LLRI mano, kad tarpinių dividendų skyrimą turėtų inicijuoti valdyba, o ne išimtinai akcininkai, ir siūlo neįvesti privalomo tarpinių finansinių ataskaitų audito.
Projektu siūloma nustatyti galimybę akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkams mokėti dividendus už laikotarpį, trumpesnį nei finansiniai metai (tarpiniai dividendai) ir numatomas tarpinių dividendų mokėjimo mechanizmas. Tarpinių dividendų institutas Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas nuo 1977 m. pagal direktyvą 77/91/EEB. Tinkamas šio instituto įtvirtinimas Lietuvos teisėje skatintų investavimą ir leistų lanksčiau paskirstyti pelną tarp motininių ir dukterinių bendrovių.
Tačiau projektas numato formalius suvaržymus tarpinių dividendų mokėjimui – privalomą audito reikalavimą tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniams ir išimtinę akcininkų iniciatyvos teisę dėl tarpinių dividendų skyrimo.
LLRI siūlo koreguoti šį projektą nustatant, kad dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį skyrimą inicijuoja valdyba, o ne išimtinai akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau nei 1/3 visų balsų. Taip pat reikia atsisakyti privalomo auditavimo reikalavimo tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui.
Toliau – LLRI pastabos, kurios buvo pateiktos Ūkio ministerijai, Seimo biudžeto ir finansų komitetui, Seimo Audito komitetui.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo akcinių bendrovių įstatymo 18, 20, 28, 32, 34, 37, 38, 42, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 601 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Projektu siūloma nustatyti galimybę akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkams mokėti dividendus už laikotarpį, trumpesnį nei finansiniai metai (toliau – tarpiniai dividendai) ir numatomas tarpinių dividendų mokėjimo mechanizmas.
Tarpinių dividendų institutas Europos Sąjungos valstybėse yra taikomas nuo 1977 metų pagal direktyvą 77/91/EEB, 1976 m. gruodžio 13 d. dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties 58 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų akcinių bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo (toliau – Direktyva). Šio instituto įtvirtinimas Lietuvos teisėje skatintų investavimą ir leistų lanksčiau paskirstyti pelną tarp motininių ir dukterinių bendrovių. Tačiau, kad būtų galima efektyviai pasinaudoti tarpinių dividendų teikiama nauda, būtina tinkamai įtvirtinti sprendimo priėmimo dėl tarpinių dividendų ir jų paskirstymo mechanizmą. Tuo tarpu Projektas numato formalius suvaržymus tarpinių dividendų mokėjimui – privalomą audito reikalavimą tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniams ir išimtinę akcininkų iniciatyvos teisę dėl tarpinių dividendų skyrimo.
Dėl tarpinių dividendų ir dividendų už ataskaitinius metus tarpusavio ryšio
Bendrovės savo metinius dividendų mokėjimus skaičiuoja pagal daugelį faktorių. Dividendų sumos gali nesikeisti metų metus, nors bendrovė tampa pelningesne. Jei bendrovė uždirba pelną, kuris nebuvo galutinai paskirstytas, tarpiniai dividendai leidžia bendrovei pasidalinti sukauptu pelnu su akcininkais, nedarant formalių pakeitimų metinių dividendų mokėjimo politikoje.
Pagal Projekto pateiktos įstatymo redakcijos 59.2.10 str., įstatymo leidėjas tarpinių dividendų išmokėjimo nesieja su pelno paskirstymu, t. y. dividendai už ataskaitinius finansinius metus yra pelno paskirstymas, tarpiniai dividendai – nėra. Kadangi tarpinių dividendų mokėjimo metu oficiali bendrovės metinė finansinė ataskaita dar nėra vieša, tarpiniai dividendai skaičiuojami ne už einamųjų finansinių metų pelną, bet mokami, kai bendrovė turi grynųjų pinigų rezervą iš praėjusių finansinių metų periodo, t. y iš praeityje neišskirstyto pelno. Taigi, iš esmės, tarpiniai dividendai yra techninis laisvų pinigų bendrovėje išmokėjimas. O tai implikuoja, kad procedūros tarpinių dividendų skyrimui tūrėtų būti lankstesnės nei tos, kurios taikomos dividendams už ataskaitinius finansinius metus.
Dėl akcininkų teisės inicijuoti tarpinių dividendų skyrimą
Kadangi, kaip minėta, tarpinių dividendų skyrimas neturėtų būti suvaržytas tokių pat reikalavimų kaip dividendų paskirstymas už ataskaitinius finansinius metus, kvestionuotina, ar iniciatyvos teisė dėl tarpinių dividendų skyrimo turėtų būti nustatyta išimtinai akcininkams, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau nei 1/3 visų balsų (Projekto pateiktos įstatymo redakcijos 601.2 str.).
Atkreipiame dėmesį, kad susiformavusioje tarptautinėje praktikoje tarpinių dividendų skyrimo iniciavimas yra bendrovės valdybos diskrecija, ir jos iniciatyva yra siūloma (arba nesiūloma) akcininkams išmokėti rezervuose esančias nepaskirstytas sumas (pavyzdžiui, tokia tvarka galioja Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje). Tokį valdybos siūlymą įvertina stebėtojų taryba, visuotinis akcininkų susirinkimas.
Visa su valdymu susijusia informacija disponuoja bendrovės valdyba. Ji analizuoja bendrovės finansinę būklę (Akcinių bendrovių įstatymo 34.7.3 str. ), analizuoja ir vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su bendrovės metiniu pranešimu teikia juos stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui (Akcinių bendrovių įstatymo 34.8 str.), sprendžia dėl finansinių įsipareigojimų prisiėmimo (Akcinių bendrovių įstatymo 34.4 str.). Todėl būtent šis organas turi įrankius nuspręsti, ar tam tikru laikotarpiu tarpiniai dividendai yra tinkamos ir mokėtinos sumos.
Valdybai patikėta iniciatyvos teisė optimizuoja sprendimo priėmimo procesą. Dėl jos disponuojamos visapusiškos informacijos, siūlymas skirstyti tarpinius dividendus ir procesas sprendimo priėmimui būtų pradėtas tik esant a priori pasvertoms galimybėms. Tuo tarpu, jei iniciatyvos teisė kyla iš akcininkų, sprendimo priėmimo grandinė ir kaštai didėja. Pirmiausia, akcininkai turi teikti paraišką, valdyba privalo ją nagrinėti (net jei ir žino, kad mokėti tarpinius dividendus tuo laikotarpiu yra nepagrįsta), teikti ataskaitas, pranešimą, sprendimo projektą, tada – šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Arba priešingai, jei valdyba matytų galimybes skirstyti tarpinius dividendus akcininkams, jai reikėtų suburti reikalingą balsų proporciją sudarančius akcininkus, nes pati iniciatyvos teisės neturi, ir pereiti visą minėtą procesą. Tai apsunkina valdybos darbą ir akcininkų teisę gauti tarpinius dividendus. Dėl šių priežasčių svarstytina, ar iniciatyvos teisė dėl tarpinių dividendų skyrimo turėtų būti suteikta išimtinai tik akcininkams.
Dėl reikalavimo audituoti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį
Ataskaitiniam metiniam pelno paskirstymui taikomi atitinkami metinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų reikalavimai.
Projektas privalomo auditavimo reikalavimą nustato ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniams. Projekto rengėjai remiasi minėta Direktyva 77/91/EEB. Tačiau Direktyva tik įtvirtina preliminarių ataskaitų rengimo įpareigojimą išmokant tarpinius dividendus (15.2.a. str.), o konkretūs reikalavimai ataskaitoms paliekami nustatyti nacionalinei teisei. Tarptautinis apskaitos standartas IAS 34 Interim Financial Reporting numato, kad tarpinėje finansinėje ataskaitoje pateikiama tik tam tikra aiškinamoji informacija (8 str.). Iš esmės, tarpinės finansinės ataskaitos tik atnaujina metinių finansinių ataskaitų duomenis ir joms taikomi mažesni reikalavimai. Todėl Projekte numatytas reguliavimas yra per didelis.
Suprantamas įstatymo rengėjo siekis nustatyti apsaugos mechanizmą tarpinių dividendų nepagrįstam išmokėjimui, dėl kurio nustatomas auditavimo reikalavimas. Tačiau apsaugos mechanizmas jau yra numatytas – akcininkai turi grąžinti neteisėtai išmokėtas ar per dideles gautas sumas (Akcinių bendrovių įstatymo 14.6 str.). Tad jei patvirtinus metines finansines ataskaitas paaiškėtų, kad akcininkui buvo išmokėta 70 pelno vienetų, o metinė ataskaita rodo, kad įmonės pelnas yra 60 – akcininkas 10 turėtų grąžinti. Dėl to, papildomos apsaugos priemonės – privalomo auditavimo reikalavimo tarpinėms finansinėms ataskaitoms – nustatymas būtų perteklinis.
Privalomo auditavimo reikalavimas tarpinėms ataskaitoms padidintų bendrovių kaštus ir neleistų efektyviai pasinaudoti tarpinių dividendų instituto privalumu – lanksčia priemone pelno judėjimui. Todėl svarstytinas ne formalaus auditavimo reikalavimo įtvirtinimas, o aiškių kriterijų (Projekto pateiktos įstatymo redakcijos 601.5 str.), kokioms aplinkybėms esant tarpiniai dividendai negali būti skirstomi, įtvirtinimas. Tai įpareigotų sprendimą priimantį bendrovės organą pasverti savo veiksmus, o akcininkus grąžinti gautus tarpinius dividendus ar jų dalį, jei sprendimas buvo neteisėtas ar finansiškai bloginantis bendrovės padėtį kitų kreditorių atžvilgiu.
Siūlome:
1. Koreguoti Projekto 2, 5, 11 str. nustatant, kad dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį skyrimą inicijuoja valdyba, o ne išimtinai akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau nei 1/3 visų balsų.
2. Koreguoti Projekto 1 ir 11 str. ir kitas susijusias nuostatas atsisakant privalomo auditavimo reikalavimo tarpinių finansinių ataskaitų rinkiniui.
