Pelno mokesčio ydos
Diskusijos apie pelno mokestį yra pačios aktyviausios tiek tarptautinėje erdvėje, tiek Lietuvoje. Itin daug kritikos dėl pelno mokesčio kyla dėl šio mokesčio taikymo pasekmių – mokesčiu sukuriamas nepagrįstas akcininkų pajamų apmokestinimas ir uždirbant, ir išmokant pajamas; mokesčiu apmokestinamos ne tik akcininkų gautos pajamos, bet ir investicijos, o taip pat ir dalis verslo išlaidų. Pelno mokesčio bazė yra skaičiuojamojo pobūdžio, t.y. neobjektyvi, jos apskaičiavimas yra itin painus ir sudėtingas, reglamentuojama gausa poįstatyminių aktų, išaiškinimų, nėra galimybės automatizuoti. Dėl šių priežasčių pelno mokesčio administravimo sudėtingumas prilygsta pridėtinės vertės mokesčio administravimui, nors šio mokesčio įplaukos į biudžetą yra žymiai mažesnės nei PVM. ES institucijose brandinama idėja ES mastu konsoliduoti pelno mokesčio bazę, taip atimant iš šalių narių galimybę konkuruoti dėl verslų ir investicijų. Realus visų šių susikaupusių problemų sprendimo būdas – esminė pelno apmokestinimo reforma, pereinant prie vienkartinio tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo (toliau – pelno mokesčio panaikinimas).
Pelno apmokestinimo būdai
Pelno mokestis yra akcininkų pajamų netiesioginis apmokestinimas. Įmonės nėra savarankiškas veikėjas rinkoje – tai akcininkų susivienijimas ekonominei veiklai vykdyti. Įmonės pelnas yra akcininkų brutto pajamos. Pelno mokestis yra taikomas, siekiant uždirbimo momentu apmokestinti akcininkų pajamas.
Kitas akcininkų pajamų apmokestinimo būdas yra tiesioginis – akcininkų gaunamų pajamų (dividendų) apmokestinimas jų gavimo momentu. Nors šiuo atveju pelno mokestis, netaikomas, akcininkų gaunamos pajamos, t.y. paskirstoma pelno dalis, yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu.
Šiuo metu pasaulyje akcininkų pajamoms apmokestinti taikomi abu metodai. Kasmet mokamas pelno mokestis, o paskirstant pelną, dividendai apmokestinami pakartotinai, tam tikrais atvejais yra taikoma mokesčio užskaita. Tokia sistema yra nelogiška, nepagrįsta ir nebegali būti daugiau toleruojama (pvz., PVM atveju pasirinktas vienas iš dviejų apmokestinimo būdų – vartojimo vietos (destination), bet ne kilmės (origin). Sunku net įsivaizduoti, kad būtų taikomi abu apmokestinimo būdai, o pelno apmokestinimo atveju būtent taip istorijos eigoje ir yra nutikę!).
Pasiūlymas panaikinti pelno mokestį reiškia grįžimą prie vieno pelno apmokestinimo metodo, iš dviejų pasirenkant turintį mažiausias neigiamas pasekmes, mažiausią netiesioginę naštą. Kitaip tariant, pasiūlymu būtų panaikinamas tik pelno mokestis su subjektyvia apmokestinimo baze ir kitomis lentelėje atskleistomis ydomis, bet ne pelno apmokestinimas.
Pateikiame tiesioginio ir netiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo palyginimą:
|
|
Netiesioginis (pelno mokestis)
|
Tiesioginis (tik dividendų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu)
|
|
Taikomas įstatymas
|
Pelno mokesčio įstatymas.
|
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.
|
|
Apmokestinimo momentas
|
Uždirbimo momentu.
|
Gavimo momentu.
|
|
Mokesčio bazė
|
Subjektyvi. Pagal įstatymo bei mokesčių administratorių nustatytas taisykles apskaičiuotas pelnas.
|
Objektyvi. Realiai paskirstytas pelnas.
|
|
Administravimo našta
|
Milžiniška, susijusi su sudėtingumu nustatyti apmokestinamą bazę.
|
Maža, nes mokesčio bazė aiški. Apskaičiavimo taisyklės taikomos tik dividendams prilyginamoms išmokoms akcininkams.
|
|
Poveikis investicijoms
|
Investicijos apmokestinamos, tad jos pabrangsta pelno mokesčio suma (sumažėja galima investuoti suma).
|
Investicijos neapmokestinamos.
|
|
Apskaita
|
Dviguba – finansinė ir mokestinė. Taikomos pajamų pripažinimo, nusidėvėjimo, leidžiamų atskaitymų, nuostolių kilnojimo ir kt. sudėtingos apmokestinamojo pelno apskaitos taisyklės.
|
Viena, finansinė. Papildomas reglamentavimas tik dėl dividendams prilyginamų sąnaudų apmokestinimo.
|
Lietuvos ir pasaulio patirtis, apmokestinant akcininkų pajamas
Lietuvoje pelno mokestis pradėtas taikyti apmokestinant 1991 metais uždirbtą pelną. Mokesčio tarifas pradžioje buvo 35 procentai, vėliau jis buvo sumažintas iki 29, dar vėliau iki 24 procentų. Šiuo metu galioja 15 procentų pelno mokesčio tarifas. Nuo pat pelno mokesčio taikymo pradžios mažesni pelno mokesčio tarifai buvo taikomi žemės ūkio produkciją gaminančioms įmonėms ir įmonėms, kurios įdarbina riboto darbingumo asmenis. Vėliau mokestis buvo mažinamas užsienio investicijas pritraukusioms įmonėms, laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms. Nuo 1995 metų visų įmonių reinvestuotam pelnui pradėtas taikyti mažesnis – 10 procentų pelno mokesčio tarifas, o nuo 1997 metų reinvesticijoms buvo taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Devintosios vyriausybės programoje buvo įtvirtinta nuostata „atsisakyti pelno mokesčio, apmokestinant tik vartojimui naudojamas pajamas“, tačiau ši nuostata nebuvo įgyvendinta. Pagrindiniu argumentu prieš pelno mokesčio panaikinimą tuo metu tapo neteisingos interpretacijos narystės ES atžvilgiu. Buvo teigiama, kad pelno mokesčio panaikinimas yra nesuderinamas su naryste ES, ir net jei Lietuva panaikintų pelno mokestį, stojat į ES tektų jį įdiegti iš naujo.
Nuo 2002 metų Lietuvoje buvo panaikintas nulinis tarifas reinvestuotam pelnui ir visas pelnas apmokestinamas bendru tarifu.
Šalia uždirbto pelno apmokestinimo pelno mokesčiu, egzistuoja ir papildomas išmokamų dividendų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu arba pelno mokesčiu. Apmokestinimo tarifas – 15%. Tam tikrais atvejais yra taikoma sumokėto pelno mokesčio užskaita, vadinamoji dalyvavimo išimtis, kai turimos akcijos sudaro daugiau nei 10% įmonės kapitalo ir yra išlaikomos daugiau nei vienerius metus. Taigi, ribinis pelno apmokestinimo efektyvusis tarifas artėja prie 30%.
Estija nuo 2000 metų perėjo prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo ir dėl to tapo bene patraukliausia investavimui šalimi. Stodama į ES, Estija iki 2009 metų įsipareigojo peržiūrėti paskirstomo pelno apmokestinimo tvarką taip, kad šioji atitiktų ES motininių – dukterinių bendrovių direktyvą. Nuo 2009 metų įsigalios pakeista apmokestinimo tvarka, tačiau pagrindinis jos požymis – pelno apmokestinimas tik jo paskirstymo momentu – išliks.
Pagrindinis Estijoje taikomo paskirstomo pelno apmokestinimo sistemos trūkumas – paskirstomam pelnui taikomas aukštas efektyvusis mokesčio tarifas. Dėl šios priežasties įmonės renkasi Estiją investavimo ciklui, tačiau pelno paskirstymo stadijoje Estijos sistemoje esama paskatų perkelti paskirstymui skirtą pelną į kitas šalis. Tačiau šios paskatos nesietinos su sisteminėmis tokio tiesioginio apmokestinimo ydomis, o tik su konkrečiais įgyvendinimo ypatumais, kurie gali tapti pamokomis pelno mokesčio panaikinimą pasirinkusioms šalims.
Pasaulio šalys pastaruoju metu masiškai mažina pelno mokesčio tarifus (žr. 1 grafiką), vyksta konkurencija ir efektyviojo pelno mokesčio srityje, kuomet investuotojams siūlomos palankios pelno mokesčio bazės nustatymo taisyklės. Svarbiausia, kad net jei pelno mokesčio tarifas artėtų prie nulio, ir jis nesukurtų didelės tiesioginės mokesčių naštos, liktų nepanaikinta viena esminio netiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo ydų – sudėtingos, painios, nuolat keičiamos, subjektyvios apmokestinamo pelno apskaičiavimo taisyklės, t.y. netiesioginė mokesčio našta.
Pelno mokestis nėra itin reikšmingas biudžeto pajamoms. Numatoma, kad pelno mokesčio įplaukos Lietuvos valstybės 2008 metų biudžete sudarys apie 14 procentų nuo visų biudžeto mokesčių pajamų. Pasaulines pelno mokesčio dalies tendencijas mokesčių pajamose rodo 2 grafikas. Kita vertus, kaip jau minėta, naikinant pelno mokestį, pelno apmokestinimas visiškai nepanaikinamas – užuot apmokestinus bruttopelną kartu su investicijomis, panaikinus pelno mokestį būtų apmokestinta tik paskirstymo metu paskirstoma pelno dalis. Panaikinus pelno mokestį, biudžeto pajamos nesumažėtų visa dabar gaunama pelno mokesčio apimtimi. Dalis pelno mokesčio virstų gyventojų pajamų mokesčiu. Tai patvirtina ir 1 ir 2 grafikai, parodantys, jog nors pelno mokesčio tarifas buvo po truputį mažinamas (remiantis grafiko duomenimis 1995 m. pelno mokesčio tarifas vidutiniškai siekė 32,5 proc., o 2005 – 29 proc.), tačiau pelno mokesčio dalis biudžeto mokestinėse pajamose vidutiniškai augo (remiantis grafiko duomenimis 1994 m. pelno mokestis vidutiniškai sudarė 9 proc. mokestinių pajamų, o 2006 – 11 proc.) Taigi, nors pelno mokesčio tarifas ir mažėjo, pelno mokesčio buvo surenkama santykinai daugiau, todėl pelno mokesčio panaikinimas nebūtinai reiškia pajamų iš pelno apmokestinimo sumažėjimą.
Akcininkų pajamos Lietuvoje, o ir kitose šalyse, yra apmokestinamos itin nenuosekliai – užuot pasirinkus vieną iš akcininkų pajamų apmokestinimo metodų yra taikomi abu, o mokesčio užskaita tėra tik išimtis, bet ne taisyklė. Tokiam dvigubam akcininkų pajamų apmokestinimui sunku rasti racionalų pagrindimą net pačioje apmokestinimo teorijoje, sugebančioje pagrįsti ir nelogiškus apmokestinimo atvejus. Abiejų akcininkų pajamų apmokestinimo metodų taikymas tapo inertiškas, užmirštos tokio apmokestinimo įvedimo aplinkybės, nežinomi atsakymai, kam tokio apmokestinimo reikia ir ar dar jo tebereikia, ką jis duoda verslui, biudžetui ir ekonomikai bendrąja prasme.Būtina grįžti prie akcininkų pajamų apmokestinimo pagrindimo, tinkamo apmokestinimo metodo parinkimo ir dvigubo apmokestinimo panaikinimo.
Kodėl būtina panaikinti pelno mokestį?
Naikinti pelno mokestį ir pereiti prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo būtina dėl dviejų pagrindinių priežasčių:
1. teigiamo poveikio investicijoms;
2. sumažinamos pelno mokesčio sukuriamos milžiniškos apmokestinamojo pelno apskaičiavimo naštos, perėjimo prie objektyvios apmokestinimo bazės.
Raginame partijas į savo rinkimų programas įtraukti perėjimą prie tiesioginio akcininkų pajamų apmokestinimo. Šiame pasiūlyme yra pateikta bendro pobūdžio informacija apie pelno mokesčio panaikinimą. Š.m. rugsėjo mėnesį pateiksime išsamią pelno mokesčio panaikinimo analizę, šio sprendimo įtaką biudžetui bei verslui.
