Pozicija. LLRI pastabos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XIP-2915

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia pastabas.

Dėl vertikalios integracijos uždraudimo

Įstatymo projektas užkerta kelią dideliam skaičiui ūkio subjektų vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros veiklą (toliau – Priežiūra)
Pagal įstatymo projektą, būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (toliau – Prižiūrėtoju) negali būti :
Šilumos tiekėjas;
Asmenys susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais;
[asmenys] teikiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjui;
Šilumos tiekimo veiklai naudojamų medžiagų, apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai;
Šilumos tiekimo veiklai naudojamų medžiagų, apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių didmeniniai ar mažmeniniai pardavėjai;
Asmenys, kartu su [aukščiau] išvardintais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei (susijusius asmenis suprantant taip, kaip tai išaiškinta Konkurencijos įstatyme).

Įstatymo projektas turės pasekmių visam šilumos ūkio sektoriui, o ne tik Prižiūrėtojui, nes įstatymo projektu yra draudžiama bet kokia vertikali integracija susijusi su Priežiūros veikla. Kitaip tariant, įrenginių prižiūrėti negalės įmonės, kurios kartu užsiima ir šilumos tiekimu, įrenginių gamyba ar pardavimu. Tai reiškia, kad įmonės, norinčios užsiimti Priežiūra privalės atsisakyti (ar nevystyti) beveik jokių komercinių ryšių su įmonėmis šilumos sektoriuje.

Pažymėtina, kad įmonės turės atsisakyti ryšių net tada, jei tie ryšiai nėra tiesiogiai susiję su veikla šilumos sektoriuje. Draudžiama, kad Priežiūra užsiimanti įmonė teiktų bet kokias prekes ar paslaugas šilumos tiekėjui.

Įstatymo projektas taip pat draudžia vertikalią integraciją, kiek tai susiję su nuosavybės klausimais. Jei dalis Prižiūrėtojo įmonės turto nuosavybės teise priklausys šilumos tiekėjui, įrenginių gamintojui ar pardavėjui (arba atvirkščiai, pvz., dalis įrenginių pardavėjo, gamintojo priklausys Prižiūrėtojui), Prižiūrėtojas turės atsisakyti priežiūros veiklos arba šilumos tiekimo, įrenginių gamybos, pardavimo veiklos.

Vertikalios integracijos ar ryšių su kitomis šilumos sektoriuje veikiančiomis įmonėmis uždraudimas gali padidinti prekių ir paslaugų kainas
Atkreipiame dėmesį, kad situacija, kuomet produktų gamintojas, pardavėjas teikia ir priežiūros paslaugas (arba paslaugos teikėjas yra susijęs su pardavėju ar gamintoju) yra plačiai paplitusi. Taip pat paplitusi situacija, kuomet produkto (energijos) tiekėjas kartu teikia ir įrenginių, reikalingų energijos vartojimui, priežiūrą (pvz., AB „Lesto“ tiekia elektros energiją ir prižiūri elektros energijos skaitiklius). Tokia vertikali integracija gali sumažinti produktų ar paslaugų kainas ir taip būti naudinga vartotojams. Todėl vertikalios integracijos uždraudimas ilgalaikėje perspektyvoje gali padidinti veiklos sąnaudas ir kainas vartotojams.

Draudžiant priežiūros įmonėms būti susijusioms nuosavybės ar valdymo ryšiais su kitomis įmonėmis iš šilumos sektoriuje veikiančių įmonių yra atimama galimybė naudotis finansų masto ekonomija, konsoliduoti finansinius išteklius, mažinti veiklos riziką, o svarbiausia – mažinti prekių ir paslaugų kainas.

Pažymėtina, kad jei Priežiūros paslaugas teikiančios įmonės taikysis prie įstatymo reikalavimų, t.y. atsisakys prekių ar paslaugų tiekimo šilumos tiekėjui, įrangos gamybos ar pardavimo ar kurs naujas įmones, jos neišvengiamai patirs išlaidų, kurias turės padengti iš rezervų ar perkelti vartotojui. Kitaip tariant, ir įmonės, ir vartotojai neabejotinai patirs išlaidų, apie jas aiškinamajame rašte nėra užsimenama.

Įstatymo įgyvendinimas gali būti ypač sunkus mažesniuose miestuose
Vertikalios integracijos uždraudimo įgyvendinimas gali būti labai sunkus miestuose, kur ir Priežiūra, ir šilumos tiekimu užsiima savivaldybės įmonės. Tokios įmonės neišvengiamai būtų pripažintos susijusiomis su šilumos tiekimo įmonėmis ir negalėtų vykdyti Priežiūros veiklos.

Siūlomas įstatymo įgyvendinimas gali būti ypač sunkus mažuose miestuose, kur dėl mažo gyventojų skaičiaus, mažos rinkos ir mažo kvalifikuotų specialistų skaičiaus gali apskritai būti sunku surasti įmonių ir asmenų, kurie galėtų vykdyti Priežiūrą, ir būtų niekaip nesusiję su šilumos tiekėju, įrenginių gamintoju ar pardavėju.

Dėl argumentacijos

Dėl monopolijos ir vertikaliosios integracijos
Įstatymo aiškinamasis raštas naujo reguliavimo galimybę ir būtinybę kildina iš Konstitucijos draudimo monopolizuoti rinką ir pareigos saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Pagrindinė aiškinamojo rašto argumentacijos problema – vertikalios integracijos ir monopolijos sugretinimas; iš tikro šios sąvokos žymi skirtingus dalykus.

Draudimas Priežiūros įmonėms priklausyti šilumos tiekėjui, šilumos įrenginių gamybos ar prekybos įmonėms primeną draudimą Priežiūros įmonei būti vertikaliai integruotai su minėtomis įmonėmis. Tuo tarpu draudimas monopolizuoti rinką yra labiau suprantamas, kaip draudimas rinkoje įsigalėti vienam prekės / paslaugos tiekėjui. Draudimas monopolizuoti rinką labiau draudžia „horizontalius“ veiksmus, t.y. veiksmus, kuriais piktnaudžiaujant būtų siekiama, kad priežiūros rinkos segmente liktų vienintelis paslaugos tiekėjas. Tuo tarpu pati vertikali integracija nesudaro grėsmių, kad Priežiūros veikla būtų monopolizuota.

Ir nors neatmestina galimybė, kad vertikali integracija gali būti vienas iš veiksmų siekiant didesnės Priežiūros rinkos dalies, saugant sąžiningos konkurencijos laisvę reikia drausti būtent veiksmus, kurie siekia rinkos monopolizavimo, o ne vertikaliąją integraciją apskritai. Šiuo požiūriu įstatymo projekto siūlymai yra neproporcingi.

Pažymėtina, kad nors aiškinamasis raštas remiasi draudimu monopolizuoti rinką, rašte naudojama argumentacija ir pavyzdžiai neparodo ir net neužsimena apie priežiūros paslaugų rinkos monopolizacijos grėsmę ar galimybę.

Dėl vertikalios integracijos ir prekių paslaugų tiekimo šilumos įmonėms
Įstatymo projekto 1 straipsnyje Prižiūrėtojui be kita ko yra draudžiama teikti prekes ar paslaugas šilumos tiekėjui. Tokiu būdu prekių ar paslaugų tiekimas yra prilyginamas vertikaliai integracijai ir draudžiamas.

Tačiau prekių ar paslaugų tiekime susidarantys pirkėjo – pardavėjo santykiai negali būti prilyginami vertikaliajai integracijai. Vadovautis šiuo principu, išeitų, kad daugiabučio namo bendrija (ar administratorius) ir Prižiūrėtojas taip pat yra vertikaliai integruoti, nes bendrija (administratorius) perka priežiūros paslaugą iš prižiūrėtojo (t.y. prižiūrėtojas teikia paslaugą bendrijai). Savaime suprantama, šis pavyzdys tik iliustruoja įstatymo projekte numatytų draudimo nepagrįstumą.

Įvedamas reguliavimas yra neproporcingas ir prasilenkiantis su 3-iuoju ES energetikos paketu
Aukščiau aprašytas (ar bent panašus) reguliavimo kitose ūkio šakose nėra taikomas. Šiuo požiūriu Projektas sukuria beprecedenčius apribojimus įmonėms, veikiančioms šilumos sektoriuje ir diskriminuoja šias įmones kitų ūkio šakų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad net 3-asis ES energetikos paketas (taikomas elektros ir dujų sektoriams) taiko mažesnius apribojimus įmonėms nei siūlomas Projektas. Net griežčiausiu laikomas „pirmasis“ direktyvos įgyvendinimo būdas riboja vertikalią integracija tik tarp energijos tiekėjo ir tinklų valdytojo (arba tarp gamintojo ir tinklų valdytojo). Integracija ar juo labiau komerciniai sandoriai tarp pvz., energijos įrenginių prižiūrėtojo ir kitų įmonių apskritai nėra ribojami.

Kitos pastabos

Dėl įpareigojimo Konkurencijos tarybai (įstatymo projekto 2 straipsnis)
Įstatymo projekto 2 straipsnis įpareigoja Konkurencijos tarybą kontroliuoti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo reikalavimų ir prižiūrėti, kad Prižiūrėtojai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų. Išvardinti pažeidimai yra Konkurencijos įstatymo dalis, o Konkurencijos įstatymo vykdymas ir taip yra priskirtas Konkurencijos tarybai (Konkurencijos įstatymo 18, 19 straipsniai). Todėl šis įstatymo projekto straipsnis yra perteklinis.

Dėl Prižiūrėtojo įmonės informacijos viešumo (įstatymo projekto 4 straipsnis)
Įstatymo projekto 4 straipsnis numato, kad „prižiūrėtojo informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša“.

Tarp Prižiūrėtojo ir bendrijos (administratoriaus) veikia paslaugos pirkėjo ir paslaugos pardavėjo verslo santykiai. Viešas prižiūrėtojo informacijos skelbimas pažeistų du svarbius principus. Pirma, sutarčių konfidencialumo principą, kuriuo garantuojama tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytų sutarčių informacijos apsauga (kaip tai apibrėžta CK). Antra, paslaugos pirkėjui pats pirkėjo statusas nesuteikia teisės gauti visą informaciją apie pardavėjo finansinę padėtį, veiksmus ir kt., tai yra savininkų ir valdymo organų (o tam tikrais atvejais – ir kainų reguliatoriaus) teisė. Pažymėtina, kad kitose ūkio šakose pirkėjas neįgauna teisės gauti su pardavėju ir jo veikla susijusią informaciją.

Palyginimui, valstybei (ar savivaldybėms) priklausantys ir komercine veikla užsiimantys ūkio subjektai skelbia metines ataskaitas, kuriuose pateikiami agreguoti duomenys. Metines ataskaitas taip pat skelbia įmonės, kotiruojamos vertybinių popierių biržoje. Tačiau toks įpareigojimas skelbti informaciją būtent yra susijęs su akcijų kotiravimu (t.y. akcininkų interesais), o ne su įmonių veiklos rūšimi. Jei konkrečios Priežiūros įmonės būtų kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, jos taip pat privalėtų viešai skelbti metines ataskaitas.

Nėra aišku (o aiškinamasis raštas nepaaiškina) kam ir kokiu tikslu reikalinga paviešinti informaciją apie Prižiūrėtojo veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas. Pirkėjas informaciją apie kainą ir tarifus bei paslaugų teikimo sąlygas gauna sutarties sudarymo metu. Šią ir likusią informaciją valstybės institucijos gali gauti įstatymų numatyta tvarka.

Be to, pastebima tendencija, kad įmonės pačios savanoriškai pradeda viešinti informaciją apie produktų kainos sudedamąsias dalis, jei nusprendžia, kad tokie veiksmai padidins paslaugos patrauklumą vartotojams, pvz., degalinės (degalų kainos struktūra), prekybos centrai (maisto produktų kainos struktūra), šilumos tiekėjai (šilumos kainos struktūra) ir t.t. Todėl neatmestina galimybė, kad įmonės gali imti viešinti šią informaciją ir be įpareigojimo.

Išvados ir siūlymai

Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai užkerta kelią dideliam skaičiui ūkio subjektų vykdyti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo veiklą.

Draudimas Priežiūroms įmonėms (ar asmenims) turėti bet kokių ryšių su šilumos tiekėjais, šilumos įrenginius gaminančiomis ar prižiūrinčiomis įmonėmis gali būti sunkiai įgyvendinamas mažesniuose miestuose. Įvestas reguliavimas gali sumažinti veiklos efektyvumą ir padidini Priežiūros paslaugų kainas.

Įstatymo projektas įveda beprecedentiškai griežtas draudimas Priežiūros įmonėms – neturėti jokių ryšių su kitomis įmonėmis šilumos sektoriuje. Toks draudimas įmonėms netaikomas net 3-iajame ES energetikos politikos pakete.

Įstatymo projekto 2 straipsnis yra perteklinis, nes įpareigojimas prižiūrėti, kad įmonės nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų, yra pavestas Konkurencijos tarybai pagal Konkurencijos įstatymą.

Įstatymo projekto 4 straipsnis reikalauja viešinti konfidencialią įmonių informaciją, pažymėtina, kad viešinama būtų net konfidencialesnė informacija, nei gaunama įmonės akcininkų. Svarbiausia, toks informacijos viešinimas yra betikslis: vartotojai (paslaugos pirkėjai), visą reikiamą informaciją gauna sutarties su Prižiūrėtoju sudarymo metu, o Valstybės institucijos informaciją gali gauti įstatymų numatyta tvarka.

Įstatymo projekto aiškinamasis raštas nepagrindžia siūlomų naujų reguliavimų būtinybės, nenumato ir neatsižvelgia į neigiamas pasekmes, kurias sukeltų įstatymo projekto priėmimas.

Siūlymai

1. Nepritarti įstatymo projektui XIP-2915.
2. Nepritarti įstatymo projekto 2 straipsniui (įpareigojimas Konkurencijos tarybai).
3. Nepritarti įstatymo projekto 4 straipsniui (įpareigojimas viešinti informaciją).