Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) tęsia darbus žemės rinkos reguliavimo ir nuosavybės apsaugos srityse ir LR Aplinkos ministrui, Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento direktoriui, ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriui, LR Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetams, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros agentūrai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Vilniaus apskrities Detaliųjų planų rengėjų asociacijai bei kt. teikia detaliojo planavimo proceso analizę ir pasiūlymus jo pakeitimams. Šios analizės tikslas – atskleisti problemines detaliojo planavimo stadijas ir pateikti rekomendacijas jų supaprastinimui.
________________
Detalusis teritorijos planas, tai teritorijos savininko raktas, atrakinantis konkretaus sklypo panaudojimo galimybes. Lietuvos savivaldybėms parengus bendruosius planus, sklypų savininkai gali pagrįstai tikėtis, kad nebebus kliūčių savalaikiam detaliųjų planų parengimui ir efektyviam sklypų naudojimui. Tačiau detaliojo teritorijų planavimo procedūra šiandien neatitinka savininkų ir naudotojų lūkesčių: jis per ilgai užtrunka, sunku prognozuoti rezultatus, nes jie priklauso ir nuo tarnautojų, ir nuo savivaldybių politikų požiūrio, o detalusis planavimas tampa brangus ir rizikingas.
Šiandienė detaliojo planavimo praktika rodo, kad savininkas, planavimo organizatorius, yra visiškai priklausomas nuo savivaldybės tarnautojų, valstybės priežiūros institucijų ar kitų planavimo sąlygas išduodančių institucijų. Todėl net ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, kurios numato saugiklius pareigūnų atsakomybei, pvz., leidimas pradėti plano rengimą negavus iš vyriausiojo architekto planavimo sąlygų ar jų dalies, neatlieka savo drausminančios funkcijos. Detaliojo plano rengėjas gali būti sustabdytas ir „nubaustas“ bet kurioje kitoje stadijoje.
Deja, Teritorijų planavimo įstatyme bei detaliųjų planų rengimo taisyklėse numatytų veiksmų atlikimo terminai praktikoje neegzistuoja. Jų nesilaikymo apskundimas nepraktikuojamas, dėl pagrįsto detaliųjų planų rengimo organizatorių atsargumo „nesusipykti“ su sprendimus priimančiais tarnautojais.
Analizės tikslas – pateikti detaliojo planavimo proceso problemines stadijas, todėl joje nėra aptariami detaliojo plano „turinio“ klausimai, t.y. detaliųjų planų atitikimo konkretiems bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams, klausimai. Atliktame darbe remiamasi detalųjį planavimą reglamentuojančių teisės aktų analize bei detaliojo planavimo praktikų rekomendacijomis ir pastabomis.
Pirmojoje dalyje pateikiamas trumpas detaliojo planavimo proceso aprašymas, antrojoje nagrinėjami atskiri probleminiai detaliojo planavimo proceso elementai. Trečiojoje teksto dalyje pateikiamos rekomendacijos.
I. Trumpas detaliojo planavimo proceso etapų aprašymas.
Pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys detaliųjų planų rengimą yra Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymas, Vyriausybės nutarimas dėl Detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo, Vyriausybės nutarimas dėl visuomenės dalyvavimo rengiant detaliuosius planus.
Pateikiamas detaliojo plano rengimo žingsnių išskyrimas yra sąlyginis
[1]. Įstatymas numato stambias pagrindines – parengiamąją, plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo – stadijas. Pateikiamas detaliojo proceso suskaidymas žingsniais remiasi tuo, kad kiekvienam žingsniui reikalingas atskiras savininko, valstybės tarnautojo veiksmas ar sprendimas.
1. Žemės savininkas (valdytojas ir/ar naudotojas) teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo.
2. Savivaldybės administracijos direktorius per 10 d. priima sprendimą dėl sutarties sudarymo.
3. Savivaldybės administracijos direktorius rengia sutarties projektą. Sutartis turi būti sudaroma per vieną mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Sutartis sudaroma ne ilgesniam nei 3 metai terminui.
4. Savininkas per 10 d. informuoja visuomenę apie detaliojo planavimo pradžią (pradžia laikomas sutarties pasirašymas): paskelbia vietos spaudoje bei seniūnijos skelbimų lentoje, prie teritorijos įrengia stendą.
5. Jei planuojama ūkinė veikla atitinka nurodytas sąlygas, reikia atlikti atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui.
6. Savininkas teikia prašymą savivaldybės vyriausiajam architektui dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo. Architektas sąvadą išduoda per 20 d., aplinkos apsaugos departamentai – per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
7. Savininkas (planavimo organizatorius) sudaro planavimo užduotį, ją suderina su savivaldybės architektu (ar regionų aplinkos apsaugos departamentu), sudaro sutartį su plano rengėju.
8. Jei reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, rengiamas sprendinių vertinimo apimties nustatymo dokumentas.
9. Jei turi būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymą, atliekamas poveikio vertinimas.
10. Jei reikia, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (rengiama vertinimo ataskaita, ji teikiama vertinimo subjektams, supažindinama visuomenė). Savininkas atlieka detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą (parengia poveikio vertinimo ataskaitą, pateikia svarstyti visuomenei).
11. Apie parengtą planą paskelbiama spaudoje, seniūnijų skelbimo lentoje, stende: 20 d. skiriama susipažinti su planu, 10 d. viešai ekspozicijai, rengiamas viešas susirinkimas. Savininkas turi parengti visuomenės dalyvavimo ataskaitą.
12. Planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje (jei keičiama paskirtis, kompleksiškai derinama su regiono aplinkos apsaugos departamentu). Derinimo procedūra turi būti baigta per 15 d. nuo prašymo derinti planą.
13. Planas turi būti patikrintas apskrities viršininko administracijoje. Patikrinimo aktas turi būti pateiktas per 20 d. nuo plano pateikimo.
14. Jei patikrinimo akto išvados teigiamos, savivaldybės taryba privalo per 20 d. nuo prašymo patvirtinti detalųjį planą.
15. Savininkas per 15 d. pateikia planą įregistruoti į savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrą.
Praktikoje kiekvienas išskirtų etapų reikalauja dar smulkesnių veiksmų atlikimo.
II. Probleminiai detaliojo planavimo proceso elementai
Dėl sutarties dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui termino
2004-05-26 Vyriausybės nutarime Nr. 635 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatoma, kad sutartį dėl teritorijų organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo rengia savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. Šiuo atveju pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Nors minėta sutartis priskiriama administracinių sutarčių rūšiai, sutartį turėtų rengti abi šalys. Svarbus tiek viešojo, tiek privataus intereso pusiausvyros užtikrinimas, todėl reikia, kad sutarties sąlygos nebūtų primetamos verčiant žemės valdytoją/ar naudotoją sutikti su bet kokiomis sąlygomis.
Tame pačiame nutarime taip pat numatyta, kas turi būti nurodoma sutartyje. Toks reglamentavimas yra perdėtai detalus. Taip pat abejotina nuostata, jog sutartis sudaroma trejiems metams. Detaliojo planavimo procesas yra itin sudėtingas ir reikalauja daug laiko. Todėl sutarties sudarymo terminas turėtų būti ilgesnis. Lygiai taip pat neturėtų būti apribojimo, jog išduodamas planavimo sąlygų sąvadas galioja ne ilgiau kaip trejus metus. Būtina nustatyti, kad sąlygos galioja neterminuotai.
Rekomendacija dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo: atsisakyti formalios planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo procedūros, išskyrus numatytus atvejus, kai planavimo organizatoriumi gali būti tik savivaldybė. Savininkui arba valdytojui teisę rengti detalųjį planą turi suteikti įstatymas arba jos turi pereiti automatiškai savininkui pareiškus pageidavimą.
Dėl informacijos apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus pateikimo
Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 p. numato, jog informacija apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodant planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį bei aprašomąją medžiagą apie numatomą statyti pastatą (jei tai yra žinoma planavimo metu), viešojo svarstymo procedūras skelbiama prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Vyriausybės nutarimas dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo numato, kad pasirašius sutartį planavimo organizatorius per 10 dienų paskelbia vietos spaudoje detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus. 1996-09-18 Vyriausybės nutarimo Nr. 1079 „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ 24.1 p. numato, kad vietos laikraštyje, savivaldybės interneto tinklalapyje ir seniūnijos, kurioje numatytas planavimas, skelbimų lentoje skelbiama informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą (planavimo tikslai, planuojamas žemės sklypo būdas ir pobūdis, rengimo terminai, pasiūlymų teikimo tvarka, viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas). Svarbu pasakyti, kad tam tikra reikalaujama skelbti informacija pačioje detaliojo planavimo proceso pradžioje (parengiamajame etape) dar nėra žinoma. Sunku numatyti viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką. Tokia informacija turėtų būti teikiama tik detaliojo plano svarstymo etape.
Visi minėti teisės aktai nustato pareigą informuoti visuomenę apie detaliojo plano rengimo pradžią (detaliojo planavimo proceso pradžia laikomas sutarties pasirašymas). Būtent dėl to pati informavimo tvarka nėra iki galo aiški. Minėti aktai taip pat nustato skirtingos apimties informavimo pareigą (pvz., skiriasi nurodomos vietos, kuriose reikia pateikti informaciją ir pan.). Vyriausybės nutarime dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties numatytas 10 d. terminas, per kurį vietos spaudoje turi būti paskelbta apie detaliojo plano rengimo pradžią. Kituose teisės aktuose nėra nustatytas joks terminas. Juridinės technikos požiūriu, skirtingos apimties pareigų numatymas dėl to paties dalyko skirtinguose teisės aktuose yra neleistinas. Taip sudaromos aplinkybės piktnaudžiavimui ir planavimo organizatoriaus teisių pažeidimui institucijoms įvairiai interpretuojant teisės aktus.
Praktikoje teisės aktų numatytas informavimas neefektyvus. Net ir atliktas pagal procedūras, jis ne visada suteikia informacijos visuomenei. Pirmiausia todėl, kad informacija pateikiama sausai ir formaliai nurodant sklypų numerius ir apytikslę dislokaciją, o gyventojai paprastai sklypų numerių nežino. Mažai informatyvios visuomenės daugumai yra ir skelbimų formuluotės pvz., „nekeisti tikslinės žemės naudojimo paskirties, bet keisti naudojimo režimą“. Reikėtų atsisakyti iliuzijos, kad informacija turėtų būti prieinama kiekvienam visuomenės nariui, o planavimo organizatorius turi pateikti ją kiekvienam suprantamai. Svarstytina, ar nereikėtų atsisakyti formalaus įpareigojimo skelbti spaudoje, kurį organizatoriai nori apeiti. Vietoje to, tikslinga būtų skelbti apie planavimo pradžią, organizatorių ar planavimo tikslus viešame registre, sudarius technines galimybes apie rengiamus detaliuosius planus informaciją gauti elektroniniu paštu. Pavyzdžiui, sudaryti galimybę užsiregistravusiems gyventojams gauti informaciją apie pradedamus rengti planus tose teritorijose, rajonuose, gatvėse ar sklypuose, kuriuos jie nurodytų užsiregistruodami. Taip pat reikėtų pastebėti, kad viešai paskelbtą informaciją konkretiems žmonėms apie galimą poveikį ir detalųjį planavimą gali pranešti bendruomenės, NVO ar tokią paslaugą teikiančios įmonės.
Rekomendacija: atsisakyti formalios pareigos informuoti visuomenę, bet užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos norintiems gauti informaciją apie pradedamus rengti planus.
Dėl detaliųjų planų derinimo su inžinerinių tinklų įmonėmis
Pagal galiojančius teisės aktus detaliajame plane būtina numatyti komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų ir pastatų šildymo sistemų prijungimo sąlygas. Tuo pačiu, detalieji planai nerengiami teritorijose, kuriose nėra įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, išskyrus tuos atvejus, kai šioms teritorijoms yra parengti ir patvirtinti inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo komunikacijų plėtros specialieji planai. Iš to seka, kad visame detaliojo planavimo procese dalyvauja ir inžinerinius tinklus valdančios privačios arba savivaldybės įmonės. Pirmiausia, jos dalyvauja išduodant planavimo sąlygas detaliajam planui, vėliau su jomis yra derinamas detaliojo plano projektas.
Ši tvarka iškreipia sklypo savininko ir inžinerinės infrastruktūros (privačios ar savivaldybės įmonės) santykius. Šių subjektų santykiai maksimaliai turėtų remtis tarpusavio susitarimo principu. Ir sklypo savininkas, ir infrastruktūros įmonė paslaugos tiekėja, turi motyvaciją susitarti – gauti ir teikti paslaugą. Paslaugos teikimo sąlygos – paslaugos kaina, inžinerinės infrastruktūros įrengimo sąnaudos – yra šalių derybų objektas, o šalių derybinės galios labai priklauso nuo vienai ar kitai šaliai įstatymų ar kitų teisės aktų suteiktų pranašumų. Pavyzdžiui, jeigu susitarimas dėl vandens tiekimo yra sąlyga planui patvirtinti, vandens tiekėjas turi pranašumų derybose dėl teikimo sąlygų.
Inžinerinių tinklų įmonių išduotos sąlygos yra iš esmės privalomos. Tai sudaro prielaidas paslaugų teikėjams piktnaudžiauti nustatant reikalavimus, kuriuos statytojai privalo vykdyti – prisijungimo ar atsijungimo kainą ir kitas sąlygas.
Akivaizdu, kad derinti projektus su inžinerinių tinklų įmonėmis naudinga pačiam savininkui, kai jis konkrečiai žino, kas sklype bus statoma, kokių paslaugų prireiks statinio eksploatacijai ir ūkinės veiklos vykdymui. Todėl tikslinga įtvirtinti tvarką, jog prisijungimas prie inžinerinių tinklų, atsijungimo nuo jų, paslaugų tarifai bei kitos sąlygos turėtų būti nustatomos atskiru inžinerinių tinklų įmonių ir statytojo susitarimu. Susitarimo tarp savininko ir inžinerinės infrastruktūros inžinerinės infrastruktūros įmonės nebuvimas neturi būti pagrindu nerengti ir netvirtinti detaliojo plano.
Dėl planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo sutarties
Detaliųjų planų rengimo taisyklėse numatyta, kad planavimo organizatorius su plano rengėju sudaro sutartį detaliojo planavimo darbams atlikti. Taisyklių 32 p. nurodo, ką sudarydamas sutartį plano rengėjui turi pateikti planavimo organizatorius. Šiuo atveju, dokumentų pateikimas yra planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo susitarimo dalykas, šalys pačios susitaria, kokių dokumentų reikės, kad būtų parengtas detalusis planas. Detaliojo plano parengimas yra šalių interesas, todėl šis reglamentavimas yra perteklinis.
Taip pat kvestionuotinas detaliojo plano rengimo termino apribojimas, t.y. detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti planavimo sąlygų sąvado galiojimo termino (maksimaliai 3 m.). Įvertinant detaliojo planavimo proceso sudėtingumą ir kompleksiškumą, toks detaliojo plano rengimo apribojimas ypatingai apsunkina planavimo proceso dalyvius. Be to, apribojus terminą, išlieka didesnė galimybė, jog planas bus rengiamas paskubomis ir nukentės planavimo proceso kokybė.
Rekomendacija dėl planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo sutarties
Panaikinti reikalavimą savininko ir detaliojo plano rengėjo sutartį ir savininko pateikiamą užduotį derinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Šis derinimas perteklinis, nes savininkas yra suinteresuotas, kad sutarties turinys ir užduotis atitiktų planavimo sąlygų reikalavimus. Patikrinimą užtikrina vėliau vykdoma derinimo procedūra.
Dėl vyriausiojo architekto teisės neišduoti planavimo sąlygų sąvado pagrindų
2006-10-17 aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 25 p. numatoma, jog savivaldybės vyriausiasis architektas išduoda planavimo sąlygų sąvadą arba motyvuotai atsisako išduoti ir pateikia neišdavimo priežastis. Šiuo atveju numatyta plati savivaldybės vyriausiojo architekto diskrecija išduoti ar ne planavimo sąlygų sąvadą, tačiau teisės akte visiškai nenumatyti atsisakymo išduoti planavimo sąlygų sąvadą pagrindai. Iš tikrųjų sudarant sutartį dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo patikrinama, ar planavimo tikslai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu vyriausiasis architektas gali neišduoti planavimo sąlygų sąvado, jeigu jau sudaryta sutartis. Praktikoje šiame planavimo žingsnyje susiduriama su vilkinimu.
Dėl veiklos poveikio vertinimo tyrimų
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose teritorijų planavimo proceso sprendinių vertinimo etapą, numatytas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimas (2004-07-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašas). Minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad šiuo atveju sprendinių poveikis vertinamas darnaus vystymosi, ekonominės, socialinės, gamtinės aplinkos aspektais. Pagal teisės aktus, jeigu buvo atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir buvo nustatyta, kad veikla galima, toliau atliekamas sprendinių poveikio vertinimas. Taip pat nustatyta, kad atliekant detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos medžiaga.
Taigi gali susiklostyti situacija, kai detaliajam planui buvo atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas bei teritorijų planavimo sprendinių poveikio vertinimas.
Toks planavimo dokumentų vertinimo reglamentavimas yra ypač sudėtingas, nelankstus, atimantis daug laiko. Kiekvienas iš minėtų vertinimų reikalauja taip pat ir daug lėšų. Kiekvienas iš minėtų vertinimų apima sudėtingas ir ilgas procedūras. Būtina pakeisti teisės aktus taip, kad būtų atliekamas vienas vertinimas, kad nebūtų vertinimų „persidengimo“. Planuojamos ūkinės veiklos vertinimas atliekamas dėl planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo priedą, strateginis vertinimas atliekamas dėl planų, kurie lemia tos pačios veiklos plėtros pagrindus. Jeigu atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, tai papildomas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas nėra tikslingas.
Atliekant teritorijų planavimo sprendinių poveikio vertinimą, kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio poveikio vertinimo ataskaitos medžiaga. Būtų galima šiuos vertinimo procesus sujungti, nepažeidžiant ES reikalavimų.
Dėl savivaldybės tarybos veiksmų tvirtinant detalųjį planą
Pagal Teritorijų planavimo įstatymą detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba remiasi kompleksiška Nuolatinės statybos komisijos išvada, kuri įvertina visus detaliojo plano aspektus.
Praktikoje savivaldybės tarybos sprendimas, net ir tuomet, kada projektas yra suderintas su visomis institucijomis, susiduria su vėlavimu. Neretai susiduriama su vėlavimu net perduodant detalųjį planą tvirtinti tarybai. Vėlavimą lemia ir savivaldybės tarybos narių ar komitetų pateikiami pasiūlymai detaliojo plano rengimo organizatoriui, kaip keisti detalųjį planą, besiremiantys jų subjektyviu požiūriu arba gautais gyventojų skundais. Pabrėžtina, jog savivaldybės tarybos narių pasiūlymai neturi teisinės privalomos galios (ir turėjo būti svarstomi kartu su visuomenės teikiamais siūlymais detaliojo planavimo procese, tam, kad jeigu į juos būtų atsižvelgta, būtų galima juos integruoti į parengtą planą), tačiau praktikoje jie vaidina didelį vaidmenį ir tarybos sprendimai yra potencialūs korupcijos arba neteisėtų reikalavimų savininkams ir investuotojams židiniai.
Todėl siūlytina atsisakyti nuostatos, jog detalųjį planą turi patvirtinti savivaldybės taryba.
Savivaldybės taryba, deja, teatlieka formalaus tvirtintojo vaidmenį, nes gavusi išvadą ji nebeturi teisinio pagrindo priimti išvadai prieštaraujantį sprendimą. Tarybai nebėra politinio pasirinkimo laisvės – jeigu savininkas, pasinaudojęs savo teise veikti pagal galiojančius teisės aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, parengė detalųjį planą, kurio atitikimą teisės aktams patvirtino įgaliotos institucijos, toks planas privalo būti patvirtintas ir tam savininkas turi teise pagrįstus lūkesčius.
Todėl abejotina, ar detaliajam planui, kuris yra parengtas remiantis savivaldybės parengtu bendruoju planu ir atitinka visus kitus reikalavimus, būtinas politinis savivaldybės tarybos sprendimas. Greta to, tarybos sprendimas yra kolektyvinis politinis, todėl net teismas negali įpareigoti savivaldybės tarybos patvirtinti detalųjį planą, jeigu vilkinama tai padaryti. Pabrėžtina, jog politinį sprendimą ir pasirinkimą, kaip plėsti savivaldybės teritoriją, savivaldybės taryba yra priėmusi patvirtindama teritorijos bendrąjį planą arba specialiuosius planus.
Rekomendacija: Atsisakyti nuostatos, jog detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba. Detaliojo plano tvirtinimą galėtų atlikti savivaldybės administracijos vadovas.
III. Išvados ir rekomendacijos dėl detaliųjų planų regimo procedūros:
Siekiant supaprastinti, sutrumpinti ir atpiginti detaliojo planavimo procesą bei siekiant sumažinti formalių žingsnių, kurių galima išvengti (praktikoje jais remiamasi siekiant vilkinti procesus) tikslinga atlikti šiuos pakeitimus.
1. Planavimo organizatoriaus teisių perdavimo procedūra yra formali. Nors ji skirta patikrinti ar planavimo tikslai atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau vėliau vykdomos stadijos – planavimo sąlygų išdavimas ir detaliojo plano derinimas – visiškai užtikrina planavimo tikslų atitikimą įstatymams ir teritorijų planavimo dokumentams. Todėl šios formalios stadijos reikėtų atsisakyti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai planavimo organizatoriaus teisės neperduodamos.
2. Reikalavimas pateikti savivaldybei ir suderinti su savivaldybės vyriausiuoju architektu detaliojo
planavimo organizatoriaus ir detaliojo plano rengėjo sutartį ir savininko pateikiamą užduotį yra neprasmingas. Šis derinimas perteklinis, nes savininkas ir taip yra suinteresuotas, kad sutarties turinys ir užduotis atitiktų planavimo sąlygų reikalavimus. Beje, atitikimą joms galiausiai užtikrina vėliau sekanti derinimo procedūra. Todėl planavimo organizatoriaus ir detaliojo plano rengėjo sutarties ir pateikiamos užduoties derinimo stadijos reikėtų atsisakyti.
3. Įrengtų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nebuvimas, infrastruktūros įmonių nesutikimas prijungti prie tinklų neturi būti pagrindu nepradėti rengti detaliojo plano. Inžinerinių tinklų atsiradimas teritorijoje yra teritorijos savininko ir inžinerinius tinklus valdančių bendrovių sutarties klausimas.
4. Inžinerine infrastruktūra teikiamos paslaugos sąlygos – paslaugos kaina, inžinerinės infrastruktūros įrengimo sąnaudos – yra šalių derybų objektas, o šalių derybinės galios labai priklauso nuo vienai ar kitai šaliai įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų pranašumų. Prisijungimas prie infrastruktūros tinklų, atsijungimas nuo jų, paslaugų tarifai bei kitos sąlygos turi būti nustatomos atskiru įmonių bei sklypo savininko susitarimu ir šių sąlygų savivaldybė neturėtų nei nustatyti, nei derinti. Todėl tikslinga atsisakyti infrastruktūros paslaugų teikėjų išduotų sąlygų privalomumo.
5. Detaliojo plano rengimo termino apribojimas, t.y. nurodymas, jog detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti planavimo sąlygų sąvado galiojimo termino (3 metų) nepagrįstai apsunkina planavimo proceso dalyvius. Įvertinant detaliojo planavimo proceso sudėtingumą ir kompleksiškumą, įvairias detaliojo planavimo vilkinimo galimybes, tokio termino reikėtų atsisakyti.
6. Detaliojo plano tvirtinimui neturi būti reikalaujama savivaldybės tarybos sprendimo. Pagal įstatymų ir teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus parengto detaliojo plano, kuriam gauta teigiama Nuolatinės statybos komisijos išvada, savivaldybės taryba negali nepatvirtinti. Politinis savivaldybės tarybos sprendimas reikalingas tuomet, kai yra politinio pasirinkimo galimybės, detaliojo plano tvirtinimo atveju, jo nėra. Taryba gali atsisakyti tvirtinti arba vilkinti detalųjį planą, kurio patvirtinimui nėra teisinių kliūčių, o savininkas turi pagrįstą interesą tikėtis, kad visus reikalavimus atitinkantis ir atitinkamai suderintas planas turi būti patvirtintas. Detaliojo plano tvirtinimo procedūrą galėtų atlikti savivaldybės administracijos vadovas. Todėl reikėtų panaikinti nuostatą, jog parengtam ir suderintam detaliajam planui patvirtinti būtinas politinis savivaldybės tarybos sprendimas.
7. Pagal galiojančią tvarką Apskrities viršininko administracija turi patikrinti detaliojo plano atitikimą teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Apskrities viršininko administracijos atliekamas tikrinimas formalus ir paprastai tam skiriami menki pajėgumai. Tikslinga atsisakyti formalaus detaliojo plano tikrinimo apskrities viršininko administracijoje. Viršininko administracija, kaip ir kiti asmenys, turi būti informuojama apie detaliojo plano rengimą.
8. Sudaryti realias galimybes taikyti Teritorijų planavime numatytą supaprastintą detaliojo planavimo tvarką. Praplėsti atvejus, kuomet galima detalųjį planą rengti supaprastinta tvarka, pavyzdžiui, kai reikalaujama rengti detalųjį planą dėl išimtinai žemėtvarkos tikslų – tikslinant teritorijos ribas ar sklypo dalijimo atvejais. Užtikrinti, kad tais atvejais, kada leidžiama taikyti supaprastintą tvarką, ji būtų naudojama, o ne verčiama rengti bendruoju būdu.
9. Teritorijų planavimo įstatyme yra numatyta, jog detaliojo planavimo organizatorius gali pradėti rengti planą, net jeigu nėra gautos planavimo sąlygos arba kai jos gautos ne visos. Tačiau praktikoje planas paprastai nepradedamas rengti, nes neišdavusios planavimo sąlygų institucijos gali efektyviai stabdyti detaliojo plano derinimą Nuolatinėje komisijoje. Todėl tikslinga numatyti, jog planavimo sąlygas turinčios išduoti institucijos nepateikusios planavimo sąlygų vyriausiajam architektui ir atitinkamai savininkui, netenka teisės dalyvauti projekto derinime ir netenka teisės balsuoti ir pareikšti nuomonę Nuolatinės planavimo komisijos darbe derinant ir sprendžiant klausimus dėl parengtojo plano atitikimo jų kompetencijos klausimams. Tik tokia sąlyga leistų efektyviai naudotis Teritorijų planavimo įstatymo nuostata, jog galima pradėti rengti detalųjį planą negavus viso planavimo sąlygų sąvado.
10. Visuomenės informavimo apie detalųjį planavimą tvarka nepasiekia jai keliamų tikslų. Viena vertus, planavimo organizatorius siekia išvengti aktyvaus visuomenės įsitraukimo ir informavimą atlieka formaliai ir minimaliai, antra vertus, informavimo tvarkos pažeidimai tampa pagrindu ginčyti visą planavimo procesą. Tuo pačiu galiojanti sistema stengiasi sukurti visuomenei nepagrįstus lūkesčius, jog ji bus tinkamai informuota ir sužinos, net jeigu ir nesidomės tuo. Pagrindinis platesnės visuomenės informavimo uždavinys turėtų būti informacijos apie pradėtą planavimą viešumas ir aiškumas, kur tokią informaciją galima rasti. Pavyzdžiui, informacija apie rengiamą planą turi būti skelbiama viešame internetiniame registre. Taip pat tikslinga sudaryti galimybes užsiregistravusiems gyventojams gauti informaciją apie pradedamus rengti planus jų nurodytose teritorijose, rajonuose, gatvėse ar sklypuose. Į visuomenės informavimą turėtų būti įtraukiamos seniūnijos, kurios būdamos arčiausiai gyventojų turėtų turėti visą informaciją apie teritorijų planavimą. Todėl reikėtų atsisakyti formalios pareigos informuoti visuomenę, o informaciją sutelkti viename viešame ir visiems prieinamame registre.
Trumpas detaliojo planavimo proceso etapų aprašymas įgyvendinus siūlomus pakeitimus:
· Žemės savininkas (valdytojas ir/ar naudotojas) teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo. Savivaldybės administracijos direktorius per 10 d. priima sprendimą dėl sutarties sudarymo.
· Savivaldybės administracijos direktorius rengia sutarties projektą. Sutartis turi būti sudaroma per vieną mėnesį nuo sprendimo sudaryti ją priėmimo dienos. Sutartis sudaroma ne ilgesniam terminui nei 3 metai.
· Savininkas per 10 d. informuoja visuomenę apie detaliojo planavimo pradžią (pradžia laikoma sutarties pasirašymas): paskelbia vietos spaudoje bei seniūnijos skelbimų lentoje, prie teritorijos įrengia stendą.
1. Savininkas praneša, jog pradeda detaliojo planavimo procedūrą ir paprašo išduoti planavimo sąlygas.
2. Jei planuojama ūkinė veikla atitinka nurodytas sąlygas, reikia atlikti atranką strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui.
3. Architektas sąvadą išduoda per 20 d., aplinkos apsaugos departamentai – per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
· Savininkas (planavimo organizatorius) sudaro planavimo užduotį, ją suderina su savivaldybės architektu (ar regionų aplinkos apsaugos departamentu), sudaro sutartį su plano rengėju.
4. Jei reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, rengiamas sprendinių vertinimo apimties nustatymo dokumentas.
· Detaliojo plano rengimo terminas neturi viršyti planavimo sąlygų sąvado galiojimo termino.
5. Jei turi būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimas pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymą, tai atliekamas poveikio vertinimas.
6. Jei reikia, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (rengiama vertinimo ataskaita, ji teikiama vertinimo subjektams, supažindinama visuomenė). Savininkas atlieka detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimą (parengia poveikio vertinimo ataskaitą, pateikia svarstyti visuomenei).
· Apie parengtą planą paskelbiama spaudoje, seniūnijų skelbimo lentoje, stende: 20 d. skiriama susipažinti su planu, 10 d. viešai ekspozicijai.
7. Rengiamas viešas susirinkimas. Savininkas turi parengti visuomenės dalyvavimo ataskaitą.
8. Planas derinamas Nuolatinėje statybos komisijoje (jei keičiama paskirtis, kompleksiškai derinama su regiono aplinkos apsaugos departamentu). Derinimo procedūra turi būti baigta per 15 d. nuo prašymo derinti planą.
· Planas turi būti patikrintas apskrities viršininko administracijoje. Patikrinimo aktas turi būti pateiktas per 20 d. nuo plano pateikimo.
· Jei patikrinimo akto išvados teigiamos savivaldybės taryba privalo per 20 d. nuo prašymo patvirtinti detalųjį planą.
9. Suderintą planą tvirtina savivaldybės administracijos vadovas.
10. Savininkas per 15 d. pateikia planą įregistruoti į savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registrą.
[1] Panaikinti detaliojo planavimo žingsniai pateikti rėmeliuose, nauji žingsniai –
paryškinti.
