Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektu (XIP-650, toliau – įstatymo projektas) norima įteisinti mokesčių mokėjimo termino atidėjimą šeimos įmonėms. Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektą ir pateikia savo pastabas ir pasiūlymus.
Dėl ne šeimos įmonių diskriminavimo ir prieštaravimo Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymui
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektas parengtas siekiant įgyvendinti tris iš Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų:
– Antros dalies III skyriaus 24-ą nuostatą įdiegti mokestinių kreditų sistemą pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims. Mokestinio kredito grąžinimą išdėstyti per penkerių metų laikotarpį.
– Trečios dalies III skyriaus 35-ą nuostatą sukurti ir įgyvendinti labai mažų įmonių (mikroįmonių) reguliavimo paketą, kuriame tokioms įmonėms bus nustatyta supaprastinta apskaita ir palengvintos apmokestinimo sąlygos (mokestinių kreditų sistema), registracijos procedūrą perkeliant į elektroninę erdvę.
– Trečios dalies VII skyriaus 73-ią nuostatą taikyti mokesčių lengvatas norintiems pirmą kartą pradėti verslą.
Nepaisant Vyriausybės noro taikyti mokesčių lengvatas norintiems pirmą kartą pradėti verslą, Įstatymo projekte numatyta mokesčių mokėjimo termino atidėjimą taikyti tik po 2009 m. liepos 1 d. įsteigtoms šeimos įmonėms. Ši įstatymo projekto nuostata iškreiptų konkurenciją ir diskriminuotų įmones, kurioms mokesčių mokėjimo termino atidėjimas nebūtų taikomas. Iki 2009 m. liepos 1 d. įsteigtos šeimos įmonės ir visos ne šeimos įmonės būtų diskriminuojamos, jų veiklos sąlygos pablogėtų, nes tektų konkuruoti su įmonėmis, kurioms mokesčių atidėjimas būtų taikomas. Todėl šis įstatymas ne įgyvendina, o prieštarauja Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos Trečios dalies III skyriaus 35-ai nuostatai ir Trečios dalies VII skyriaus 73-iai nuostatai. Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo taikymas visiems smulkiems juridiniams asmenims įgyvendintų Vyriausybės programą.
Įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kuri draudžia diskriminavimą. Įstatymo projektas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatai, numatančiai, jog draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie nustatytų nepagrįstai skirtingas veiklos sąlygas, t.y. teiktų privilegijas arba diskriminuotų atskirus ūkio subjektus ar jų grupes.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl atidėti mokesčių mokėjimo terminą turi būti leista tik įmonėms, kurias valdo keli tos pačios šeimos nariai arba vienas fizinis asmuo, bei kodėl įmonės, kurių akcijas valdo du šeimos saitais nesusiję fiziniai asmenys, nenusipelnė teisės atidėti mokesčių mokėjimo termino. Nėra jokių priežasčių, kodėl mokesčių aplinka turi būti lengvinama tik šeimos įmonėms, o ne visam smulkiam verslui, todėl siūlome atsisakyti šių diskriminacinių įstatymo projekto nuostatų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad šios mokesčių lengvatų sistemos taikymas sietinas su „priemonėmis finansų krizės pasekmėms sušvelninti, paskatomis darbo netekusiems asmenims kurti savo šeimos verslą“. Tačiau mokesčių lengvata ne tik šeimos įmonėms taip pat sudarytų paskatas darbo netekusiems asmenims kurti savo verslą, todėl siūlome įstatymo nuostatas taikyti visiems smulkiems juridiniams asmenims. Priėmus šį pasiūlymą, būtų įgyvendintos Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos Trečios dalies III skyriaus 35-a nuostata ir VII skyriaus 73-ia nuostata.
Dėl galimybių piktnaudžiauti įstatymo nuostatomis ir paskatų skaidyti įmones
Įstatymo nuostatų taikymas tik šeimos įmonėms nereiškia, kad piktnaudžiavimų įstatymu bus išvengta. Įstatymo nuostatomis pasinaudojusios ir mokesčius atidėjusios šeimos įmonės galės bankrutuoti arba būti likviduotos ir šių mokesčių nemokėti. Tai, kad įmonė yra šeimos įmonė, piktnaudžiavimo rizikos nesumažina. Todėl būtų tikėtina, jog dalis atidėtų mokesčių niekada nebus sumokėti. Pavyzdžiui, šeima gali įsteigti juridinį asmenį po 2009 m. liepos 1 d., atitikti įstatymo projekte keliamus reikalavimus ir atidėti socialinio draudimo įmokas, pelno mokestį, nekilnojamojo turto mokestį. Prieš sueinant mokesčių sumokėjimo terminui, įmonė gali bankrutuoti. Kadangi šeima nebus suinteresuota sumokėti susikaupusios atidėtos įstatyme nurodytų mokesčių sumos, ji gali padaryti tyčinį ribotos civilinės atsakomybės vieneto bankrotą.
Įstatytų nuostatų taikymas tik šeimos įmonėms, kurių vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 2 žmonės ir ne didesnis kaip 10 žmonių, ir kurių einamojo pelno mokesčio mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų gali paskatinti esamas įmones skaidytis į mažesnes įmones, kurios galėtų pasinaudoti mokesčių mokėjimo termino atidėjimu. Tokie veiklos skaidymai būtų vykdomi ne siekiant didesnio produktyvumo, o tiktai dėl mokesčių atidėjimo.
Dėl mokesčių mokėjimo termino atidėjimo netaikymo neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog „Vyriausybės programoje numatyta tobulinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimo reglamentavimą, panaikinti verslo liudijimus […] Atsižvelgiant į tai, pereinamuoju laiku siekiama sudaryti sąlygas vykdyti veiklą adekvačia juridine forma, skatinti minėtus formaliai individualia veikla besiverčiančius asmenis ir neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis persitvarkyti į ribotos civilinės atsakomybės įmones, kaip pažangesnę verslo vykdymo teisinę formą, kuri užtikrina proporcingą atsakomybę ir riziką verslo apimtimi, o ne visu fizinio asmens ir jo šeimos turtu“.
Toks tikslas grubiai pažeidžia vieną svarbiausių mokesčių sistemos principų – mokesčiai turi būti tik biudžeto pajamų šaltiniu, o ne reguliavimo įrankiu, jais neturi būti skatinama viena ar kita veiklos forma, vienas ar kitas vartotojų pasirinkimas ir t.t. Šiuo atveju mokesčių pagalba neturi būti skatinamas individualios veiklos naikinimas. Visi mokesčių mokėtojai laisvai pasirenka jiems labiau priimtiną veiklos vykdymo formą. Teiginys, kad ribotos civilinės asakomybės vienetai yra pažangesnė veiklos forma, yra nepagrįstas. Jeigu iš tikrųjų taip būtų ir mokesčių mokėtojai nenorėtų rizikuoti visu fizinio asmens ir jo šeimos turtu, individuali veikla išnyktų savaime. Šįmet pastebimas individualios veiklos susitraukimas yra iššauktas ne nepažangios veiklos formos atsisakymo, o valdžios sukurtos individualiai veiklai itin nepalankios mokesčių aplinkos, kuri verčia mokesčių mokėtojus persitvarkyti iš neribotos į ribotos civilinės atsakomybės juridinius vienetus. Priėmus nagrinėjamą įstatymo projektą, individualios veiklos mokesčių aplinka lyginant su įmonėmis, kurioms būtų taikomas mokesčių mokėjimo termino atidėjimas, žymiai pablogėtų, individuali veikla taptų dar labiau diskriminuojama. Tokie valdžios veiksmai ne tik iškreiptų konkurenciją, bet ir ribotų gyventojų laisvę pasirinkti jiems priimtiniausią ekonominės veiklos vykdymo formą. Svarbu tai, kad juridinis asmuo nėra individualios veiklos pagal verslo liudijimus analogiškas pakaitalas, negalima jų sutapatinti, nes pastaroji yra žymiai paprastesnė veiklos vykdymo forma.
Individuali veikla nėra nepažangi veiklos forma, tad diskriminacinių veiklos sąlygų nustatymas yra neteisingas. Todėl siūlome mokesčių mokėjimo termino atidėjimą taikyti tiek ribotos, tiek neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Priėmus šį pasiūlymą, būtų įgyvendinta Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Trečios dalies VII skyriaus 73-ia nuostata.
Išvados
1. Įstatymo nuostatos yra tikslingai diskriminacinės, jomis siekiama iškreipti konkurenciją, sunaikinti individualios veiklos institutą.
2. Įstatymo nuostatos prieštarauja Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatoms palengvinti mokesčių naštą norintiems pirmą kartą pradėti verslą. Priešingai, verslo pradžia ne šeimos įmonėse pradedantiems asmenims taps sunkesne, nes jiems teks veikti sąlyginai blogesnėmis sąlygomis. Įstatymo nuostatos taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymui.
3. Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo taikymas ribotos civilinės atsakomybės juridiniams vienetams sukeltų riziką, kad atidėti mokesčiai niekada nebus sumokėti, o įmones skatintų skaidytis, siekiant pasinaudoti galimybe atidėti mokesčius.
Pasiūlymai
Siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projekto 3 straipsnį, numatant, kad mokesčių mokėjimo termino atidėjimas būtų taikomas visiems juridiniams asmenims, kurie atitinka kitus šiame straipsnyje keliamus reikalavimus.
