LLRI siūlo nepritarti pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, mokančioms minimalią algą, nes tai atlyginimų „vokeliuose“ problemos nespręs – tik apsunkins pagal galiojančius įstatymus veikiančių įmonių veiklą.
Abiem projektais keičiami skirtingi įstatymo straipsniai, tačiau iš esmės siūlomos panašaus pobūdžio įstatymo pataisos – siekiama, kad viešųjų pirkimų procese dalyvautų tik tos įmonė, kurios savo darbuotojams moka ne mažesnį nei 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio atlyginimą (XIP-3579) arba tik tie ūkio subjektai, kurie per paskutinius finansinius metus darbuotojams mokėjo ne mažesnį nei 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje atlyginimą (XIP-3441). Šiuo įstatymu norima užkirsti kelią viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms mokėti atlyginimus „vokeliuose“ oficialiai deklaruojant tik minimalią algą. Institutas teigia, kad atlyginimai „vokeliuose“ yra nelegalūs ir pagal egzistuojančius teisės aktus, todėl papildomi apribojimai esamos problemos nespręs ir nesumažins atlyginimų „vokeliuose“ masto, tačiau apsunkins veiklą pagal egzistuojančius įstatymus veikiantiems ūkio subjektams. LLRI siūlo nepritarti įstatymo projektuose siūlomiems pakeitimams.
Toliau – pastabos, kurios buvo pateiktos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (XIP-3579) bei Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIP-3441) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Abu projektai siūlo keisti skirtingus įstatymo straipsnius, tačiau iš esmės siūlo panašaus pobūdžio įstatymo pakeitimus, tai yra, viešųjų pirkimų procese dalyvaujančioms įmonėms taikyti reikalavimą savo darbuotojams mokėti ne mažesnį nei 90 procentų vidutinio darbo užmokesčio ekonominės veiklos srityje atlyginimą (XIP-3579) ir reikalavimą viešajame pirkime leisti dalyvauti tik ūkio subjektams per paskutinius finansinius metus darbuotojams mokėjusį ne mažesnį nei 100 procentų vidutinio darbo užmokesčio šalyje (XIP-3441) atlyginimą.
Pirmuoju įstatymo projektu (XIP-3579) siūloma papildyti viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnį 7 punktu, kuris teigia, kad „tais atvejais, kai perkančioji organizacija yra valstybės ar savivaldybės valdymo institucija, pirkimo sutartyje turi būti nustatytas tiekėjo įsipareigojimas darbuotojams, vykdantiems pirkimo sutartį, mokėti ne mažesnį kaip 90 procentų darbo užmokestį negu nurodytas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal pateikiamus paskutinius oficialius duomenis vidutinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į pirkimo sutarties ekonominės veiklos sritį. Taip pat pirkimo sutartyje turi būti nustatyta, kad perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, jeigu tiekėjas nevykdo šio pirkimo sutartyje numatyto įsipareigojimo.“
Antruoju įstatymo projektu (XIP-3441) siūloma papildyti viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir įpareigoti perkančiąsias organizacijas atmesti dalyvavimo viešajame pirkime paraiškas, jeigu „tiekėjas (subrangovas) per paskutinius finansinius metus savo darbuotojams mokėjo mažesnį kaip paskelbtą šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.“
Siekiant taupesnio lėšų panaudojimo, viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi vadovaujantis mažiausios kainos ir efektyvumo kriterijais. Valstybės ar savivaldybių valdymo institucijos viešųjų pirkimų srityje turi siekti gauti geriausiai poreikius atitinkančią prekę ar paslaugą už mažiausią kainą ir tokiu būdu optimaliai naudoti biudžetų lėšas.
Rinkoje ūkio subjektai turi galimybę pasirinkti iš didelio kiekio darbo jėgos ir kapitalo kombinacijų. Tą patį produktą gali gaminti didelis kiekis nekvalifikuotų darbuotojų ir keletas kvalifikuotų darbuotojų, operuojančių modernia, didelių investicijų reikalaujančia įranga. Tinkamiausias gamintojui ir vartotojui gamybos metodas išaiškėja rinkoje, kiekvienam gamintojui siekiant efektyvumo konkurencinėje aplinkoje. Pagal įstatymo projektuose siūlomą tvarką, įmonės, kurios produktų ar paslaugų gamybos procese naudoja daugiau įrangos ir kitų kapitalo gėrybių ir mažiau nekvalifikuotos darbo jėgos, būtų privilegijuojamos viešųjų pirkimų procese neatsižvelgiant į paslaugų kokybės ir kainos santykį. Tai iškreiptų konkurencines sąlygas rinkoje. Ūkio subjektams, kurie įdarbina mažiau kvalifikuotus darbuotojus, kurių darbo užmokestis yra mažesnis nei 90 procentų rinkos vidurkio ekonominės veiklos srityje (XIP-3579) arba buvo mažesnis nei 100 procentų rinkos vidurkio (XIP-3441) praėjusiais finansiniais metai, taptų tiesiogiai draudžiama konkuruoti viešųjų pirkimų procese.
Įstatymo projektų aiškinamuosiuose raštuose argumentuojama, kad šie reikalavimai neleistų viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms mokėti atlyginimus „vokeliuose“ oficialiai deklaruojant tik minimalią algą. Atlyginimai „vokeliuose“ yra nelegalūs ir pagal egzistuojančius teisės aktus, todėl papildomi apribojimai esamos problemos nespręs ir nesumažins atlyginimų „vokeliuose“ masto, tačiau apsunkins veiklą pagal egzistuojančius įstatymus veikiantiems ūkio subjektams. Ydinga egzistuojančių teisės aktų ir reguliavimų nesilaikymą siūlyti spręsti papildomais reguliavimais.
LLRI siūlo nepritarti įstatymo projektuose siūlomiems pakeitimams.
