Dėl Įstatymo 21 straipsnyje numatytos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti
Įstatymo projekte numatyta atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti. Šios lengvatos atsisakymas yra sveikintinas, tačiau pavėluotas žingsnis. Minėta lengvata dirbtinai didino nekilnojamojo turto paklausą, todėl prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų augimo; pakilus kainoms, mažai uždirbantiems asmenims nekilnojamas turtas tapo mažiau įperkamas. Taip pat, lengvata neigiamai veikė valstybės finansus: dėl šios lengvatos 2006 m. valstybės biudžetas neteko 68 mln. Lt. pajamų (tai sudarė 1,7 proc. 2006 m. surinkto gyventojų pajamų mokesčio). Tikėtina, kad per pastaruosius metus ši suma dar labiau išaugo, kadangi 2004 – 2006 m. valstybės biudžeto pajamų netekimas dėl šios lengvatos išaugo beveik 3 kartus.
Turint omenyje lėtėjantį nekilnojamojo turto rinkos augimą, tikėtina, kad valstybės biudžeto gautinos pajamos nepadidės tiek, kiek valstybės biudžetas dėl šios lengvatos netekdavo iki šiol.
Siekiant padidinti valstybės biudžeto pajamas, tikslinga atsisakyti GPM lengvatos palūkanoms ne tik naujai paimtiems kreditams gyvenamajam būstui, bet ir jau pasiimtiems kreditams, kuriems šiuo metu taikoma GPM lengvata (įvedus šią lengvatą, ji buvo taikoma ir iki jos įvedimo kreditą paėmusiems gyventojams). 2002 m., kuomet buvo priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, reglamentuojantis lengvatą palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui, Lietuvos Respublikos Seimas nenustatė, kokį laikotarpį galios ši lengvata. GPM lengvata palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui yra gyventojui suteikiama privilegija atgauti dalį sumokėtų mokesčių, o ne gyventojo teisė į kompensaciją; dėl to LR Seimas gali pagrįstai atsisakyti toliau suteikinėti šią privilegiją. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai turi pakankamai laiko prisitaikyti prie dėl GPM lengvatos atšaukimo pasikeisiančių sąlygų, siūlome įvesti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį.
Lengvatos ją jau gaunantiems panaikinimas nepažeistų gyventojų lūkesčių. Jeigu lengvatų taikymas ir tęsimas apskritai būtų siejamas su teisėtais lūkesčiais, nebūtų galima nei naikinti jokių mokesčių lengvatų, nei didinti mokesčių. Toks „pagrįstų lūkesčių“ principas būsto palūkanų lengvatų atveju jau buvo pažeistas, kai GPM lengvatas palūkanoms gavo ne tik naujai, bet ir iki lengvatos įsigaliojimo paimti kreditai. Tokio pat principo laikymasis lengvatą naikinant būtų simetriškas ir logiška. Jei pagrįstų lūkesčių principo nebuvo laikomasis situaciją gerinant, šio principo laikymasis nėra privalomas ją bloginant. „Pagrįstų lūkesčių“ principas privalo būti taikomas simetriškai.
Siūlome panaikinti GPM lengvatą naujiems kreditams nuo 2009 m. sausio 1 d., o GPM lengvatą jau paimtiems kreditams panaikinti nuo 2010 m. sausio 1 d.
Dėl 17 str. 1 d. papildymo 55 punktu numatant tik tam tikro gyvenamojo būsto pardavimo pajamų priskyrimo neapmokestinamosioms pajamoms
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekte siūloma neapmokestinti tų gyvenamojo būsto pardavimo pajamų, kurios gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą, jeigu jame pastaruosius dvejus metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamojo vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka. Siūloma neapmokestinti pajamas, gautas pardavus būstą, kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnė nei dveji metai, kurios per vienerius metus panaudojamos kito gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
Šį įstatymo projekto nuostata susiaurina pasirinkimo galimybes ir nepagrįstai teikia pirmenybę vienai būsto formai: preferencinė apmokestinimo padėtis suteikiama naujo būsto įsigijimui, tačiau būsto nuoma yra tokia pati pilnavertė būsto alternatyva. Įteisinus šią nuostatą, gyventojai turės mažiau paskatų optimizuoti savo gyvenamąjį būstą (persikelti į mažesnio ploto, mažiau kainuojantį būstą arba nuomotis būstą), kadangi privalės mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų dalies, nepanaudotos naujam būstui. Tikėtina, kad šis įstatymas sumažins gyventojų apsisprendimo laisvę gyvenamojo būsto atžvilgiu ir iškreips jų motyvaciją.
Siekis apmokestinti pajamas, gautas pardavus nepagrindinį būstą (kuriame būstą pardavęs gyventojas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos) yra nepagrįstas. Yra daug priežasčių, kodėl gyventojai gali turėti daugiau nei vieną būstą, skirtą ne individualiai veiklai – pavyzdžiui, jie gali įsigyti būstą vaikams arba jį paveldėti.
Siūlome neapmokestinti tų gyvenamojo būsto pardavimo pajamų, kurios gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą, jeigu jame buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 21 d. nustatyto minimalaus tam tikro ne individualios veiklos nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpio prailginimo, kad gautos tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu
Šiuo metu LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad minimalus nekilnojamo turto išlaikymo laikotarpis, kad gautos tokio turto pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos pajamų mokesčiu yra 3 metai. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu siekiama prailginti minimalų laikotarpį iki 5 m.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad minėtos nuostatos įtvirtinimas yra vienas būdų infliacijai suvaldyti. Tačiau nekilnojamojo turto, išlaikyto iki 3 m. neapmokestinimas nėra infliacijos šaltinis, kadangi dabartinė gyventojų pajamų mokesčio įstatymu nustatyta tvarka nedidina pinigų kiekio rinkoje. Norint pažaboti infliaciją, visų pirma reikia riboti viešųjų išlaidų augimą, tvirtinti nedeficitinį biudžetą, atsisakyti PVM lengvatų, socialinės apsaugos išmokų indeksavimo. Tuo tarpu siūlymas ilginti minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos būtų neapmokestinamos, yra kišimasis į nekilnojamojo turto rinkos procesus siekiant dirbtinai slopinti nekilnojamojo turto kainas. Šio įstatymo projekto priėmimas turėtų neigamos įtakos nekilnojamojo turto rinkai ir iškreiptų gyventojų motyvaciją pasirenkant jiems tinkamiausius nekilnojamojo turto sprendimus. Taip pat, tokia įstatymo nuostata skatintų šešėlinius mokėjimus, oficialiai deklaruojant mažesnę gyvenamojo būsto kainą.
Minimalaus laikotarpio prailginimas būtų nesavalaikis. Nekilnojamojo turto rinka yra sustingusi, o minimalaus laikotarpio prailginimas rinką padarytų nelikvidžia. Registrų centro duomenimis, antrąjį 2007 m. pusmetį ir 2008 m. pirmąjį ketvirtį gyvenamųjų būstų fondo kainos kilo, tačiau šių metų antrąjį ketvirtį krito tiek jau egzistavusio, tiek naujo gyvenamojo būsto kainos:
|
|
|
Egzistavusio fondo
|
Naujo
|
Viso fondo
|
|
Metai
|
Ketvirtis
|
namų
|
butų
|
visų būstų
|
namų
|
butų
|
visų būstų
|
namų
|
butų
|
visų būstų
|
|
2007
|
III
|
102,5
|
106,6
|
103,9
|
103,2
|
114,8
|
103,2
|
101,8
|
106,2
|
102,5
|
|
2007
|
IV
|
106,3
|
104,1
|
103,7
|
105,8
|
87,3
|
92,8
|
108,4
|
101,1
|
101,6
|
|
2008
|
I
|
101,6
|
101,6
|
102,1
|
108,9
|
109,4
|
119,3
|
103,3
|
105,6
|
107,9
|
|
2008
|
II
|
98
|
97,4
|
96,2
|
92,9
|
105,1
|
98,6
|
94,3
|
98,1
|
95,7
|
Įregistruotų parduotų gyvenamųjų būstų vidutinės 1m2 kainos pokyčiai šalyje (palyginta su ankstesniu ketvirčiu, procentais)
Krentant nekilnojamojo turto kainoms, o taip pat ir mažėjant sandorių skaičiui, nagrinėjamas įstatymo projekto pakeitimas sumažintų nekilnojamojo turto pasiūlą, kadangi dalis žmonių, parduodančių jiems priklausantį būstą, kuriame asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, nuspręstų palaukti iki tol, kol praeis 5 m. nuo būsto įsigijimo.
Sprendimas prailginti šį laikotarpį nuo 3 iki 5 m. dar labiau iškreips gyventojų motyvaciją ir veiksmus, siekiant prisitaikyti prie naujos tvarkos. Tokia įstatymo nuostata diskriminuotų gyventojus, turinčius daugiau nei vieną būstą, tačiau dėl finansinių ar kitokių aplinkybių turinčius parduoti vieną jiems priklausančių būstų. Siūlome nekeisti esamos tvarkos ir palikti dabar galiojantį 3 m. minimalų laikotarpį.
Pasiūlymai
1. Panaikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą palūkanoms už nuo 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba įsigyti. GPM lengvatą jau paimtiems kreditams panaikinti nuo 2010 m. sausio 1 d.
2. Nekeisti esamos tvarkos dėl minimalaus 3 m. laikotarpio nekilnojamojo turto išlaikymo.
3. Neapmokestinti tų gyvenamojo būsto pardavimo pajamų, kurios gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą, jeigu jame buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka.
