Lietuvos laisvosios rinkos institutas išanalizavo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XP-2933 ir pateikia savo išvadas. Šios išvados taikytino ir kitiems penkiems įstatymų projektams (XP-2934, XP-2935, XP-2936, XP-2937, XP-2938), siūlantiems analogiškus pakeitimus.
Remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo aktualia redakcija, asmenys turi teisę gauti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas vaiko priežiūros atostogų metu, iki vaikui sueis dveji metai.
Įstatymo projekte XP-2933 siūloma pakeisti motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų mokėjimo trukmę. Pakeitus 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 20 straipsnio 1 dalį, nebeliktų ribos, iki kurios asmenys turi teisę gauti šias pašalpas. 21 straipsnio 1 dalies pakeitimas pratęstų pašalpų mokėjimo trukmę iki vaikui sukaks treji metai, o pašalpos dydis turėtų sudaryti 50 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
I. Projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad vienas šio projekto tikslų – sudaryti tėvams sąlygas įgyvendinti savo teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Teigiama, kad Darbo kodekse įtvirtintos teisės prižiūrėti vaiką iki jam sukaks treji metai realizavimas yra apsunkinamas dėl pašalpos už vaiką tarp 2 ir 3 metų amžiaus nebuvimo. Tačiau faktas, jog asmenys jau turi teisę motinystės (tėvystės) priežiūros atostogose būti iki vaikui sukaks 3 m. nėra priežastis suteikti jiems kitų privilegijų ir išskirti konkrečias pašalpas.
II. Pratęsus motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks 3 m., pablogėtų moterų kaip potencialių darbuotojų patrauklumas ir atitinkamai sumažėtų moterų įsidarbinimo galimybės. Svarbu ir tai, kad sumažėtų investicijos į moteris (apmokymai, konferencijos ir pan.), šios investicijos taps rizikingesnės, nes moteriai išėjus motinystės atostogų, investicijos įsišaldys. Taigi, moterys turės mažiau šansų įsidarbinti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose, geriau apmokamose darbo vietose: darbdaviui renkantis tarp vienodus sugebėjimus turinčio vyro ir moters, jis bus labiau linkęs įdarbinti vyrą, kuris, tikėtina, daug rečiau pasiimtų tėvystės atostogas trejiems metams. Priėmus į darbą moterį ir jai paėmus motinystės atostogas, darbdavys net trejus metus turės saugoti jos darbo vietą – motinystės atostogos ir dabar gali trukti iki 3 m., tačiau pašalpos pratęsimas ik 3 m. reikš, kad didelė dauguma motinų pasinaudos šia galimybe ir į darbą vargu ar sugrįš po mažesnės nei 3 m. pertraukos.
Skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio per pastaruosius dvejus metus išaugo 91 proc. – 2006 m. antrąjį ketvirtį jis sudarė 190,20 lt., o šių metų antrąjį ketvirtį jis siekė jau 364 litus. Motinystės (tėvystės) pašalpos pratęsimo iki vaikui sukaks 3 m. reikš, kad skirtumas tarp vyrų ir moterų uždarbio ir toliau didės. Užimtumo lygio skirtumas tarp vyrų ir moterų nuo 2005 m. iki šių metų pirmo ketvirčio sudarė nuo 4,9 iki 7,7 procentinių punktų. Tikėtina, kad minėtojo įstatymo projekto priėmimas padidins užimtumo lygio skirtumą tarp lyčių.
III. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „negaudamos socialinės paramos, šeimos nėra pajėgios finansiškai išsilaikyti“, taip pat daroma prielaida, kad dabartinėje situacijoje „mažiau pasiturinčių tėvų vaikai diskriminuojami vaikų, kurių tėvai turtingesni atžvilgiu“. Tačiau vaiko gimimas yra normali rizika, kurią patys gyventojai turi priimti ir atitinkamai jai ruoštis. Nepaisant egzistuojančių šeimų pajamų skirtumų, siūloma motinystės (tėvystės) pašalpą pratęsti visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų turto ir pajamų. Toks sprendimas būtų neefektyvus ir brangiai kainuojantis socialinės politikos žingsnis, kadangi pašalpos būtų skiriamos net ir asmenims, manantiems, kad socialinės pašalpos jiems nereikia. Kaip parodė 2008 m. gegužės mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa, 20 proc. asmenų, manančių, kad socialinė parama jiems nereikalinga, vis tiek buvo paremti. Šio įstatymo projekto priėmimas reikš, kad paramos gavėjų ratas, o taip pat ir valstybės socialinės politikos neefektyvumas didės.
IV. Lietuva jau dabar yra viena dosniausiai apmokamas motinystės atostogas skiriančių Europos Sąjungos šalių – šiuo metu skiriamos 104 savaitės, o siūloma jas prailginti iki 156 savaičių. Pavyzdžiui, Airijoje motinystės pašalpa mokama 26 savaites, Norvegijoje – 10 arba 12 mėnesių, Didžiojoje Britanijoje – 39 savaites. Motinystės atostogos daugelyje ES šalių taipogi retai tęsiasi ilgiau metų, tad Lietuvoje egzistuojančios motinystės atostogos iki 3 m. ir motinystės pašalpos iki 2 m. tėvams jau suteikia geresnes sąlygas auginti vaikus.
V. Viešojoje erdvėje dažnai pasigirsta argumentų, kad motinystės (tėvystės) pašalpos padidintų gimstamumą. Nepaisant to, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose neišmokamos jokios motinystės (tėvystės) pašalpos, gimstamumas šioje šalyje lenkia gimstamumą daugelyje Europos Sąjungos valstybių, kur motinystės atostogų trukmė ir pašalpos yra labiau reguliuojamos. Remiantis 2008 m. duomenimis
[1], gimstamumas (tūkstančiui asmenų) JAV buvo 14, tuo tarpu Vakarų Europos vidurkis buvo 10, Šiaurės Europos – 12.
VI. Įstatymo projekto įgyvendinimas ne tik padidintų „Sodros“ fondo išlaidas, bet ir sumažintų „Sodros“ fondo biudžeto pajamas. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu 13 700 asmenų, auginančių vaiką po vienerių metų, gauna motinystės (tėvystės) pašalpas. Priėmus šį įstatymo projektą, šiuo metu virš 1 m. vaiką auginančių asmenų pašalpos „Sodros“ fondo biudžetui 2009 m. kainuotų apie 122 mln. lt.
[2] Taipogi, dar vieneriems motinystės (tėvystės) atostogų metams likę asmenys neįmokės į „Sodros“ fondo biudžetą apie 111 mln. litų
[3]. Viena iš Lietuvos ekonomikos sulėtėjimo pasekmių ateinančiais metais bus mažesnis negu šįmet darbo užmokesčio augimas, tad ir mažesnis „Sodros“ pajamų augimas. Įstatymo projekto XP-2933 priėmimas sukeltų abejones, ar „Sodros“ fondas sugebės įvykdyti visus įsipareigojimus. Be to, šiuo metu net 19400 asmenų, auginančių vaiką iki 1 m. gauna motinystės (tėvystės) pašalpas, tad priėmus šį įstatymo projektą, „Sodros“ fondo biudžeto praradimai 2010 m. dar labiau išaugtų.
VII. Artėjančių Seimo rinkimų kontekste kyla pavojus, kad šio 2009 m. 233 mln. lt. kainuojančio priešrinkiminio pasiūlymo priėmimas bus panaudotas pagrindžiant kitus neapgalvotus, neefektyvius ir biudžeto išlaidas didinančius pasiūlymus.
Siūlymai
I. Nepritarti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XP-2933, o taip pat ir kitiems penkiems įstatymų projektams: XP-2934, XP-2935, XP-2936, XP-2937, XP-2938.
II. Lanksčiau reglamentuoti darbo laiką, nes tai leistų dirbti nepilną darbo dieną arba bet kokiu darbuotojai ir darbdaviui patogiu grafiku, o tai suteiktų galimybes šeimai užsidirbti pinigų ir tuo pačiu metu šeimoje prižiūrėti vaiką.
III. Supaprastinti higienos, patalpų ir kvalifikacijos reikalavimus vaikų darželiams, nes tai padidintų vaikų darželių pasiūlą, o taip sumažėtų eilės lopšelių ir vaikų darželių sąrašuose, taip pat sumažėtų ir vaikų priežiūros paslaugų kainos.
[1]Population Reference Bureau, http://www.prb.org/pdf08/08WPDS_Eng.pdf
[2] Asmenų, auginančių 1-2 m. vaikus, kompensuojamosios pajamos buvo apskaičiuotos remiantis 2006 m. I iki 2007 m. II ketvirčio draudžiamosiomis pajamomis, todėl skaičiuojant praradimą remsimės 2006 I – 2007 II ketvirčio moterų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu, kuris buvo 1483 litai. „Sodros“ biudžeto netekimai paskaičiuojami dauginant vidutinį bruto užmokestį iš motinystės (tėvystės) pašalpos kompensavimo koeficiento (50 proc. kompensuojamojo uždarbo dydžio) ir šiuo metu šią pašalpą gaunančių asmenų skaičiaus, 13700. Taigi, dėl pašalpų išmokėjimo pratęsimo „Sodros“ fondo biudžetas 2009 m. netektų 122 mln. litų.
[3] Naudojamas tas pats asmenų skaičius – 13700. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2008 m. II ketvirčio moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1992,30 litų. Nuo 1992,30 litų bruto darbo užmokesčio įmokos į „Sodros“ biudžetą sudaro 676,98 litus, tad per metus „Sodros“ biudžetas netektų apie 111 mln. litų.
