Lietuvos laisvosios rinkos institutas teikia pastabas Kelių įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui. Įstatyme numatyta pertvarkyti Valstybės įmonę (VĮ) Transporto ir kelių institutas ir įsteigti naują biudžetinę įstaigą – Kelių tyrimų centrą prie Susisiekimo ministerijos, kuri teiktų kelio darbų priežiūros paslaugas*. Pateikiame argumentus, kad toks sprendimas prieštarautų bendrai valstybės turto ir ūkinių funkcijų valdymo pertvarkai, neužtikrintų efektyvaus lėšų panaudojimo ir neleistinai apribotų konkurenciją.
1. Naujos biudžetinės įstaigos prie ministerijos steigimas prieštarauja vykdomai valstybės komercinio turto pertvarkai
Naujos biudžetinės įstaigos steigimas prie Susisiekimo ministerijos prieštarauja šiuo metu vykdomai valstybės valdomo komercinio turto pertvarkai, kurios metu, įmonės, vykdančios komercinę veiklą, turėtų būti pertvarkomos į UAB arba parduodamos. Įstatymo projektu VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas yra iš esmės prijungiama prie Susisiekimo ministerijos, t.y. priešingai vykdomai valstybės valdomo komercinio turto pertvarkai.
Teikiamos paslaugos nėra tiesioginė valstybės funkcija ar veikla, kurioje valstybinis kapitalas turi nenuginčijamą pranašumą prieš privatų kapitalą, todėl naujos biudžetinės organizacijos kūrimas vietoje paslaugų pirkimo rinkoje nėra pagrįstas
Dabartinė situacija, kuomet paslaugos perkamos iš VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas yra labiau atitinkanti pertvarkos esmę nei siūlomas pakeitimas. Siūlomas pakeitimas neleidžia nuo ministerijos atskirti ūkinių, techninių funkcijų ir šias paslaugas pirkti per viešuosius pirkimus.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas nedetalizuoja, kas tiksliai daroma su VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas. Iš įstatymo aiškinamojo rašto nėra aišku, ar institutas bus likviduojamas, ar nauja biudžetinė įstaiga tik perims dalį instituto funkcijų.
2. Valstybės įmonės pakeitimas biudžetine įstaiga efektyvumo nedidina
Įstatymo projekte deklaruojamas tikslas – užtikrinti kelių tiesimo ir priežiūros darbų kokybę bei skaidrų, efektyvų ir kryptingą valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Tačiau siūloma priemonė yra iš esmės yra skirta sukurti naują biudžetinę įstaigą – Kelių tyrimų centrą prie Susisiekimo ministerijos. Sukuriamą įstaigą numatoma finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, įstaigai skiriant apie 6,87 mln. Lt.
Šiuo metu VĮ Transporto ir kelių institutas jau vykdo įstatymo projekte numatytas veiklas (pvz., analizuoja transporto infrastruktūros būklę, nagrinėja transporto srautus Lietuvos keliuose, tiria,vertina kelių ir važiuojančio transporto poveikį aplinkai ir kt.). Tai daro dalyvaudamas konkursuose. Tokiu būdu įstatymo projektas tik keičia VĮ Transporto ir kelių instituto statusą.
LLRI nuomone, siūloma priemonė neužtikrina efektyvaus ir kryptingo biudžeto lėšų panaudojimo. Pagal efektyvumo kriterijų, paslaugas reikia pirkti mažiausia įmanoma kaina (įvertinus kainos ir kokybės santykį), nepriklausomai nuo parduodančiosios organizacijos statuso. Tačiau nei įstatymo projekto aiškinamasis raštas, nei veiklos praktika neįrodo, kad siūlomas įstatymo pakeitimas užtikrins efektyvų ir kryptiną biudžeto lėšų panaudojimą.
Net jei įstatymo rengėjų siūlomas tikslų įgyvendinimo būdas ir būtų labiausiai pagrįstas, įstatymo projektą lydinčiuose dokumentuose tokio pagrįstumo įrodymų nėra pateikta. Netgi atvirkščiai, pažymima, kad dabar šias paslaugas teikianti VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas veikia neefektyviai. LLRI nuomone, reorganizavus Valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą prie ministerijos, prielaidos veiklos efektyvumo didinimui nėra sukuriamos. Tokiu būdu įstatymo projektas nepasiekia jam keliamų tikslų, o tiesiog yra skirtas perkelti VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto turtą į naujai kuriamą biudžetinę įstaigą prie Susisiekimo ministerijos.
3. Kelių darbų priežiūros paslaugų pirkimas išskirtinai iš naujai kuriamos biudžetinės įstaigos pažeidžia konkurencijos principus
Kaip pažymi įstatymo projekto aiškinamasis raštas, šiuo metu paslaugos (t.y. paslaugos numatytos įstatymo projekte) yra perkamos. Tai reiškia, kad egzistuoja įstatyme numatytų paslaugų rinka, paslaugas galima pirkti iš rinkos dalyvių, o biudžetinės įstaigos (kuri teiktų tokias pat paslaugas) kūrimas nėra būtinas. Svarbiausia, tokios biudžetinės įstaigos sukūrimas ir paslaugų pirkimas (vykdymas) išskirtinai iš šios įmonės pažeistų konkurencijos principus ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį.
Tai, kad konkurencijos principai yra pažeidžiama ir dabar, t.y. dalį ar visas paslaugas teikia VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas, negali būti naudojama kaip argumentas tokia ydingą praktiką tęsti toliau.
Nėra pagrįsta, kodėl įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje numatytos funkcijos privalo būti atliekamos toje pačioje įstaigoje. Reikalaujant, kad visas paslaugas atliktų ta pati institucija, sukuriama situacija, kuomet esami rinkos dalyviai gali nebūti pajėgūs teikti visų norimų paslaugų. Tačiau, tikėtina, kad visas šias paslaugas perkant atskirai, rinkoje atsirastų įmonė galinti teikti konkrečią paslaugą. Tokiu būdu atsirastų galimybė palyginti skirtingų paslaugų teikėjų kainas ir paslaugas pirkti rinkoje.
LLRI nuomone, įstatymo projekte numatyta nuostata visas paslaugas pirkti iš tos pačios įmonės, sudaro prielaidas neefektyviam lėšų panaudojimui, konkurencijos ribojimui ir išskirtinių teisių suteikimui naujai kuriamai įstaigai.
Kelių darbų kokybės priežiūra yra paslauga, kurią galima ir reikia pirkti kaip bet kokią kitą paslaugą: atviro ir skaidraus konkurso būdu. Tik taip būtų užtikrintas įstatymo projekte numatytų tikslų įgyvendinimas mažiausiomis sąnaudomis.
Siūlymai:
1. Neįkurti biudžetinės įstaigos Kelių tyrimo centras prie Susisiekimo ministerijos.
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje numatytas paslaugas pirkti atskirai, viešo ir skaidraus konkurso būdu.
*„Kelių tyrimų centras prie Susisiekimo ministerijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų:
1) atlieka valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus, renka, inventorizuoja ir analizuoja duomenis apie valstybinės reikšmės kelius, perduoda šiuos duomenis į valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą, teikia pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programų rengimo;
2) atlieka planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų techninę, ekonominę bei aplinkosauginę analizę;
3) vykdo atliktų kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę bei aplinkosauginę stebėseną;
4) atlieka valstybinės reikšmės kelių saugos patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, eismo įvykių ir avaringų vietų analizę bei stebėseną, nustato kelių saugos lygius;
5) rengia pagal kompetenciją kelių normatyvinių techninių ir kitų dokumentų projektus.“ (Įstatymo projekto 6 straipsnis.)
