Neseniai nuvilnijęs „Rentų įstatymo” svarstymas Seime išryškino svarbių Lietuvos teisėkūros proceso nesklandumų – įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentai apie politikų rentos praktikas Europos valstybėse pateikti klaidingai. LLRI atkreipė dėmesį į galimus žingsnius, kurie leistų ateityje išvengti panašių nesusipratimų ir LR Seimo Pirmininkui Viktorui Muntianui, LR Seimo valdybai, LR Seimo Teisės departamento direktoriui Andriui Kabišaičiui, LR Vyriausybės kancleriui Valdemarui Sarapinui bei LR teisingumo ministrui Petrui Baguškai išplatino laišką su pasiūlymais dėl įstatymų leidybos proceso atitikimo Seimo Statuto reikalavimams ir viešumo.
____________________________
Priimant Lietuvos Respublikos teisės aktus turi būti remiamasi teisinga, aiškia, vieša informacija ir argumentais. „Rentų įstatymo“ svarstymas Seime išryškino svarbių Lietuvos teisėkūros proceso nesklandumų – įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentai apie politikų rentos praktikas Europos valstybėse pateikti klaidingai.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte XP-2351, kurį pasirašė aštuonių Seimo frakcijų atstovai, buvo pateikti klaidingi faktai. Jame teigiama, kad „Visose Europos šalyse buvę parlamentų nariai tokias garantijas turi. Mūsų kaimynai latviai ir estai parlamentarų socialinius klausimus jau seniai išsprendė priimdami specialius teisės aktus“. Lietuvos laisvosios rinkos instituto išplatinta išvada paremta Seimo informacijos analizės skyriaus atliktu darbu „Išmokos ir pensijos baigusiems kadenciją Europos valstybių parlamentarams, kai jie nebūna vėl išrinkti į parlamentą“. Medžiaga atnaujinta 2007 metų birželio 20 dieną ir čia aiškioje lentelėje sudėlioti faktai. Pavyzdžiui, Airijoje, nuo 2004 metų parlamentarų privilegijos apribotos ir pensija mokama tik sulaukus 65 metų amžiaus. Belgijoje pensija buvusiems parlamentarams mokama nuo 58 metų amžiaus, Graikijoje – nuo 60, Ispanijoje nuo 65, Italijoje nuo 60, Portugalijoje nuo 55 (jei parlamente išbūta ne mažiau 12 metų), Vokietijoje nuo 65 metų (jei parlamento nariu būta ne mažiau 8 metų) Prancūzijoje – nuo 55 metų. Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje atskirų pensijų sistemų parlamentarams apskritai nėra, o Estijoje nuo 2003 metų kaip tik panaikinta tokia sistema, kurią siūloma įteisinti Lietuvoje priimamu įstatymu ir jokių specialių privilegijų joje nebeliko.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas norėtų atkreipti dėmesį į tuos žingsnius, kurie leistų ateityje išvengti panašių nesusipratimų, klaidingo argumentavimo priimant teisės aktus bei Seimo autoriteto diskreditavimo.
Dėl aiškinamojo rašto atitikimo Seimo Statuto reikalavimams
Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies tikslas – užtikrinti, kad parengto ir Seimui teikiamo svarstyti įstatymo projekto poveikis valstybės biudžetui, ekonomikai, kriminogeninei padėčiai yra įvertintas. Tokia informacija svarbi ne tik Seimo nariams priimantiems sprendimą, bet ir Seimo kanceliarijos darbuotojams, žurnalistams, piliečiams, viešiesiems ar verslo subjektams, norintiems išsamiau susipažinti su teikiamo projekto nuostatomis. Aiškinamojo rašto tikslas – informuoti Seimo narius ir visus piliečius, kuo remiantis ir kam inicijavus teikiamas įstatymo projektas, kokia siūlomų pataisų teigiama ir neigiama įtaka biudžetui, verslo sąlygoms, korupcijai ar kriminogeninei padėčiai. Aiškinamasis raštas yra labai vertingas įstatymų leidybos dokumentas, parodantis teisės akto priėmimo aplinkybes, svarstytas alternatyvas – kodėl pasirinktas vienas ar kitas teisinio reguliavimo modelis, kokie yra vertingiausi užsienio valstybių praktikos pavyzdžiai. Klaidingos informacijos pateikimas Aiškinamajame rašte yra ne tik neetiškas ir netoleruotinas, tačiau ir prieštaraujantis Seimo statute numatytiems reikalavimams aiškinamajam raštui. Aptariamu atveju, klaidingai nurodžius šiuo metu esamą klausimo reglamentavimą kitose valstybėse, buvo pažeistas Statuto 135 str. 3 dalies 3 punktas.
Aiškinamojo rašto neatitikimas Seimo statuto reikalavimams turi lemti tai, kad teikiamas įstatymo projektas neregistruojamas ir grąžinamas rengėjams. Šis neatitikimas turi būti vertinamas taip pat, kaip ir kiti juridinės technikos trūkumai, kurie yra pagrindas Seimo posėdžių sekretoriatui neregistruoti įstatymo projekto. Posėdžių sekretoriatas keblesniems klausimams spręsti gali pasitelkti Teisės departamento teisininkų ekspertizę, o galutinį žodį dėl projekto registravimo tektų tarti Seimo valdybai.
Netinkamas aiškinamojo rašto pateikimas turėtų būti pagrindas nesvarstyti įstatymo projekto, kol nebus pateiktos visos su projektu susijusios aplinkybės, o svarbiausia numatytas projekto poveikis teisinei, socialinei, ekonominei aplinkai.
Pažymėtina ir tai, kad klaidingi argumentai, pateikti aiškinamuosiuose raštuose nėra aptinkami, nes nėra tam skirtų priemonių, todėl Seimo nariai ir visuomenė gali būti klaidinami dėl esminių argumentų priimant teisės aktus. Taip pat niekam nėra numatyta ir taikoma jokia atsakomybė už akivaizdžiai klaidingų duomenų pateikimą aiškinamuosiuose raštuose.
Dėl parengiamųjų dokumentų teisės aktų leidybos procese viešumo
Netikslumams aiškinamajame rašte padeda atsirasti ir tai, kad įstatymo projektą pagrindžiančios analizės ne visada yra viešos ir prieinamos. Seimo informacijos analizės skyriaus pažyma yra nevieša ir kartu su įstatymo projektu nepridedama. Ministerijų užsakomi moksliniai tyrimai, kurių pagrindu vėliau kuriami įstatymų projektai, ne visada prieinami visuomenei.
Prie teikiamo įstatymo projekto turėtų būti pridedami arba bent jau jame turi būti paminimi visi už viešus pinigus atlikti tyrimai, studijos, analizės, kurios buvo pagrindas projektui atsirasti. Visiems Vyriausybės teikiamiems projektams yra atliekamas bazinis arba išplėstinis poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti, kokių ekonominių, socialinių pasekmių gali turėti teikiamas projektas – šis vertinimas turėtų būti viešas ir atkeliauti iki Seimo internetinės dokumentų bazės. Ministerijos nuolat užsako įvairiausius mokslinius ir taikomuosius tyrimus, kurie vėliau tampa pagrindu jų sprendimams. Valstybės kontrolė 2005 metais atlikusi šio klausimo tyrimą „Ministerijų užsakomų mokslinių tyrimų tikslingumas“ kritikavo ministerijas, jog ne visada tinkamai pasirenkama, kas turėtų tyrimus atlikti, o tyrimai ne visada yra viešai skelbiami. Beje, neviešinant tyrimų kyla dar daugiau abejonių dėl jų tikslingumo.
Seimo informacijos analizės skyriaus parengtos analizės yra vertingi dokumentai suteikiantys platesnės informacijos apie Seimo priimamus sprendimus, analogiškas užsienio praktikas ir kitus svarbius teisėkūros aspektus. Gero viešojo administravimo praktika, parlamento darbo viešumo principai ir įsitikinimas, jog geriausi sprendimai priimami argumentų ir diskusijų pagrindu, nepalieka kitos galimybės Seimui, kaip tik išviešinti visas Seimo informacijos analizės skyriaus pažymas. Šių analizių viešumas taip pat užtikrintų, jog iš esmės sumažėtų galimybės piktnaudžiauti Seimo informacijos analizės skyriaus darbu užsakant su teisėkūra nesusijusias analizes. Be abejonės, Seimo valdyba turėtų išlaikyti teisę išskirtinais atvejais pažymų neviešinti, tačiau tokie atvejai turi būti išimtis iš bendros taisyklės.
Todėl rekomenduojame:
1. Seimo valdybos sprendimu išviešinti Seimo informacijos analizės skyriaus atliktas analizes, taip pat viešinti jas ateityje patalpinant medžiagą Seimo interneto svetainėje.
2. Įpareigoti teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti, kokias tyrimais buvo grindžiamas toks projektas, jei atitinkami tyrimai šiam tikslui buvo daromi. Jeigu buvo remiamasi viešais resursais atliktomis analizėmis (pvz. ministerijų užsakymu ar Seimo kanceliarijos atliktos analizės), jų tekstai turi būti vieši ir prieinami.
3. Įpareigoti Seimo Teisės departamentą teikiant išvadą dėl teisės akto projekto atitikimo įstatymams, Konstitucijai ir juridinės technikos reikalavimams taip pat pateikti ir aiškinamojo rašto atitikimo Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies reikalavimams vertinimą.
4. Taip pat tikslinga, esant Seimo nario prašymui, įpareigoti Teisės departamentą įvertinti aiškinamajame rašte pateiktus svarbius teisinio pobūdžio argumentus (dėl užsienio praktikos, dėl poveikio teisės sistemai, dėl svarbiausių projektu siūlomų teisės normų), į kuriuos tiesiogiai nėra atkreiptas dėmesys Seimo statuto 135 str. 3 dalyje.
5. Kartu su Seimo statuto reikalavimų neatitinkančiu aiškinamuoju raštu pateikiamas įstatymo projektas turi būti neregistruojamas ir grąžinamas rengėjams, kaip neatitinkantis Seimo statuto nustatytos formos. Neatitikimas šiam Seimo statuto reikalavimui turi būti vertinamas taip pat, kaip ir kiti juridinės technikos trūkumai, kurie yra pagrindas Seimo posėdžių sekretoriatui neregistruoti įstatymo projekto.
6. Seimo valdyba turėtų pareikalauti, kad visi Vyriausybės teikiami įstatymų projektai būtų lydimi Seimo statuto reikalavimus atitinkančių aiškinamųjų raštų, ministerijų atliktų su įstatymo projektu susijusių tyrimų bei įstatymo projekto bazinio ar išsamaus poveikio vertinimų.
7. Imtis priemonių nustatyti ir taikyti atsakomybę už žinomai klaidingų duomenų pateikimą aiškinamuosiuose raštuose.
