LLRI nuomone, Biržoje numatytai prekybai visų rūšių energija ar energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis yra galimos alternatyvos. Biržos sukūrimas turi būti laikomas tik vienu iš problemų sprendimo būdų ir lyginamas su alternatyvomis. Tai, kad koncepcijoje nepateikiamos alternatyvos ar nepagrindžiama, kodėl pasirinktas vienintelis sprendimo būdas – Birža, yra didelis šio dokumento trūkumas, kurį būtina ištaisyti.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo koncepcijos (toliau – Koncepcija).
Koncepcija skirta parengti Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymą, kuriuo bus nustatomi:
– naujai formuojamos Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos organizavimo, administravimo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisiniai pagrindai;
– reglamentuojami prekybos elektros energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, prekybos gamtinėmis dujomis bei centralizuotos prekybos biokuru ir naftos produktų atsargomis visuomeniniai santykiai.
LLRI teikia pastabas ir pasiūlymus dėl koncepcijos turinio, biržos operatoriaus veiklos reglamentavimo ir specifines pastabas dėl prekybos biokuru ir galimo elektros energijos rinkos išvestinių priemonių panaudojimo superkant elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių.
DĖL KONCEPCIJOS TURINIO
Energijos išteklių birža nėra vienintelis būdas vykdyti Koncepcijoje numatytą prekybą energija ir energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis
Teisės aktai, kuriais remiantis yra paruoštas Koncepcijos projektas, leidžia įvairius sprendimo būdus. Koncepcijos 1 straipsnyje išdėstyti teisės aktai, kuriais parengta koncepcija, neįpareigoja sukurti energijos išteklių biržos (toliau – Birža).
Pastebėtina, kad visos keturios prekybos formos, kurias planuojama vykdyti Biržoje, iš esmės yra skirtingos. Kyla abejonė, kiek tikslinga jas visas vykdyti toje pačioje platformoje (Biržoje). Be to, Koncepcijoje numatytą prekybą galima atlikti ne tik per Biržą, bet ir kitomis priemonėmis (žr. žemiau). Todėl alternatyvios priemonės neturi būti atmestos, ypač jei yra tikimybė, kad jos būtų efektyvesnės nei pateiktos Koncepcijoje. Siūlomą kurti energijos išteklių biržą reikia traktuoti tik kaip vieną iš alternatyvų, o ne kaip tinkamiausią Koncepcijai keliamų tikslų įgyvendinimo būdą.
Koncepcijoje numatytai prekybai per energijos išteklių biržą egzistuoja veikiančios alternatyvos
Elektros energijos rinkos išvestines priemones galima priskirti finansiniams instrumentams. Prekyba išvestinėmis priemonėmis yra prekybakontraktais nupirkti ir parduoti elektros energiją, o ne pačia elektros energija. Tokius sandorius gali atlikti net ir pirkėjai / pardavėjai, neturintys galimybių tiekti / nupirkti fizinių elektros energijos kiekių (pvz., naftos ateities sandoriai). Tokiems sandoriams visiškai pakanka vertybinių popierių biržos suteikiamų galimybių, tam nereikia kurti atskiros Biržos.
Centralizuota elektroninė prekyba biokuru. Biokuro šilumai ir elektrai gaminti prekiaujama pagal Vyriausybės patvirtintą Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarką, kurioje yra saugiklių skaidrumui užtikrinti. Verta apsvarstyti, ar minėtos tvarkos pakeitimas nebūtų efektyvesnis sprendimas už Centralizuotą elektroninę prekybą biokuru per Biržą.
Koncepcijoje siūloma centralizuota elektroninė prekyba biokuru yra panaši į viešųjų pirkimų sistemą. Koncepcijoje įvardijamos priežastys, dėl kurių siekiama sukurti tokią sistemą – skaidrumas, biokuro pirkimas mažiausia kaina, nepriklausomų pardavėjų nediskriminavimas ir kt. – yra iš esmės tos pačios priežastys, dėl kurių buvo sukurta centralizuota viešųjų pirkimų sistema. Jei prekyboje biokuru iš tikro egzistuoja minėtos problemos, reikia apsvarstyti galimybę prekybą biokuru vykdyti ne per naujai kuriamą biržą, o per viešųjų pirkimų sistemą.
Prekyba naftos atsargų pareikalavimo teisėmis iš tikro palengvintų valstybės nustatytų naftos produktų kaupimą. Prekyba prekybos naftos atsargų pareikalavimo teisėmis yra panaši į prekybą energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis. Todėl ši prekyba taip pat galėtų būti vykdoma per vertybinių popierių biržą.
Koncepcijoje tai pat numatyta fizinė prekyba gamtinėmis dujomis ir prekyba gamtinių dujų rinkos išvestinėmis priemonėmis. Tačiau Gamtinių dujų rinkos išvestinėmis priemonėmis galima būti prekiauti vertybių popierių biržoje, t.y. atskira energijos išteklių birža nėra būtina. Fizinė prekyba gamtinėmis dujomis vyksta dvišalių kontraktų pagrindu, kurie yra alternatyva energijos išteklių biržai.
DĖL BIRŽOS OPERATORIAUS VEIKLOS REGLAMENTAVIMO
Dėl Biržos operatorių skaičiaus
Koncepcija numato, kad Lietuvos teritorijoje veiks tik vienas energijos biržos operatorius ir bus išduodama tik viena biržos operatoriaus licencija. Tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų 10 straipsniui „Licencijavimas negali būti taikomas kaip priemonė rinkos dalyvių, vykdančių tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, skaičiui apriboti“.
Dėl dalyvavimo energijos išteklių biržoje privalomumo
Iš Koncepcijos nėra aišku, ar rinkos dalyviai galės pasirinkti nedalyvauti energijos išteklių biržoje. Taip pat nėra aišku, ar rinkos dalyviai galės dalyvauti analogiškose ar panašiose biržose, veikiančiose ne Lietuvoje. Abu veiksmai nepagrįstai varžytų asmenų ūkinę laisvę ir ribotų pasirinkimą. Todėl Koncepciją reikia papildyti nuostata, kad dalyvavimas Biržoje nebus privalomas, o ūkio subjektai galės dalyvauti ir kitose (ar kitose valstybėse veikiančiose) biržose.
Dėl Biržos operatoriaus licencijos išdavimo sąlygų
Koncepcija tiksliai nenurodo, kaip bus parenkamas Biržos operatorius. Kadangi licencijos išdavimo sąlygos apspręs, kas gaus licenciją (jei norą būti Biržos operatoriumi pareikš daugiau nei vienas juridinis asmuo), licencijos išdavimo (ar neišdavimo) sąlygos ar principai turėtų būti numatyti Koncepcijoje.
Dėl Biržos operatoriaus kontrolinio akcijų paketo valdymo
Koncepcijoje numatyta, kad Biržos operatoriaus kontrolinis akcijų paketas privalės priklausyti Lietuvos valstybei arba Lietuvos valstybei priklausančioms energetikos įmonėms.
Tokiu būdu Biržos operatoriui yra iškeliami didesni nuosavybės suvaržymai nei nacionaliniam investuotojui į naują atominę elektrinę. Pagal galiojantį Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, net minėto nacionalinio investuotojo kapitalo dalis gali priklausyti užsienio ar privatiems asmenims. Tai iliustruoja, kiek ši nuostata (kad Biržos operatoriaus kontrolinis akcijų paketas privalės priklausyti Lietuvos valstybei arba Lietuvos valstybei priklausančioms energetikos įmonėms) yra protekcionistinė ir nepagrįsta.
Tikėtina, kad ši nuostata yra skirta apriboti galimų pretendentų gauti Biržos operatoriaus licenciją skaičių, ar apskirtai eliminuoti kitų juridinių asmenų dalyvavimą licencijos konkurse (jei jis toks būtų). Sudarius tokias sąlygas, Biržos operatoriaus konkurse galėtų dalyvauti tik valstybei ar valstybės įmonėms priklausantys juridiniai vienetai.
Nėra pagrįstų priežasčių teigti, kad Birža neveiks arba veiks netinkamai, jei Biržos operatorius nepriklausys Lietuvos valstybei arba Lietuvos valstybei priklausančioms energetikos įmonėms. Vertybinių popierių biržos, kurių įtaka šalių ekonomikoms yra nepalyginamai didesnės priklauso ne tų valstybių kompanijoms ar operatoriams. Biržos valdymas nėra tiesioginė valstybės funkcija ar veikla, kurioje valstybinis kapitalas turėtų pranašumą prieš privatų. Dėl šių priežasčių, nuostatos, kad Biržos operatoriaus kontrolinis akcijų paketas privalės priklausyti Lietuvos valstybei arba Lietuvos valstybei priklausančioms energetikos įmonėms, reikia atsisakyti.
Dėl biržos operatoriaus finansavimo
Koncepcijoje numatyti du skirtingi Biržos operatoriaus finansavimo būdai: Biržos operatoriaus uždirbamos pajamos (Biržos dalyvių mokėjimai už energijos išteklių Biržos operatoriaus teikiamas paslaugas, pajamos, už konsultacinę, finansinę ar kitą teisėtą ūkinę komercinę veiklą) ir Biržos operatoriui skiriamos pajamos (Koncepcijoje numatyta, kad operatoriaus veikla gali būti iš dalies finansuojama atskaitymais nuo valstybės reguliuojamų elektros energijos persiuntimo ir gamtinių dujų transportavimo paslaugų kainų).
Reikia konstatuoti, kad Koncepcijoje pateikiami du iš esmės skirtingi operatoriaus finansavimo būdai: uždirbamos pajamos ir skiriamos lėšos.
Biržos operatoriaus finansavimas iš atskaitymų nuo reguliuojamų tarifų yra problematiškas, nes neskatina Biržos operatoriaus dirbti efektyviai ir didina reguliuojamus energijos tarifus. Be to, valstybės reguliuojami transportavimo tarifai (elektros energijos ir gamtinių dujų) yra niekaip nesusiję su energijos išteklių biržos veikla ar kai kuriomis joje prekiaujamomis energijos rūšimis (biokuras ir naftos produktai). Todėl Biržos operatoriaus finansavimas atskaitymais nuo reguliuojamų tarifų būtų nepateisinamas.
Biržą labiau finansuoti tinka už suteiktas paslaugas uždirbamomis pajamomis. Bet jei būtų nuspręsta, kad rinkos dalyvių dalyvavimas Biržoje yra privalomas, o dalyvauti kitose biržose bus draudžiama, bus sukuriama problema, kuomet Biržos operatorius, turėdamas valstybės suteiktą monopolijos teisę, galės taikyti nepagrįstai aukštus tarifus. Tokiu būdu net vien iš rinkos dalyvių mokėjimų išsilaikantis Biržos operatorius išsilaikytų ne rinkos sąlygomis, o dėl valstybės suteiktos monopolijos teisės.
Dėl išvardintų priežasčių Koncepcijos teiginys „<…> energijos išteklių biržos operatoriaus veikla <…> nepareikalaus valstybės biudžeto išlaidų“ yra iš esmės klaidinantis, nes ši veikla pareikalaus daugiau lėšų iš rinkos dalyvių (per mokėjimus už paslaugą) ir / arba vartotojų (per atskaitymus iš reguliuojamų tarifų).
Biržos operatoriaus veikla papildomų išlaidų nepareikalautų tik tuomet, jei Biržos operatorius būtų finansuojamas iš lėšų, gautų už paslaugas esant neprivalomam dalyvavimui Biržoje. Jei yra manoma, kad Biržos operatorius šiomis sąlygomis bus nepajėgus finansuoti savo veiklos, tai yra tik įrodymas, kad reikia ieškoti alternatyvų, kaip pasiekti Koncepcijoje numatytų tikslų.
PAPILDOMOS PASTABOS
Dėl prekybos biokuru
Koncepcijoje minima, kad elektroninę biokuro prekybą per centralizuotą energijos išteklių rinką paskatino ženkli koncentracija biokuro rinkoje ir VKEKK duomenys, kad „dalis centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių biokurą perką už galimai didesnę kainą nei rinkos kaina, nors turi galimybę biokurą pirkti pigiau, tačiau ja nesinaudoja“. Taip pat teigiama, kad „Centralizuota elektroninė prekybos biokuru sistema užkirstų kelią galimai neskaidriems susitarimams tarp biokuro žaliavos pirkėjų ir pardavėjų, padėtų užtikrinti jog biokuru būtų prekiaujama rinkos kainomis“.
Būtina atkreipti dėmesį, kad (kaip ir minima Koncepcijoje) įmonės biokurą perka pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų tvarką. Šio teisės akto VI dalis aiškiai įvardija, kad pirkimai atliekami konkurso, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ir įprastos komercinės praktikos būdu. Taip pat teigiama, kad „Perkančioji organizacija neskelbiamų derybų būdą gali pasirinkti tik esant šioje Tvarkoje nustatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso ar skelbiamų derybų būdu“. Tai reiškia, kad jau yra sudarytos sąlygos skaidrumui. Jei manoma, kad skaidrumo vis dar trūksta, prieš įvedant visiškai naują pirkimų mechanizmą reikėtų naudotis jau esamais mechanizmais, t.y. koreguoti minėtą pirkimų tvarką.
Koncepcijoje minima koncentracija rinkoje nėra susijusi su Koncepcijoje siūlomais sprendimais. Pirma, aukšta koncentracija rinkoje pati savaime nesukelia problemų. Įėjimas į biokuro tiekimo rinką yra galimas (neuždraustas); rinkoje veikia apie 100 pardavėjų; pirkimai vykdomi specialia tvarka, siekiant užtikrinti skaidrumą. Turint galvoje šiuos veiksnius yra neaišku (o koncepcija nepaaiškina), kodėl aukšta koncentracija rinkoje yra problema, kurią reikia ir galima išspręsti prekyba per energijos išteklių biržą.
Antra, centralizuotas pirkimas energijos išteklių biržoje koncentraciją sumažintų tik tuomet, jei dėl tokios prekybos sumažėtų didžiausią rinkos dalį turinčio pardavėjo pardavimai. Nors galimas ir atvirkščias poveikis – centralizuota sistema efektyviausiai pasinaudos didžiausius pajėgumus turintis pardavėjas ir taip dar išplės savo turimą rinkos dalį.
Jei vis dėlto būtų nuspręsta kurti centralizuotą energijos išteklių biržą, biokuro rinkos dalyviams reikėtų leisti pasirinkti, kokiu būdu vykdyti sandorius: ar veikiančia tvarka, ar per Biržą. Tokiu būdu rinkos dalyviai galės pasirinkti jiems labiausiai tinkantį būdą prekiauti.
Išvados
Visų rūšių prekybai energija ar energijos rinkos išvestinėmis priemonėmis, numatytai Biržoje, galimos alternatyvos. Biržos sukūrimas turi būti laikomas tik vienu iš problemų sprendimo būdų ir lyginamas su alternatyvomis. Tai, kad koncepcija nepateikia alternatyvų ar nepagrindžia, kodėl pasirinktas vienintelis sprendimo būdas – Birža, yra didelis Koncepcijos trūkumas, kurį būtina ištaisyti.
Koncepcijoje pateikiamas Biržos modelis turi trūkumų, į kuriuos būtina atsižvelgti, jei bus apsispręsta kurti Biržą:
- Koncepcija nenurodo, kokiomis sąlygomis ar principais bus išduodama Biržos operatoriaus licencija.
- Išankstinė nuostata, kad bus išduodama tik viena licencija, prasilenkia su principu, kad licencijos negali būti naudojamos kaip priemonė riboti rinkos dalyvių skaičių.
- Išduodant tik vieną licenciją ir įpareigojant rinkos dalyvius prekiauti per Biržą (jei būtų priimtas toks sprendimas) sukuria valstybinę monopoliją. Toks sprendimas nėra būtinas pasiekti Koncepcijai keliamų tikslų ir sukurtų daug problemų.
Siūlomas Biržos operatoriaus finansavimo principas gali sukelti problemų:
- Siūlomi finansavimo principai yra iš esmės skirtingi. Paprastai taikomas vienas arba kitas finansavimo modelis, bet ne abu kartu.
- Operatoriaus finansavimas iš atskaitymų nuo reguliuojamų tarifų neskatina operatoriaus dirbti efektyviai ir didina reguliuojamus energijos tarifus.
- Reguliuojami tarifai, atskaitymais nuo kurių planuojama finansuoti operatorių, yra nesusiję su Biržos veikla ar su kai kuriomis joje prekiaujamomis energijos rūšimis (biokuras ir naftos produktai). Todėl nepagrįsta operatorių finansuoti atskaitymais nuo reguliuojamų gamtinių dujų ir elektros energijos transportavimo tarifų.
- Jei rinkos dalyvių dalyvavimas biržoje būtų privalomas, operatorius galėtų taikyti nepagrįstai aukštus tarifus.
Poreikis iš esmės keisti prekybos biokuru tvarką ir biokuru prekiauti tik Biržoje nėra įrodytas:
- Aukšta koncentracija rinkoje pati savaime nesukelia problemų. Net jei ir sukeltų, biokuro elektroninė prekyba per Biržą minėtų problemų gali ir neišspręsti.
- Prekyba biokuru ir dabar vyksta valstybės nustatyta tvarka. Prieš iš esmės keičiant prekybos tvarką verta įvertinti, ar pakeitimai esamoje tvarkoje (ar šios tvarkos atsisakymas) negali pasiekti tų pačių rezultatų, kaip ir Koncepcijoje išdėstyti siūlymai;
- Panašioms problemoms, t.y. užtikrinti skaidrumą ir pirkimą mažiausia kaina, yra sukurta viešųjų pirkimų sistema. Prieš iš esmės keičiant prekybos biokuru tvarką reikia įvertinti galimybes prekybą biokuru vykdyti per šią sistemą.
Pasiūlymai
Dėl tolesnio Koncepcijos svarstymo:
- Koncepcijoje (arba susijusiuose dokumentuose) pateikti Centralizuotos energijos išteklių Biržos ir išsamų alternatyvų vertinimą.
Dėl konkrečių pasiūlymų Koncepcijai:
- Įtraukti nuostatą, kad dalyvavimas Biržoje nebus privalomas.
- Įtraukti nuostatą, kad rinkos dalyviai galės dalyvauti (ir) kitose panašias paslaugas teikiančiose Biržose.
- Numatyti, kad Biržos operatoriaus licencija bus išduodama viešo konkurso (ar kitu panašiu) būdu, o konkurso sąlygos bus sukurtos tokios, kad į konkursą būtų pritraukta kuo daugiau potencialių Biržos operatorių.
- Numatyti, kad Biržos operatorius bus finansuojamas pajamomis, gaunamomis iš teikiamų paslaugų;
- Atsisakyti nuostatos, kad Biržos operatorius nuosavybės teise turėtų priklausyti Lietuvos valstybei tiesiogiai, ar per valstybei priklausančias įmones.
