Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia pastabas bei siūlymus LR Teisėkūros pagrindų įstatymo projektui Nr. 10-1451-01. Teisėkūros pagrindų įstatymas būtinas tam, kad būtų įtvirtinti Konstitucijoje numatyti valstybės valdymo skaidrumo, ribotos valdžios, pagrįsto ir proporcingo reguliavimo ir visuomenės dalyvavimo principai.
Pagirtina, jog Įstatymo projektas numato sistemišką teisėkūros viešumą. Teisėkūros viešumas ir visuomenės informavimas leistų pasireikšti konkuruojantiems interesams ir galiausiai viešos diskusijos būdu padėtų rasti visuotinai priimtiną sprendimą. Viešas valstybės reikalų tvarkymas yra neatsiejama demokratinės valstybės valdymo dalis, viešumas yra viena iš konstitucinio principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ sudėtinių dalių. Viešumas yra būtinas ir tam, kad pasirinkus vieną ar kitą reguliavimo būdą, apimtį, pobūdį ir priėmus atitinkamą teisės aktą, visuomenė, suinteresuotos grupės galėtų įvertinti visas reguliavimo alternatyvas, kurios buvo svarstytos, atmestos ar pasirinktos.
Todėl vieningos teisėkūros informacinės sistemos sukūrimas sveikintinas. Tokia sistema leistų viešinti teisėkūros iniciatyvas, parengtus teisės aktų projektus, suinteresuotų valstybės institucijų, verslo bendruomenės bei pilietinės visuomenės organizacijų siūlymus ir nuomones.
Įstatymo projektas taip pat iš dalies bando spręsti teisėkūros chaotiškumo problemą numatydamas, jog teisėkūros iniciatyvos pirmiausia turi būti įtvirtintos teisės aktų leidybos teisę turinčių institucijų teisėkūros planuose. Tam, kad teisės aktų leidyba atitiktų konstitucinius teisinės sistemos stabilumo, realaus ir pilnaverčio visuomenės dalyvavimo teisės aktų leidyboje bei viešumo principus, greta jau siūlomų teisėkūros principų būtina įtvirtinti ir principą, kuris numatytų, jog teisės aktų leidyba negali būti „per greita“ ir skubota. Šis principas įpareigotų suteikti adekvatų laiką visoms teisėkūros stadijoms, susiaurintų teisės aktų leidėjų galimybes taikyti skubos procedūras bei galiausiai laiduotų mažesnį klaidų įstatymų leidyboje skaičių.
Taip pat teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Projekte reikia numatyti priemones, kurios mažintų teisės aktų leidybos greitį, numatant minimalius atskirų stadijų terminus.
2. Papildyti projekte numatytus teisėkūros principus – „lėtumo/adekvataus laiko teisėkūros procesui skyrimo“ principu. Juo įtvirtinti, jog turi būti skiriamas adekvatus laikas visoms teisėkūros stadijoms (ne tik visuomenės pastaboms pateikti), bet ir suteikti laiko geriau apgalvoti, aptarti sprendimą.
3. Projekte nėra apibrėžta, kokie asmenys turi teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę. Įtvirtinama, jog teisėkūros iniciatyvos teisę turi bet kuris asmuo ar asmenų grupė, tačiau vartojamas ir nekonkretizuotas „asmenų turinčių teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę“ terminas.
4. Siūlome papildyti 3 straipsnį, kuris numato Teisėkūros principus, 2 punktą. Šis punktas detalizuoja proporcingumo principo esmę. Greta proporcingumo būtina įtvirtinti kitą svarbų proporcingumo principui artimą aspektą – siūlomo reguliavimo tinkamumo teisinio reguliavimo tikslui pasiekti. Šis principas įpareigotų teisėkūros subjektą vertinti reguliavimo priemones atsižvelgiant į tai, kokių tikslų reguliavimu norima pasiekti. Tai skatintų deklaruoti tikruosius teisės aktų priėmimo tikslus, o tai pat leistų tiksliau įvertinti jų pasekmes.
5. Siūlytina suderinti tarpusavyje projekto 5 straipsnio nuostatas, numatančias, kokia informacija skelbiama Teisėkūros informacinėje sistemoje, ir 9 straipsnio nuostatas. Papildyti 5 str. 2 d. 4 punktą ir numatyti, kad sistemoje taip viešinami 9 str. 5 d. numatyti dokumentai „alternatyvūs teisės aktų projektai“ ir asmenų pateiktų pasiūlymų, pastabų ir alternatyvių pasiūlymų vertinimai, kuriuos privalo pateikti tiesės akto projekto rengėjas.
6. Papildyti projekto baigiamąsias nuostatas ir numatyti šiuo metu neviešų teisėkūros informacinėje sistemoje nepateikiamų ir internete neprieinamų teisės aktų paviešinimo terminus. Ypač tai svarbu jau galiojantiems, bet vartotojams lengvai neprieinamiems aktams, pavyzdžiui, savivaldybių tarybų nutarimai.
7. Numatyti minimalius terminus, kada turi būti skelbiami teisės aktų projektai ir kokiais terminais visuomenė gali pateikti pastabas. Asmens teisė į konsultacijas – teisės dalyvauti valstybės valdyme išraiška – privalo būti reglamentuota įstatyminio lygio nuostatomis, be to, konsultacijų su visuomene pagrindines procedūras detaliau reglamentuojant tik poįstatyminiais aktais, į kuriuos nukreipia įstatymo projektas (Seimo statute, Vyriausybės darbo reglamente), gali kilti nuoseklumo ir vieningumo problema.
8. Papildyti 8 str. ir 9 str. numatant, kad teisėkūros informacinėje sistemoje yra nurodomi 9 str. 1 dalyje numatyti teisės akto projekto rengėjai – teisės aktų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys, jų paskirti ar konkurento tvarka parinkti asmenys ar asmenų grupės. Tai suteiktų visuomenei daugiau skaidrumo, ypač kuomet teisės akto projektui parengti yra pasitelkiamos darbo grupės.
