ES struktūrinių fondų lėšų Lietuvoje panaudojimo tema yra svarbi dėl keleto priežasčių. Visų pirma dėl to, jog Europos Sąjungos parama yra didelė savo apimtimi, ji turi didelę įtaką valstybės sektoriaus finansams bei privačiame sektoriuje daromiems sprendimams. Antra – Europos Sąjungos paramos lėšų paskirstymas yra vykdomas per valstybės institucijas. Tai atveria vietos diskusijoms apie ES lėšų panaudojimo kryptis, jų efektyvumą, galimybę tobulinti ES lėšų panaudojimo procesus siekiant didesnės lėšų įsisavinimo naudos.
Šio darbo tikslas įpusėjus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų 2007-2013 metų panaudojimo etapui trumpai apžvelgti ES lėšų Lietuvoje įsisavinimą, įvardinti teigiamas ir neigiamas ES lėšų panaudojimo pasekmes bei suformuluoti principus, leidžiančius įsisavinti bei perskirstyti ES lėšas siekiant didinti jų panaudojimo naudą. Praktiškai šis darbas yra naudingas tuo, jog jame formuluojamos gairės, kuriomis remiantis gali būti perskirstomos ES struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje peržiūrint ES lėšų panaudojimo Lietuvoje planus 2011 ir 2013 m. Gairės taip pat gali pasitarnauti formuluojant sekančio programavimo laikotarpio ES lėšų panaudojimo kryptis ir prioritetus.
Darbas suskirstytas į tris dalis, jos atspindi tris ES struktūrinės paramos lėšų panaudojimo analizės lygmenis. Pirmojoje dalyje bus vertinamas ES struktūrinių fondų tikslingumas apskirtai, t.y. ar struktūriniai fondai yra tinkama ir efektyvi ES politikos įgyvendinimo priemonė. Ši dalis apibendrina tarptautinius tyrimus, nagrinėjančius ES struktūrinę paramą ir jos pasekmes. Antroje dalyje bus formuluojami ES lėšų panaudojimo principai nekvestionuojant ES struktūrinių fondų lėšų tikslingumo apskirtai. Šios dalies tikslas – įvardinti, kaip turėtų būti naudojama ES parama siekiant panaudojimo efektyvumo. Trečiojoje dalyje analizuojamas ES lėšų Lietuvoje panaudojimo atvejis. Šioje dalyje bus daugiausia nagrinėjami ES lėšų išsidėstymo laike bei tempų klausimai.
Visą apžvalgą atsisiųsite paspaudę šią nuorodą.
