LLRI siūlo atidėti šio įstatymo projekto svarstymą, kol oficialiai bus arba nebus patvirtintas naujas Vyriausybės pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo iš esmės keičiama galiojanti ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema. Arba, instituto nuomone, turėtų būti inicijuotas paralelus šių teisės aktų projektų svarstymas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) teikia pastabas ir pasiūlymus Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projektui (Nr. 11-3340-01).
Vyriausybė yra įpareigota parengti valstybinę statybų ir teritorijų planavimo tvarką reguliuojančius įstatymo projektus (numatyta: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 10, 22, 25, 28, 32, 34, 35, 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 29 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 13 str. (Žin., 2010, Nr.84-4404), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 231 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 281 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 26str. (Žin., 2010, 84-4401)).
Dėl Įstatymo derinimo su naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIP 2919)
Teikdama projektą Aplinkos ministerija, nurodo, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto (toliau – Įstatymas) tikslas: „Įstatymu nustatyti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros atlikimo tvarką, nurodyti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą, vykdančias institucijas, nustatyti šių institucijų kompetenciją, pareigas ir teises.“
Šiuo metu Seimo komitetuose svarstomas Vyriausybės pateiktas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas). Projektu siekiama nustatyti teritorijų planavimo proceso reikalavimus, o Projekto teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, kad Projektu „iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo teisinis reguliavimas ir sukuriama nauja teritorijų planavimo sistema”.
Kadangi Įstatymas yra specialusis Projekto atžvilgiu, jo rengimas ir svarstymas neturėtų būti prieš bendrojo teisės akto, nustatančio pagrindinius teritorijų planavimo proceso principus ir apibrėžiančio susijusių institucijų kompetenciją bei jos ribas, patvirtinimą. Iš aiškinamojo akto sudėtinga spręsti, ar siekta Įstatymą derinti su Projektu, o valstybinės priežiūros reguliavimo kūrimas pagal dabar galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą, kai parlamente svarstoma nauja teritorijų planavimą reguliavimo sistema ir procesai, neatitinka racionalumo ir efektyvumo kriterijų.
Siūlome atidėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto svarstymą, kol oficialiai bus patvirtintas / nepatvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas arba inicijuoti šių susijusių teisės aktų projektų paralelų svarstymą.
Dėl teritorijų planavimo ir statybos priežiūros institucijų ir inspekcijos funkcijų ir veiklos apibrėžtumo
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais (Žin. 2010.Nr.81-4228) ir Vyriausybės 2010 gegužės 4d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“, siekiama optimizuoti priežiūrą vykdančių institucijų veiklą. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija (toliau – Inspekcija) yra viena tarp priežiūros funkcijas atliekančių institucijų, kuriai taikomi optimizavimo tikslai ir uždaviniai. Todėl nuostatos dėl Inspekcijos ir su ja susijusių priežiūros institucijų kompetencijos bei procedūrų turi būti aiškios, pateikiami baigtiniai tikrinamų aspektų sąrašai, užtikrinamas patikrinimų pagrįstumas ir t.t. (minėto nutarimo 7 str.).
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo tikrinimui numatytas baigtinis pagrindų (10.1-10.2 str.), tikrinamų aspektų sąrašas (10.6) ir išsamūs pačios statybos tikrinimo aspektai (11.6 str.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nepateikia baigtinio teritorijų planavimo skirtinguose proceso etapuose tikrinamų aspektų sąrašo (4.2.15, 6.2.13, 6.3.6 str.).
Taip pat įgyvendinant nuostatas, suteikiančias teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms priežiūrą atlikti pasirinktinai pagal valstybinės priežiūros institucijų darbo planus (4.2, 6.1.2), turėtų būti užtikrinamas tokių pasirinkimų pagrįstumas. Jei 12 str. reglamentuoja statybos valstybinės priežiūros institucijų prioritetus vykdant reidus ir reidų rengimo planavimo principus, teritorijų planavimo procesuose apsiribojama vien teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančių institucijų teisės vykdyti patikrinimus savo nuožiūra įtvirtinimu.
Aiški priežiūros institucijų kompetencija ir detaliai numatyti tikrinami vykdomos veiklos aspektai, teritorijų planavimo procese dalyvaujantiems fiziniams, juridiniams armenims ir įgaliotoms institucijoms leistų priimti efektyvius sprendimus dėl turimos nuosavybės naudojimo, planuoti, prognozuoti ir įvertinti savo veiklą, todėl siūlome Įstatyme sukonkretinti teritorijų planavimo valstybinės priežiūros nuostatas nustatant išsamų teritorijų planavimo procese tikrinamų aspektų sąrašą ir įtvirtinant patikrinimų, vykdomų savo iniciatyva, planavimo principus ir pasirinkimo patikrinimui prioritetus.
D
ėl Įstatymo 10.3, 23.1.6 ir 22.1.4 str.
10.3, 23.1.6 ir 22.1.4. str. numato, viešąjį interesą kaip išimtį iš taisyklės, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumas pagal skundus ar pranešimus netikrinamas, jei nuo jų išdavimo dienos praėję daugiau kaip vieneri metai, t.y. nustatoma vienerių metų skundo pateikimo senatis, tačiau, esant „įtarimų, jog pažeistas viešas interesas“, ši senatis netaikoma ir gali būti pradedamas inspekcijos patikrinimas dėl leidimo išdavimo teisėtumo.
Toks reguliavimas nepagrįstai suvaržo asmens, įgijusio leidimą statybai, teises, prognozavimo galimybę ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Statybos leidimo gavimas yra reguliuojamas procesas ir jame jau yra nustatyti svertai, užtikrinantys viešojo intereso apsaugą. Gaudamas leidimą, asmuo įvykdo įstatymo reikalavimus, o įgaliotos institucijos leidimo išdavimo metu turi visas galimybes įvertinti planuojamo statybos projekto atitikimą įstatymų reikalavimams poveikio aplinkai požiūriu, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, trečiųjų asmenų interesų apsaugos ir kitais aspektais. Todėl, jei suėjus senaties terminui, statybos leidimo teisėtumas tikrinamas viešojo intereso pagrindu, tai gali būti traktuojama tik kaip aplaidus ar netinkamas įgaliotų institucijų darbas leidimo išdavimo metu, ir viso to padarinius perkelti asmeniui, įvykdžiusiam statybos leidimo gavimo reikalavimus, yra nepagrįsta.
Įtvirtinant viešąjį interesą, kaip galimybę skundams ir pranešimams netaikyti senaties termino, taip pat sudaroma piktnaudžiavimo galimybė. Senaties termino esmė yra užtikrinti turtinių santykių stabilumą ir aiškumą bei sudaryti sąlygas faktinių situacijos aplinkybių nustatymui – kuo ilgiau nesikreipiama ginti savų teisių ir interesų, tuo sunkiau nustatyti realias aplinkybes ir kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą, o tai sukuria situaciją, kai viešojo intereso pagrindas gali būti panaudotas ir valdžios institucijoms siekiant pateisinti savo klaidas ar pasikeitusią politinę valią, ir vėlesnėje perspektyvoje atsiradusių išimtinai privačių interesų argumentavimui.
Siūlome netaikyti viešojo intereso išimties kaip pagrindo skundų ar pranešimų dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo nagrinėjimo vienerių metų senaties termino negaliojimui.
LLRI siūlo atidėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo projekto svarstymą, kol oficialiai bus patvirtintas/ nepatvirtintas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas arba inicijuoti šių susijusių teisės aktų projektų paralelų svarstymą.
