LLRI pritaria ketinimui laisvinti sutarties dėl darbo sąlygų reguliavimą uždirbantiems virš 6500 litų ir siūlo leisti taikyti lankstesnę tvarką visiems darbuotojams.
Įstatymo projekte siūloma netaikyti Darbo kodekso nuostatų dėl sutarties nutraukimo, įspėjimo terminų, išeitinės išmokos dydžio, darbo ir poilsio laiko tam tikrai darbuotojų kategorijai (t. y. uždirbantiems ne mažiau kaip 6500 litų) ir leisti, tokiu atveju, darbo santykių šalims susitarti dėl kitokio reguliavimo. LLRI sveikina šią iniciatyvą, kuri suteiks daugiau sutartinės laisvės abiems darbo santykių šalims. Tačiau, anot instituto, kaip turintys derybinę galią ir esantys konkurencingi turėtų būti pripažinti visi darbuotojai, o ne tik tam tikra jų kategorija. LLRI siūlo projekte įtvirtinamus principus taikyti ir kitiems darbuotojams bei darbdaviams, kurie nori susitarti dėl kitokių darbo sąlygų, nei nustato Darbo kodeksas.
Toliau – LLRI pastabos ir argumentai, kurie buvo pateikti Ministro Pirmininko tarnybai ir Ūkio ministerijai.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95, 130, 140, 144, 150, 152 ir 184 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei kodekso papildymo 1291 straipsnio įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Dėl lankstesnio Darbo kodekso taikymo tam tikrai darbuotojų kategorijai
Projekto autoriai siekia sukurti galimybę netaikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodekso) nuostatų dėl sutarties nutraukimo, įspėjimo terminų, išeitinės išmokos dydžio, darbo ir poilsio laiko tam tikrai darbuotojų kategorijai (t. y. uždirbantiems ne mažiau kaip 6500 litų) ir leisti, tokiu atveju, darbo santykių šalims susitarti dėl kitokio reguliavimo. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad ši darbuotojų kategorija turi pakankamą derybinę galią ir yra konkurencinga darbo rinkoje, todėl jiems privalomai taikoma griežta Darbo kodekso apsauga nepagrįstai riboja laisvę tartis dėl individualių darbo sąlygų.
Galiojantis Darbo kodeksas nesuteikia pageidaujamo lankstumo. Darbuotojai ir darbdaviai yra pernelyg suvaržyti darbo santykių reguliavimo, kuris mažina galimybes tartis dėl konkrečių darbo santykių ir darbo sutarties sąlygų. Projekto autorių įvardintos reguliavimo kliūtys, tiksliau – pernelyg detalus darbo sutarties nutraukimo pagrindų, įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminų, išeitinės išmokos mokėjimo, darbo ir poilsio laiko – viršvalandžių, atostogų skyrimo reguliavimas, yra tai, kas daro įtaką darbo santykių nelankstumui ir sukuria nepalankias sąlygas darbuotojo įdarbinimui.
Projektas palengvina individualių darbo santykių formavimą. Lankstesnis Darbo kodekso taikymas leis šalims susitarti dėl konkrečiai darbovietei ir konkrečiam darbuotojui tinkamų darbo sąlygų. Todėl sveikintina iniciatyva suteikti daugiau sutartinės laisvės darbo santykių šalims.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbo santykiai yra sutartiniai santykiai, ir sutarties šalys – darbuotojas ir darbdavys – yra laisvos sudaryti darbo sutartį arba jos nesudaryti. Todėl kaip turintys derybinę galią ir esantys konkurencingi turėtų būti pripažinti visi darbuotojai, o ne tik tam tikra jų kategorija, šiuo atveju uždirbantys 6500 lt. Projekte įtvirtinami principai turėtų būti taikomi ir kitiems darbuotojams bei darbdaviams, norintiems susitarti dėl kitokių darbo sąlygų, nei nustato Darbo kodeksas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome Projekto pateiktos Darbo kodekso redakcijos 95.6 str. nustatyti, kad nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų leidžiama sudarant darbo sutartis ne tik su tais darbuotojais, su kuriais sutartimi sulygstamas mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis kaip 6500 litų, bet ir su mažesnį darbo užmokestį gaunančias darbuotojais, ir atitinkamai koreguoti kitas Projekto nuostatas.