Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pasisako už nuoseklią ir ilgalaikę valstybės politikos kryptį, valstybei trauktis iš tiesioginio dalyvavimo įmonių veikloje. Pats įstatymo buvimas yra nesuderinamas su laisva rinka ir privačia nuosavybe besiremiančia ūkine veikla. Tokiu būdu ir pats įstatymas yra pateisinamas tik kaip, iš esmės, laikinas, siekiant palaipsniui mažinti į įstatymą įtrauktų įmonių skaičių, ir įstatymo suponuotų ūkinės veiklos suvaržymų kiekį.
Dėl įstatymo projekto XIP-412(2)
Dėl investuotojų skaičiaus ribojimo
Potencialių investuotojų skaičiaus ribojimas sukelia galimybes riboti konkurenciją įsigyjant ar investuojant į įmonę. Tai savo ruožtu mažina įmonės kainą, taigi ir naudą, kurią gauna valstybė privatizuojant įmonę.
Įstatymo projekte numatyta Patikros komisija yra dar vienas potencialių investuotojų atrankos būdas, taikant politinius-administracinius sprendimus, kurie mažina privatizacijos proceso skaidrumą, viešumą. Tai gali sukelti visuomenėje pagrįstas diskusijas dėl sprendimo, kam leisti ar neleisti dalyvauti privatizavimo procese. Šioje vietoje norėtume priminti, kad Lietuvoje daugiausia politinių diskusijų ir neigiamų pasekmių turėjo būtent tie valstybės turto pardavimo procesai, kuriuose buvo ribojamas investuotojų skaičius.
Valstybei priklausančių įmonių privatizavimas, neribojant dalyvių skaičiaus, procesą atliekant per vertybinių popierių biržą ar viešo konkurso (aukciono) būdu, yra objektyviausias būdas nustatyti įmonės vertę, skaidriausias metodas parduoti valstybės turtą ir daugiausia piniginių lėšų valstybei generuojantis metodas. Taip galima išvengti vėlesnių abejonių dėl privatizavimo proceso skaidrumo, įmonės vertės nustatymo pagrįstumo ir kitų su valstybės turto pardavimu susijusių klausimų.
Dėl 42 straipsnio 5 dalies 2 skirsnio
Įstatymo projekto 2 straipsnis ir siūlymas papildyti įstatymą 4
2 straipsnio 5 dalies 2 skirsniu
[1] iš karto uždraudžia į Lietuvos įmones investuoti tam tikram investuotojų segmentui. Tai užkerta kelią potencialiems investuotojams dalyvauti Lietuvos įmonių privatizavime, akcijų įsigijime. Todėl mažėja potenciali įmonių, ar įmonių akcijų kaina, valstybė, pardavusi turtą, potencialiai gaus mažiau lėšų.
Be to, šiame skirsnyje pasirinkti kriterijai yra labai smulkmeniški. Išskiriamas energijos ištekliaus tipas („iškastinis energijos šaltinis“), energijos ištekliaus apibūdinimas Lietuvos užsienio prekyboje („importuojamas“) ir rinkos struktūros tipas („monopolinis“). Tai sukelia abejonių šios straipsnio dalies objektyvumo ir pagrįstumo, o tiksliau, ar ši įstatymo projekto nuostata nėra taikoma konkrečiam investuotojui.
Siūlome nepritarti įstatymo projektui XIP-412(2)
[1] 4
2 straipsnio 5 dalies 2 skirsnis „asmuo nėra monopolinis kurios nors rūšies Lietuvos importuojamų iškastinių energijos išteklių tiekėjas, tokio tiekėjo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo“
