Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos dėl siūlymo didinti naftos ir dujų išteklių mokestį
Siūlymai didinti naftos ir dujų išteklių mokestį yra svarstomi išsamiai neįvertinus ankstesnio šio mokesčio didinimo (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) pasekmių. Siekiant, kad teisėkūra būtų skaidri ir tikslinga, prieš svarstant dar vieną tarifų padidinimą, raginame Aplinkos ministeriją išsamiai išnagrinėti ir įvertinti padidintų tarifų pasekmes mokesčių surinkimui ir įmonių veiklai.
Prognozuojant naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifų būsimų padidinimų įtaką biudžetui siūlome įvertinti tai, kad:
• Naftos gavyba Lietuvoje natūraliai mažėja, todėl mokesčių surinkimas mažės net ir nekeliant tarifų;
• Padidinti mokesčiai mažins ekonominės veiklos paskatas ir galimai sumažins gavybą dėl to, kad ribiniai telkiniai taps nebepelningi.
Priešingai nei siūlo LLRI, Aplinkos ministerijos atliktoje analizėje prognozės dėl papildomų pajamų buvo atliktos statiškai, dauginant aukštesnį mokesčio tarifą iš 2012 m. išgautų išteklių apimčių. Siekiant tikslesnio įvertinimo, siūlome modeliuoti kelis skirtingus pajamų surinkimo variantus, įvertinant gamybos apimčių pokytį dėl tarifo padidinimo ir dėl natūralaus gavybos Lietuvoje mažėjimo, taip pat įvertinant kokį skaičių darbuotojų įmonės atleistų. Svarbu ir tai, kad modeliuojant naftos ir dujų išteklių mokesčio didinimo efektą reikia įvertinti ir padarinius kitų mokesčių (gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, pelno mokesčio ir kt.) surinkimui (analizėje tai nebuvo padaryta).
Biudžeto pajamų didinimo tikslą galima pasiekti tik tuomet, jei apmokestinimas ženkliai neriboja ekonominės veiklos.
Raginame atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto požiūriu “saugesnis” tarifas yra žemesnis tarifas. Nustačius per žemą tarifą, mažesnės naftos ir dujų išteklių mokesčio pajamos bus visiškai ar bent iš dalies kompensuojamos 1) pelno mokesčio pajamų padidėjimu; 2) padidėjusiais gavybos mastais ir dėl to padidėjusiomis kitų mokesčių pajamomis. Tuo tarpu nustačius per aukštą naftos ir dujų išteklių mokestį būtų ribojama ekonominė veikla, o tai mažintų biudžeto pajamas. Pajamų efektas dėl padidėjusio tarifo tampa mažesnis už mokestinių pajamų sumažėjimą dėl sumažėjusios gavybos. Taip pat, reikia įvertinti poveikį ne tik jau veikiančiai gavybai, tačiau ir ilgalaikį poveikį ir paskatas investuoti į naują gavybą.
Taip pat primename, kad naftos ir dujų mokestis negali būti priemonė drausti netradicinių angliavandenilių gavybą. Jei yra politinis apsisprendimas riboti šią veiklą, tai turi būti deklaruojama atviru draudimu, o ne per didelį mokestį.
Išvados
1. Mokesčio dydis turi būti toks, kuris maksimizuotų pajamas, t.y. jis neturi būti toks aukštas, kad potencialiai stabdytų veiklą.
2. „Saugesnis“ tarifas biudžeto pajamų prasme yra žemesnis tarifas.
Pasiūlymai
1. Įvertinti nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusių padidintų naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifų pasekmes mokesčių (įskaitant pelno, GPM, PSD, “Sodros” įmokų ir kt.) surinkimui ir įmonių veiklai.
2. Prognozuojant siūlomų naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifų įtaką biudžetui:
– modeliuoti kelis skirtingus pajamų surinkimo variantus, įvertinant gamybos apimčių pokytį dėl tarifo padidinimo ir dėl natūralaus gavybos Lietuvoje mažėjimo, taip pat įvertinant kokį skaičių darbuotojų įmonės atleistų;
– įvertinti padarinius ne tik naftos ir dujų išteklių mokesčio, bet ir kitų mokesčių (pelno, GPM, PSD, “Sodros” įmokų ir kt.) surinkimui.
