Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektą (XIP-511(2)) (toliau – Įstatymo projektas) ir pateikia savo pastabas.
Įstatymo projektu siūloma paskirti darbdaviui prievolę užtikrinti darbuotojų teisę po nėštumo ir gimdymo atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas), įskaitant darbo užmokestį, ne mažiau palankiomis sąlygomis ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs. Taip esą būtų užtikrinta geresnė moterų apsauga nuo diskriminacijos lyties pagrindu.
Ši nuostata būtų taikoma darbuotojams, kurie į darbą grįžta po nėštumo ir gimdymo atostogų, kurias sudaro septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų) arba kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų tiems darbuotojams, kurie įsivaikina naujagimius ar yra paskiriami jų globėjais. Šias atostogas reiktų skirti nuo Darbo kodekso 180 straipsnyje reglamentuojamų atostogų vaikui prižiūrėti, galinčių tęstis iki kol vaikui sueis treji metai. Atostogų vaikui prižiūrėti metu darbdavys yra įpareigojamas tik palikti į atostogas išėjusiam asmeniui darbo vietą (pareigas), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama.
Nepaisant to, kad šiuo Įstatymo projektu siekiama tiksliau perkelti į Lietuvos Respublikos teisės sistemą Europos Sąjungos Direktyvos 2002/73/EB[1] bei Direktyvos 2006/54/EB[2] nuostatas, Įstatymo projektas, jei būtų priimtas, sudarytų moterims blogesnes įsidarbinimo sąlygas bei diskriminuotų kitus darbuotojus moterų, išeinančių į nėštumo ir gimdymo atostogas, atžvilgiu.
Nors įstatymo projektu siekiama mažinti moterų ir vyrų padėties skirtumus darbo rinkoje, tačiau siūlomos nuostatos ir bendra politika numatanti garantijas, negali duoti laukiamo efekto. Siūlomos projekto nuostatos atsigręš prieš pačias moteris, kurios ieško darbo, bet ateityje ketintų ar potencialiai galėtų išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei būtų įgyvendintas, Įstatymo projektas pablogintų moterų kaip potencialių darbuotojų patrauklumą ir atitinkamai sumažintų moterų įsidarbinimo galimybes. Darbdaviai, žinodami visus Darbo kodekso reikalavimus, kurie moterims sudaro išskirtines sąlygas, labai nenoriai priims jas į darbą: darbdaviams renkantis tarp vienodais sugebėjimais ir kompetencija pasižyminčio vyro ir moters, jie bus daug labiau linkę įdarbinti vyrą, o ne moterį, nes šis negali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų ir sukelti darbdaviui atitinkamų prievolių. Priėmimas į darbą tik vienas iš sprendimų, kuris gali būti paveiktas, tačiau darbdavys taip pat demotyvuojamas investuoti į moters kvalifikaciją, kurti ilgalaikius karjeros planus ir pan.
Įstatymo projektas diskriminuoja socialinės padėties atžvilgiu. Jei būtų priimtas, Įstatymo projektas įteisintų tokią padėtį, kai dalis žmonių dirbs, kad gautų geresnes darbo sąlygas, o kita dalis gaus tas pačias geresnes darbo sąlygas vien todėl, kad užėmė tam tikrą socialinę padėtį – buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Kitaip tariant, iš nėštumo ir gimdymo atostogų grįžę asmenys įgys tam tikras darbo sąlygas tik dėl savo socialinės padėties, o kiti – tik todėl, kad atitinkamai dirbo ir sukūrė atitinkamą vertę. Likę dirbti žmonės būtų ypač diskriminuojami išėjusiųjų į nėštumo ir gimdymo atostogas atžvilgiu tais atvejais, kai likusiųjų dirbti darbo sąlygos blogėtų, o išėjusiųjų į atostogas negalėtų tapti mažiau palankios nei buvo prieš išeinant į atostogas. Jei Įstatymo projektu siekiama, kad žmonės nebūtų diskriminuojami dėl savo lyties, tai ir pačiu įstatymu visų lyčių asmenys turi būti traktuojami vienodai.
Dėl nurodytų priežasčių tikslinga Įstatymo projekto nepriimti.
[1] 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/73/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/207/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.
[2] 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)
