Kas trečias Lietuvos gyventojas taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. Mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai, tad senatvėje jų finansinė priklausomybė nuo „Sodros“ bus didesnė lyginant su kitais gyventojais. Tyrimo rezultatai nurodo būtinybę tęsti pensijų reformą, pažymi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Lietuvos gyventojų tyrimas Omnibus metodu parodė, kad 32,9 proc. gyventojų taupo, kaupia pensijų fonde, investuoja ar imasi kitų priemonių, kurios palengvintų materialinę padėtį senatvėje. 12 proc. apklaustųjų kol kas nekaupia senatvei, bet ketina tai daryti, o 22,3 proc. tai darys, jei atsiras finansinių galimybių. Senatvei nekaupia ir to daryti neketina 28,2 proc. apklaustųjų.
LLRI vyresniosios ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, tyrimo rezultatai rodo gyventojų suvokimą, kad taupyti senatvei reikia ir patiems. „Gyventojai supranta, kad „Sodra“ sočios senatvės negarantuos, tad jie yra linkę kaupti lėšas patys. Deja, finansines galimybes taupyti sumenkina aukštos, 34 proc. dirbančiojo pajamų siekiančios įmokos „Sodrai“, todėl net kas ketvirtas gyventojas lieka be finansinės galimybės kaupti senatvei savarankiškai,“ – sako ekspertė.
„Lyginant apklaustųjų atsakymus pagal jų pajamas, mažiausiai taupo žemiausias pajamas turintys gyventojai: tai daro tik apie 30 proc. apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro iki 500 bei nuo 501 iki 1000 litų. Tuo tarpu tarp apklaustųjų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 1500 litų, senatvei taupo jau kas antras žmogus – 52,5 proc.,“ – tyrimo rezultatus apžvelgia K. Leontjeva.
Žemesnis taupymo lygis tarp mažiausias pajamas uždirbančių gyventojų nurodo, kad senatvėje būtent šie gyventojai bus labiausiai finansiškai priklausomi nuo „Sodros“. „Kaip tik todėl prieš dešimtmetį Lietuvoje buvo įvesta antra pensijų pakopa, kurios esminis privalumas – galimybė susitaupyti senatvei net ir neturint laisvų lėšų kaupimui. Kaupiant antroje pensijų pakopoje, dalis dirbančiųjų „Sodros“ įmokų pervedama į jų asmenines sąskaitas. Tokiu būdu nesumažinamos dirbančiojo į rankas gaunamos pajamos ir užtikrinamas nuo prastos „Sodros“ būklės nepriklausomas finansinis šaltinis. Deja, pervedimai į asmenines sąskaitas buvo apkarpyti nuo 2009 m., o tai reiškia, kad dirbantieji bus sukaupę mažiau lėšų senatvei,“ – pabrėžia ekspertė.
Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas nustatė pareigą atkurti antros pensijų pakopos pervedimų lygį iki 5,5 proc. ir kompensuoti sumažintas įmokas. „Kuo ilgiau bus delsiama įvykdyti šį įpareigojimą, tuo didesnė našta guls ant „Sodros“ pečių ateityje. Jau šiandien būtina atkurti pervedimus iki 5,5 proc., užtikrinant, kad mažiausiai uždirbantys gyventojai nebus pasmerkti skurdui senatvėje“ – ragina K. Leontjeva.
Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2012 m. birželio 15 – 22 dienomis. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.