmonės įsipareigojimus. Vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų yra sumokėti įmonės skolas ir atkurti įmonės mokumą, tinkamas šių tikslų įgyvendinimas glaudžiai susijęs su įmonės kreditorių nuomone apie galimą sėkmingą restruktūrizavimo proceso įgyvendinimą. Be to, turint omenyje, jog pradėjus įmonės restruktūrizavimą įmonei pradedamos taikyti Projekto 8 straipsnyje bei 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos priemonės (palūkanų ir netesybų skaičiavimo mokėjimo sustabdymas, išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus sustabdymas, disponavimo turtu apribojimai ir kt.), kurios apriboja kreditorių veiksmus, sprendimas restruktūrizuoti įmonę turi būti priimtas bendru įmonės vadovų bei kreditorių sutarimu.

Dėl šių priežasčių siūlome palikti teisę kreditoriams dalyvauti priimant sprendimą dėl siūlymo restruktūrizuoti įmonę priėmimo.

Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas

Projektu siūloma įstatyme įtvirtinti privalomą kvalifikacinį restruktūrizavimo administratorių atestavimą. Šiuo metu restruktūrizavimo administratorių licencijavimas yra vykdomas, tačiau nėra įtvirtintas įstatymu. Privalomas restruktūrizavimo administratorių atestavimas yra perteklinis, didinantis verslo reguliavimo naštą ir jo reiktų atsisakyti. Privalomam atestavimui nėra priežasčių susijusių su viešosios tvarkos, visuomenės sveikatos ar saugumo užtikrinimu. Privalomas atestavimas neatitinka proporcingumo principo: administratoriaus kontrolę atlieka tiek teismai (skirdami restruktūrizavimo administratorių), tiek įmonės kreditoriai ar restruktūrizuojamos įmonės vadovai (kreipdamiesi į teismą dėl restruktūrizavimo administratoriaus atstatydinimo). Jie yra labiausiai suinteresuoti tinkama administratorių kvalifikacija ir kompetencija, todėl gali rinktis jų poreikius atitinkantį administratorių ir esant reikalui jį atšaukti. Įmonių vadovų veiklai nereikalaujamas kvalifikacinis atestavimas, nors ši veikla funkcine prasme yra daug sudėtingesnė. Privalomas kvalifikacinis atestavimas taip pat sumažina potencialių administratorių skaičių, kadangi sukuria barjerą imtis restruktūrizavimo administratorių veiklos. Taip potencialiai didindama administravimo paslaugų kaina.

Be to LR Vyriausybės nutarimu Nr. 144 sudarytos verslo aplinkos gerinimo komisijos (Saulėtekio komisijos) 2009 m. balandžio 27 d. posėdyje buvo nutarta pritarti biurokratinės naštos verslui mažinimo darbo grupės pasiūlymui, panaikinti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų licencijavimą. Vyriausybė 2009 m. gegužės 27 d. pavedė Ūkio ministerijai kartu su suinteresuotomis institucijomis iki 2009 m. birželio 23 d. išnagrinėti klausimą dėl įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugų licencijavimo panaikinimo ir prireikus pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus.

Dėl minėtų priežasčių siūlome atsisakyti privalomo restruktūrizavimo administratorių atestavimo. Jeigu privalomo restruktūrizavimo administratorių atestavimo nebus atsisakyta, siūlome atkreipti dėmesį į reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas.

Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad asmuo, siekiantis įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas, privalo turėti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tai reikštų, kad asmuo, siekiantis teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas, privalo laikyti tiek bankroto administratoriaus, tiek restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacinius egzaminus.

Asmens pasirengimą ir tinkamumą teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas privalo tikrinti Projekto 16 straipsnio 2 punkte numatytas įmonių restruktūrizavimo administratorių kvalifikacijos egzaminas. Jeigu įmonių restruktūrizavimo administratoriams yra reikalingos žinios apie įmonių bankrotą, šių žinių reikalavimas gali būti įtrauktas į įmonių restruktūrizavimo administratorių kvalifikacinį egzaminą, tačiau abiejų egzaminų reikalavimas yra perteklinis.

Dviejų kvalifikacijos egzaminų reikalavimas yra nepagrįstas, todėl siūlome jo atsisakyti ir numatyti, kad asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas, užtektų tik įmonių restruktūrizavimo administratorių kvalifikacijos egzamino.

Dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose

Projekto 25 straipsnio 4 dalyje siūloma Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovams suteikti teisę dalyvauti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimuose. Ši nuostata yra ydinga, kadangi kreditorių susirinkimuose yra sprendžiami privačių šalių (kreditorių, įmonės vadovų, savininkų) reikalai, visi tiesiogiai susiję ir suinteresuoti asmenys turi teisę atstovauti ir ginti savo interesus. Privačių šalių teisėtų interesų užtikrinimui priemonės yra (šalis dėl pažeistų interesų gali kreiptis į teismą ir ginčyti kreditorių susirinkimo sprendimus), todėl papildoma Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovo kontrolė yra perteklinė.

Dėl minėtų priežasčių siūlome atsisakyti Projekto nuostatos dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose.

Išvados/pasiūlymai:

1. Siūlome pakeisti Projekto 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose norimas įtvirtinti nuostatas ir leisti restruktūrizavimą vykdyti ir toms įmonėms, kurios įsteigtos mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo padavimo dienos, taip pat, kurioms nuo teismo sprendimo baigti arba nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą praėjo mažiau kaip dešimt metų, tuomet, kai jos nepretenduoja į valstybės restruktūrizavimo pagalbą.
2. Siūlome atsisakyti Projekto 6 straipsnio nuostatos ir palikti iniciatyvos teisę pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą ir įmonės kreditoriams.
3. Siūlome neatsisakyti reikalavimo, kad įmonės vadovo siūlymui restruktūrizuoti įmonę turi pritarti jos kreditorių susirinkimas ir palikti teisę kreditoriams dalyvauti priimant šį sprendimą.
4. Siūlome atsisakyti Projekto 17 straipsniu įtvirtinamo privalomo restruktūrizavimo administratorių atestavimo.
5. Jeigu privalomo restruktūrizavimo administratorių atestavimo atsisakoma nebus, siūlomeatsisakyti Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatos ir numatyti, kad asmenims, siekiantiems teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas užtektų tik įmonių restruktūrizavimo administratorių kvalifikacijos egzamino.
6. Siūlome atsisakyti Projekto 25 straipsnio 4 dalyje siūlomos nuostatos dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose.