Lietuvos laisvosios rinkos institutas griežtai pasisako prieš valstybinio socialinio draudimo įmokų didinimą, nes toks sprendimas darytų itin neigiamą įtaką žmonių bei draudėjų finansinei būklei. Didesni įmokų tarifai – tai ne papildomos pajamos, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto smunkančių pajamų problema nebus išspręsta. Aukštesni įmokų tarifai gali net pabloginti „Sodros“ pajamų surinkimą, skatinti šešėlį, smukdyti šalies konkurencingumą bei valdžios įvaizdį, todėl LLRI ragina nedaryti šio žingsnio.
Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo bei socialinio draudimo įmokų tarifo padidinimo laikinojo įstatymo projekte Nr. XIP-1238 numatyta padidinti draudėjų mokamą nedarbo socialinį draudimą 1 proc. punktu bei įvesti papildomą ligos ir motinystės socialinį draudimą (1 proc.) apdraustiesiems. Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, dėl įmokų tarifų padidinimo „Sodros“ biudžeto pajamos 2010 metais padidėtų 454,7 mln. Lt.
Didelių abejonių kelia prognozės dėl papildomų „Sodros“ biudžeto pajamų, padidinus įmokų tarifą dviem procentiniais punktais. Šios prognozės atliktos mechaniškai – pridedant du papildomus procentinius punktus nuo visų draudžiamųjų pajamų. Mechaninis arba statinis prognozavimas neįvertina dinaminių procesų, vykstančių ekonomikoje ir darančių didelę įtaką pajamų surinkimui. Tai, kad tokiu būdu atliktos prognozės nepasitvirtina, parodė nuo 2009 m. padidintų mokesčių surinkimas: pajamos smuko tiek dėl didesnių mokesčių dar labiau sulėtėjusios ekonominės veiklos, tiek dėl augančios šešėlinės ekonomikos.
„Sodros“ tarifo padidinimas kritusių pajamų ir visuotinio taupymo sąlygomis neigiamai paveiks rinkos dalyvius: ant išlikimo ribos balansuojančios įmonės bus priverstos atleisti darbuotojus, mažinti atlyginimus ir perkelti išaugusias sąnaudas ant darbuotojų pečių. „Sodros“ tarifo padidinimas 2 proc. punktais gali tapti pretekstu mažinti atlyginimus didesne nei išaugęs tarifas dalimi, pvz. 10 ar 20 proc. Didesni tarifai privers legaliai veikiančias įmones dar kartą persvarstyti išaugusio legalumo (legalios veiklos) kainą; daliai įmonių legalumo našta taps per sunki, tad jos nuspręs pasitraukti į šešėlį ir mokėti algas vokeliuose. (Įvertindami Vyriausybės siūlymus didinti įmokas „Sodrai“, šių metų rugsėjį LLRI atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo dalyviai prognozavo, kad šešėlis 2010 m. išaugs 2,8 proc. punkto ir pasieks 27,1 proc. nuo BVP.) Visi šie būdai, kaip elgtis išaugsiančių sąnaudų akivaizdoje, reikš, kad „Sodros“ biudžeto pajamos dar labiau smuks. Įmonėms, kurios šiuo metu dar sugeba vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, net ir 2 proc. punktų padidinimas gali tapti išlikimo klausimu.
Dabartinė valdžia siūlo dvigubo pralaimėjimo situaciją: padidinus „Sodros“ įmokų tarifą, pralaimės ir „Sodros“ biudžetas, ir įmokų mokėtojai. Negana to, pralaimės ir Lietuvos ūkis bendrąja prasme, nes dar labiau smuks mūsų šalies konkurencingumas, dėl išaugusių darbo sąnaudų sumažės Lietuvos patrauklumas. Priešingai siūlomam sprendimui, šalies valdžia turėtų didinti Lietuvos patrauklumą, kad užsienio šalys, kurių ekonomika jau atsigauna, gausiau investuotų mūsų šalyje. Jeigu Seimas vis tik padidins „Sodros“ įmokų tarifus, dabartinė valdžia tik sustiprins savo kaip mokesčius didinančios valdžios įvaizdį. Tai itin neigiamai vertintų investuotojai ir kreditoriai.
„Sodros“ įmokų tarifų didinimas yra neleistinas dar ir dėl to, kad taupymo rezervai „Sodros“ sistemoje lieka neišnaudoti. Nepaisant per pastarąjį dešimtmetį atlikto ir vis dar atliekamo duomenų kompiuterizavimo (2010 m. numatyta skirti 12 mln. Lt programinei įrangai, kompiuterinės technikos priežiūrai ir eksploatavimui), darbuotojų skaičius „Sodros“ valdyboje, teritoriniuose ir kituose skyriuose šį laikotarpį ne mažėjo, bet išaugo nuo 3 685 darbuotojo 2000 m. iki 4 234 darbuotojo 2008 m. „Sodros“ teikiamų paslaugų kompiuterizavimas turėtų ne tik sumažinti darbo jėgos, bet ir patalpų poreikį. Lietuvoje yra 47 teritoriniai „Sodros“ skyriai, be to, didesniuose miestuose veikia po kelis skyrius:
|
Vilnius |
Kaunas |
Klaipėda |
| Pensijų skyrius |
5 |
2 |
2 |
| Draudėjų ir apdraustųjų skyrius |
|
1 |
1 |
| Įmokų išieškojimo skyrius |
|
1 |
1 |
| Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius |
|
1 |
1 |
| Gargždų skyrius |
|
|
1 |
| Specialistas Neringoje |
|
|
1 |
Draudėjai ir apdraustieji gali konsultuotis „Sodros“ informacijos telefonu, o išmokų mokėjimui tiek daug skyrių nereikia, todėl kyla abejonių ar visos šios patalpos yra būtinos „Sodros“ veiklai užtikrinti. Siūlytume atsakingoms institucijoms įvertinti patalpų panaudojimo efektyvumą ir atsisakyti bei privatizuoti dalį patalpų. Be to, nepaisant krentančių kainų ir versle ryškiai pastebimo derėjimosi dėl mažesnių kainų, išmokų mokėjimo paslaugos (kurias teikia „Lietuvos paštas“) ateinančiais metais pabrangs 6 proc. nuo 53,5 mln. Lt šįmet iki 56,8 mln. Lt ateinančiais metais.
Išvados ir pasiūlymai
Didesni „Sodros“ įmokų tarifai neišspręs „Sodros“ pajamų surinkimo problemos, o esamą padėtį tik pablogins ir atidės ekonomikos atsigavimą. Nepaisant aukštesnių tarifų laikinumo, dėl negerėjančios „Sodros“ padėties bus politiškai sunku mažinti tarifą nuo 2012 m., tad bus siūlymų visam laikui palikti padidintas įmokas. Todėl raginame Seimą nepasiduoti pagundoms didinti įmokas ir nepriiminėti netikslingų bei visam šalies ūkiui žalingų sprendimų.
