Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Įstatymo) 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIP-2916 (toliau – Įstatymo projektas) bei pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Teikiamu Įstatymo projektu siūloma pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ar bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla (toliau – Veikla) užsiimantiems ūkio subjektams nustatyti mažesnius nei kitiems ūkio subjektams rinkos dalies dydžius, kai laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje (toliau – dominavimo prezumpcijos riba). Anot įstatymo projekto, jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad Veikla besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus Veikla besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
1. Įstatymo projektas nepagerina konkurencijos priežiūros mechanizmo.
Kaip matyti iš įstatymo projekto ir aiškinamojo rašto, įstatymo rengėjai siekia sumažinti dominavimo prezumpcijos ribą ir taip užtikrinti griežtesnę konkurencijos priežiūrą. Tačiau dominavimo prezumpcijos riba neturi esminės įtakos užtikrinant griežtesnę konkurencijos priežiūrą.
Pirma, Konkurencijos taryba gali pradėti tyrimą dėl konkurencijos teisės pažeidimo naudojantis dominuojančia padėtimi, net jei įmonė ir neužima tiek procentų rinkos, kiek numatyta Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje. Antra, dominuojančios padėties užėmimas pats savaime nėra draudžiamas, t.y. Konkurencijos įstatymas draudžia ne užimti dominuojančią padėtį, o pažeisti konkurenciją naudojantis dominuojančia padėtimi.
Todėl dominavimo prezumpcijos ribos sumažinimas savaime nedidina konkurencijos apsaugos. Konkurencijos taryba vis tiek turi įvertinti, ar įmonė riboja konkurenciją pagal Įstatymo 9 straipsnį. Taip pat reikia įrodyti, kad įmonė užima dominuojančią padėtį, nes vien nustatytos rinkos dalies užėmimas automatiškai nereiškia dominavimo (straipsnio formuluotėje yra sąlyga „Jei neįrodoma priešingai“). Vienintelis dalykas, ko yra pasiekiama sumažinus 3 straipsnio 11 dalyje naudojamą procentinę ribą – tam tikrais atvejais, įrodinėjimo našta yra perkeliama nuo Konkurencijos tarybos ant ūkio subjekto. Kitaip tariant, tam tikrais atvejais ne Konkurencijos taryba privalo įrodyti, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį, o ūkio subjektas privalo įrodyti, kad dominuojančios padėties jis neužima.
Reikia pastebėti, kad Lietuvoje Konkurencijos taryba nėra net iškėlusi tyrimo dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ar bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla užsiimančioms įmonėms.
Peržiūrėjus Konkurencijos tarybos informaciją apie atsisakytus kelti tyrimus 2005-2010 metais, aiškėja, kad dauguma sprendimų atsisakyti pradėti tyrimą dėl 9 straipsnio pažeidimo buvo priimti ne todėl, kad nebuvo galima įrodyti dominuojančios padėties, o todėl, kad nebuvo pripažintas piktnaudžiavimo faktas. Tai reiškia, kad dominavimo prezumpcijos riba nėra esminė siekiant užtikrinti konkurencijos apsaugą. Dėl tos pačios priežasties, dominavimo prezumpcijos ribos sumažinimas ūkio subjektams, veikiantiems Veikloje, nepalengvina konkurencijos apsaugos, nepadaro jos efektyvesne.
2. Įstatymo projektas padidina administracinę naštą įmonėms.
Įstatymo projektas perkelia įrodinėjimo naštą nuo Konkurencijos tarybos – įmonei. Kai įmonė peržengia dominavimo prezumpcijos ribą, yra laikoma, kad įmonė užima dominuojančią padėtį (nebent įrodoma kitaip). Sumažinus dominavimo prezumpcijos ribą, dalis įmonių, kurioms anksčiau negrėsė būti pripažintomis dominuojančiomis, turės įrodinėti, kad jos nėra dominuojančios. Tai gali pareikalauti resursų ir tokiu būdu padidinti administracinę naštą įmonėms.
3. Įstatymo projekto aiškinamasis raštas nepagrindžia būtinybės keisti dominavimo prezumpcijos ribą.
Aiškinamasis raštas teigia, kad būtina užtikrinti, kad „šilumos gamintojai, tiekėjai ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai (eksploatuotojai) nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų“. Tačiau, Konkurencijos taryba turi galimybę ir teisę tai daryti net ir nekeičiant dominavimo prezumpcijos ribos. Kaip jau minėta aukščiau dominavimo prezumpcijos ribos pakeitimas nepalengvina konkurencijos apsaugos, nepadaro jos efektyvesne.
Aiškinamajame rašte tik minima, kad reikia sumažinti dominavimo prezumpcijos ribą, tačiau nepateikiama tokio žingsnio reikalingumo ar pagrindimo, kad tai padės pasiekti įstatymui keliamų tikslų.
Pažymėtina, kad įstatymo projektas yra teikiamas kartu su kitų įstatymų projektų paketu (XIP-2915, XIP-2918), kuriuo yra didinami reikalavimai ir atsakomybė Veikla užsiimančioms įmonėms. Todėl abejotina, ar tikslinga keisti ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, taikomas minėtoms įmonėms.
4. Įstatymo projekte numatytas dominuojančios padėties apibrėžimas diskriminuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ar bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla užsiimančius ūkio subjektus.
Įstatymo projekto priėmimas reiškia, kad Veikloje vienam subjektui būtų taikoma griežtesni reikalavimai nei kitose ūkio šakose. Toks traktavimas yra nepagrįstas ir diskriminuojantis Veikla užsiimančias įmones.
Išvada. Įstatymo projektas nepagerins konkurencijos priežiūros ir nepasieks jam keliamų tikslų – užtikrinti komunalinių paslaugų vartotojų daugiabučiuose namuose interesų apsaugą ir sąžiningą konkurenciją komunalinių paslaugų sektoriuje. Įstatymo projektas diskriminuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ar bendrojo naudojimo objektų administravimo veikla užsiimančius ūkio subjektus ir padidina administracinę naštą minėta veikla užsiimančioms įmonėms.
Siūlome nepritarti Įstatymo projektui XIP-2916.
