Sklandžiai ir efektyviai veikiantis beviltiškų skolų institutas yra svarbus, kadangi leidžia įmonėms sumažinti apmokestinamąjį pelną nemokant pelno mokesčio už negautas (ir beviltiškomis skolomis pripažintas) pajamas. Identifikuodamas tam tikras problemas skolų pripažinimo beviltiškomis proceso teisiniame reguliavime LLRI teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (IX-675) 25 straipsnio, numatančio beviltiškų skolų apibrėžimą ir dėl kai kurių Finansų ministro įsakymu patvirtintų Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių nuostatų (Nr. 1k-188).
Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
Beviltiškų skolų sąvoka yra įtvirtinta LR Pelno mokesčio įstatyme, kuriame numatyta, jog beviltiškos skolos yra ribojamo dydžio leidžiamas atskaitymas. LR Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnyje teigiama, jog skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Be to, šiuo metu Seime svarstomame LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymo projekto (XIP-1380(2)) 1 straipsnyje teigiama, jog skolos
laikomos beviltiškomis, kai mokesčių mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Terminas, kuriam praėjus skolos yra laikomos beviltiškomis yra formalus skolų pripažinimo beviltiškomis kriterijus. Akivaizdu, jog esant tam tikroms aplinkybėms skolos gali tapti beviltiškomis ir anksčiau nei per LR Pelno mokestyje numatytą vienerių metų terminą. Tokiais atvejais, nors įmonės ir galėtų įrodyti skolų beviltiškumą reikalaujamais dokumentais, tačiau negali to padaryti dėl netenkinamo termino kriterijaus. Taip pat, skolos gali netapti beviltiškomis ir suėjus numatytam terminui, nes bet kuriuo atveju reikia įrodinėti skolos beviltiškumą iš esmės.
Siekiant efektyvaus skolų pripažinimo beviltiškomis proceso bei turinio prieš formą viršenybės siūlome atsisakyti skolų pradelsimo termino kaip skolų pripažinimo beviltiškomis kriterijaus. Atkreipiame dėmesį, jog šiuo atveju įmonėms liktų būtinybė įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti, tačiau nebebūtų taikomas formalus vienerių metų kriterijus. Tokiu būdu taip pat galėtų būti suvienodintas beviltiškų skolų traktavimas LR Pelno mokesčio įstatyme bei dar nepriimtame LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo įstatymo projekte, kadangi priėmus šį įstatymą įsiteisėtų nepagrįstas tos pačios sąvokos skirtingas traktavimas atskiruose teisės aktuose. Termino kriterijaus panaikinimas taip pat bent iš dalies padėtų nuo „fenikso sindromo“ kenčiančioms įmonėms, nes leistų greičiau beviltiškomis pripažinti „feniksų“ skolas.
LLRI pasiūlymai dėl kai kurių Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių nuostatų
Pripažįstant skolas beviltiškomis vadovaujamasi Finansų ministro įsakymu patvirtintomis Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklėmis (toliau – taisyklės). Šiose taisyklėse numatyti reikalingi pateikti dokumentai, kuriais mokesčių mokėtojai įrodo skolų beviltiškumą bei pastangas jas susigrąžinti, reglamentuoja, kaip apskaičiuojamos beviltiškų skolų sumos. Naujausios taisyklės yra patvirtintos 2010 m. birželio 10 d. finansų ministrės įsakymu (Nr. 1k-188).
Šiuo metu galiojančių taisyklių nuostatos, palengvinančios skolų pripažinimo beviltiškomis procedūrą lyginant su prieš tai buvusiomis taisyklėmis, yra reikalingos ir sveikintinos. Tačiau taisyklėse vis dar išlieka keistinų nuostatų, kurios nereikalingai ir nepagrįstai apsunkina skolų pripažinimo beviltiškomis procedūrą.
Dėl privalomo registruoti turto
Taisyklių 15.2 punkte numatyta, jog norint įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tokias skolas mokesčių mokėtojas privalo turėti dokumentą, kuriuo patvirtina, jog skolininkas neturi privalomojo registruoti turto. Ši taisyklių nuostata dažnai tampa formalia, teisine kliūtimi skolas pripažinti beviltiškomis tuomet, kai įmonė realiai nebeturi finansinių ar kitų išteklių grąžinti skolas, tačiau turi mažaverčio, sunkiai realizuojamo, privalomo registruoti turto.
Privalomo registruoti turto įmonėje nebuvimo kriterijus gali būti suvokiamas kaip saugiklis užtikrinantis, jog beviltiškomis skolos nebus pripažįstamos tuomet, kai įmonė turi realizuojamo turto ir jį pardavusi gali grąžinti skolas. Tačiau šis kriterijus gali nepasiekti minėto tikslo: viena vertus įmonės gali turėti vertingo neprivalomo registruoti turto, kita vertus – beverčio privalomo registruoti turto. Pavyzdžiui, įmonės vardu registruotas automobilis gali tapti priežastimi beviltiška nepripažinti skolos, vertos kelis ar keliasdešimt kartų daugiau nei automobilio rinkos vertė.
Dėl šios priežasties tikslinga yra atsisakyti reikalavimo, jog įmonių skolos beviltiškomis pripažįstamos gali būti tik tuomet, kai jos neturi privalomo registruoti turto. Vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą taisykle galima būtų numatyti, jog įmonės norėdamos skolas pripažinti beviltiškomis turi atsižvelgti į įmonės turimą turtą, tačiau privalomo registruoti turto turėjimas pats savaime neturi būti priežastis nepripažinti skolų beviltiškomis tuomet, kai šis turtas yra menkavertis.
Dėl dokumentų iš užsienio šalių
Taisyklių 15.1, 15.2, 16.1, 16.2, 48.1 punktuose numatyta, jog tais atvejais, kai siekiama beviltiška pripažinti užsienio šalies vieneto skolą, skolų beviltiškumą patvirtinančius dokumentus privalo pateikti užsienio šalies valstybinės institucijos.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet užsienio šalių valstybinės institucijos neišduoda reikalingų pažymų argumentuodamos, jog visa reikalinga informacija yra skelbiama internetinėje erdvėje ir pagal tos šalies įstatymus to pakanka. Taip pat šio reikalavimo vykdymas gali būti problematiškas tose užsienio šalyse, kuriose nėra valstybinių institucijų, teikiančių atitinkamus dokumentus.
Dėl šių priežasčių ir siekiant palengvinti skolų pripažinimo beviltiškomis procedūrą reikia peržiūrėti reikalavimus dokumentams reikalingiems skolų pripažinimui beviltiškomis iš užsienio šalių. Siūlome taisyklėse numatyti galimybę pripažinti ir elektroninėje erdvėje pateikiamą informaciją tuomet, kai užsienio šalių institucijos neišduoda reikalingų dokumentų, tačiau adekvačią informaciją pateikia elektroninėje erdvėje. Taip pat siūlome numatyti galimybę tinkamais dokumentais pripažinti ir užsienio šalių privačių juridinių asmenų dokumentus tuomet, kai šalyje nėra valstybinės institucijos, galinčios išduoti reikiamą dokumentą.
Išvados ir pasiūlymai
Kai kurios Pelno mokesčio įstatymo bei Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių nuostatos nereikalingai ir nepagrįstai apsunkina skolų pripažinimo beviltiškomis procedūrą. Dėl šios priežasties siūlome:
· Atsisakyti skolų pradelsimo termino kaip skolų pripažinimo beviltiškomis kriterijaus.
· Atsisakyti reikalavimo, jog įmonių skolos beviltiškomis pripažįstamos gali būti tik tuomet, kai jos neturi privalomo registruoti turto ir numatyti, jog įmonės norėdamos skolas pripažinti beviltiškomis turi atsižvelgti į įmonės skolininkės turimą turtą.
· Pripažinti ir elektroninėje erdvėje pateikiamą informaciją tuomet, kai užsienio šalių institucijos neišduoda reikalingų dokumentų, tačiau adekvačią informaciją pateikia elektroninėje erdvėje.
· Tinkamais dokumentais taip pat pripažinti ir užsienio šalių privačių juridinių asmenų dokumentus tuomet, kai šalyje nėra valstybinės institucijos, galinčios išduoti reikiamą dokumentą.
