LLRI pozicija dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto XIP-3188
Šiuo metu Seime yra pristatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (Nr. XIP-3188), kuriuo siūloma atsisakyti nuo 2012 m. sausio 1 d. turinčių įsigalioti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 ir 4 dalių pataisų, visiškai uždrausiančių alkoholio reklamą Lietuvoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pritaria nustatyto reguliavimo atšaukimui ir pateikia argumentus dėl galimų visiško alkoholio reklamos uždraudimo pasekmių.
Sutinkame, kad, vartojamas neatsakingai ir nesaikingai, alkoholis gali padaryti žalos juos vartojančiam asmeniui ar aplinkiniams, todėl siekis sumažinti šią žalą yra suprantamas. Tačiau yra pagrindo abejoti, ar tikrai absoliutus alkoholio reklamos uždraudimas padės sumažinti alkoholio vartojimo žalą, ar jį pavyks įgyvendinti apskritai ir ar ekonominė ir moralinė žala nebus didesnė už galimą naudą.
Draudimo neįgyvendinamumas
Visiško alkoholio reklamos draudimo neįmanoma įgyvendinti. Draudimas nepalies reklamos, Lietuvą pasiekiančios iš užsienio retransliuojamomis ar prieinamomis televizijos ir radijo programomis. Taip pat neįmanoma apriboti reklamos užsienio šalyse registruotose interneto svetainėse. Vadinasi, visų užsienio alkoholinių gėrimų gamintojų interneto svetainės bus laisvai pasiekiamos, reklama taip pat galės būti matoma Lietuvoje populiariuose, tačiau užsienyje registruotuose pramogų, bendravimo ir naujienų interneto tinklalapiuose. Reikia atkreipti dėmesį, kad jaunimą geriausiai pasiekia būtent reklama internete, todėl abejotina, ar reklamos uždraudimas paveiks ir kaip paveiks alkoholio vartojimą šioje amžiaus grupėje.
Ekonominė žala
Dėl šio draudimo žalos patirs kiekvienas saikingai ir atsakingai alkoholinius gėrimus vartojantis Lietuvos pilietis. Vartotojas nebegalės sužinoti apie jį dominantį legalų gaminį, galimai naujesnę ir geresnę produkciją. Gamintojai ir importuotojai, nebegalėdami pranešti vartotojams apie naujus gaminius, bus mažiau suinteresuoti gaminti ar įvežti naują, geresnės kokybės produkciją. Kadangi nebebus galima reklamos priemonėmis informuoti vartotojų apie gėrimo kokybės savybes, daug reikšmingesniu veiksniu priimant sprendimus gali tapti kaina. Tai gali paskatinti gamintojus ir importuotojus mažinti kainą kokybės sąskaita, be to, didesnė kainos reikšmė suteikia pranašumą nelegalių ir kontrabandinių gėrimų platintojams. Dėl to vartotojus gali pasiekti žemesnės kokybės produkcija, o tai savo ruožtu gali tik sustiprinti alkoholio vartojimo žalą.
Alkoholio reklamos ribojimas iškraipys konkurenciją. Kaip minėta, šis draudimas nepalies internetu bei per užsienio televiziją ir radiją Lietuvos vartotojus pasiekiančios užsienio gamintojų reklamos, tačiau visiškai uždraus Lietuvos gamintojams informuoti pirkėjus apie savo gaminius. Taip Lietuvoje galiojančio įstatymo dėka užsienio gamintojai įgys konkurencinį pranašumą prieš Lietuvos gamintojus.
Konkurencija taip pat bus iškreipta ir iš kitos pusės – šiuo metu legaliai gėrimais prekiaujantys verslininkai turi teisėtą konkurencinį pranašumą prieš savo prekių negalinčius reklamuoti kontrabandininkus ar nelegalių gėrimų gamintojus. Reklamos uždraudimas paveiks tik legaliai veikiančius gamintojus ir prekybininkus, o nelegalių gėrimų (kurie dažnai būna ir prastesnės kokybės) pardavėjai galės sėkmingiau su jais konkuruoti žemesnėmis kainomis.
Ekonominės žalos ir nuostolių reklamos uždraudimas atneš ne tik legaliems alkoholio gamintojams ir prekybininkams, bet ir reklamos bei žiniasklaidos verslui. Lietuvoje nėra draudžiama gaminti ir prekiauti alkoholiu, todėl informacijos apie legalią prekę sklaida taip pat yra legalus verslas. Taigi, šis draudimas apribos dar vieną legalaus verslo šaką. Be to, žiniasklaidos įmonėms gali kilti dar ir papildomų problemų transliuojant ar retransliuojant televizijos ar radijo programas iš užsienio.
Moralinė žala
Be ekonominės žalos, sprendimas visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą daro ir moralinės žalos. Visų pirma reguliavimas žeidžia visus atsakingus Lietuvos piliečius – draudimu išreiškiama prielaida, kad Lietuvos gyventojai nėra pakankamai atsakingi ir kompetentingi spręsti savo pačių sveikatos ir gyvenimo būdo klausimus. Toks draudimas mažina žmonių atsakomybę ir skatina paternalistišką požiūrį į žmogų.
Taip pat šis draudimas sukuria paradoksą – gaminti, pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus yra legalu, o informuoti apie gaminius arba gauti informacijos apie juos – jau ne. Sukuriama dviprasmiška situacija, kai tą patį gaminį vartoti leidžiama, tačiau draudžiama informuoti apie jį.
Šis įstatymas nepagrįstai apriboja rinkos dalyvių teises. Vartotojams draudžiama sužinoti apie rūpimus gaminius, gamintojams ir pardavėjams – informuoti apie savo produkciją, reklamos ir žiniasklaidos darbuotojams – teikti informavimo paslaugas. Tokie draudimai trukdo Lietuvoje kurti laisvą visuomenę. O nuostata, kad tik valstybė gali pasirūpinti ir už žmogų priimti jo sveikatai ir gyvenimui svarbius sprendimus, trukdo kurti atsakingą visuomenę.
Draudimo neefektyvumas
Kyla pagrįstų abejonių dėl visiško alkoholio draudimo tikslingumo ir naudingumo. Reklama daro įtakos vartojimui, tačiau ji nėra nei vienintelis, nei pagrindinis vartojimą veikiantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai nėra aišku, ar reklamos uždraudimas sumažintų alkoholio vartojimą ir kiek.
LLRI iniciatyva 2011 m. balandį „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kaip patys žmonės vertina jiems daromą alkoholio reklamos poveikį. Beveik 60 proc. gyventojų teigė, kad alkoholio reklama jų niekaip neveikia. Virš 20 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad ji suteikia daugiau informacijos ir leidžia lengviau pasirinkti, o beveik dešimtadalis respondentų nurodė, kad alkoholio reklama paįvairina reklamines pertraukas, nes jos dažnai yra įdomesnės, aukštesnio lygio. Tik 11 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų pripažino, kad alkoholio reklama juos skatina vartoti daugiau alkoholio.
Reklamos uždraudimas nepaveiks žmonių nuomonės apie alkoholio žalą ar naudą. Tai parodo kitų šalių patirtis. Be Islamo šalių, kuriose į alkoholio vartojimą griežčiau žiūri religija ir yra kitokia kultūra, XX a. 7 šalys (JAV, Kanada, Rusija, Islandija, Norvegija, Vengrija ir Suomija) buvo visiškai uždraudusios prekybą alkoholiu, tačiau po vidutiniškai 11 metų (ilgiausiai – 20 metų – draudimas galiojo Islandijoje, o trumpiausiai – 4 mėnesius – Vengrijoje) visos jos draudimą atšaukė. Jei visiškas uždraudimas gaminti alkoholį ir prekiauti juo neužgniaužė žmonių noro vartoti alkoholinius gėrimus ir nepakeitė jų nuomonės, to nepavyks pasiekti reklamos draudimu.
Netgi jei uždraudus reklamą ir sumažėtų bendras Lietuvoje suvartojamo alkoholio kiekis, nebūtų aišku, ar tai tikrai sumažintų su neatsakingu alkoholio vartojimu susijusią žalą. Problemų dėl alkoholio vartojimo kyla tik tada, kai žmonės ima jį vartoti neatsakingai ir kelti grėsmę aplinkiniams, arba kai alkoholį vartoja atsakingai spręsti dar nepasiruošę nepilnamečiai. Priklausomybę alkoholiui turintys, juo piktnaudžiaujantys asmenys ir taip turi stiprų polinkį vartoti alkoholį, todėl reklamos draudimas jų nepaveiks. Nėra įrodymų, ir kiek reklamos draudimas paveiks jaunimą, nes jiems matomiausios reklamos, esančios internete, šis įstatymas beveik nepalies. Vadinasi, net jei ir bendras suvartojamas kiekis sumažėtų, nėra aišku, ar sumažės alkoholio vartojimas jautriausiose ir rizikingiausiose grupėse.
Todėl manome, kad reklamos uždraudimas – neproporcinga ir netikslinga priemonė. Taip pat ir Pasaulio Sveikatos Organizacija strategijoje prieš žalingą alkoholio vartojimą siūlo ne visiškai drausti reklamą, o ją tik riboti.
Siūlymai
LLRI siūlo pritarti pataisų projektui Nr. XIP-3188 ir atšaukti nuo kitų metų numatytą visišką reklamos draudimą. Dabar galiojantys reklamos apribojimai yra griežti ir pakankami, šalia taikomi ir kiti itin griežti apribojimai.
Užuot taikius netikslingą, nenaudingą ir tiek ekonomiškai, tiek morališkai žalingą priemonę, verta ieškoti efektyvesnių būdų, kaip mažinti galimą alkoholio vartojimo žalą.
Jeigu alkoholio rinkos dalyviams būtų leista taikyti savireguliacijos mechanizmus, taip būtų skatinamas saikingesnis alkoholio vartojimas ir atsakingesnės visuomenės formavimasis.
Kadangi žalingas yra ne alkoholio vartojimas apskritai, o neatsakingas ir nesaikingas vartojimas, tikslinga prieš neatsakingo alkoholio vartojimo žalą nukreiptas priemones orientuoti taip, kad jos paveiktų rizikos grupes, o ne visus vartotojus.
